Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Medžioklę skaidrins tik rudenį

 
2017 07 12 17:00
LŽ archyvo nuotrauka

Parlamentarai nesuspėjo pavasario sesijoje apsvarstyti nemenką šurmulį sukėlusių Medžioklės įstatymo pataisų, numatančių šią sritį padaryti skaidresnę ir priversti medžiotojus elgtis atsakingai. Be to, norima įteisinti ir naujas medžioklės formas – suteikti teisę laukinius gyvūnus medžioti ne vien šaunamaisiais ginklais, bet ir lankais.

Šiandien minėto įstatymo pataisas ketina aptarti Vyriausybė, o Aplinkos ministerija iš esmės joms neprieštarauja. Tačiau Seimas jų imsis jau tik rudenį.

Nors dėl Medžioklės įstatymo pataisų parlamente bus balsuojama tik po kelių mėnesių, jų įsigaliojimo datos – kitų metų sausio 1-osios – atsisakyti neketinama.

Kelią skinasi naujovės

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Kęstutis Mažeika „Lietuvos žinioms“ teigė, kad užsitęsus diskusijoms dėl Medžioklės įstatymo pataisų gauta nemažai įvairių siūlymų. „Vienas jų – įteisinti Lietuvoje šiuo metu užsienio šalyse populiarėjančią medžioklės formą – lankais. Ji galėtų būti leidžiama priemiesčiuose, kur laukinių gyvūnų būna daug, bet jų šaudymas netoleruojamas dėl šūvių garsų“, – svarstė parlamentaras.

Pasak jo, dėl to, kaip ir dėl siūlymų įteisinti medžioklę naudojant naktinio matymo prietaisus, teks apsispręsti Seimo nariams.

K. Mažeikos teigimu, kai kuriuos siūlymus padiktavo pats gyvenimas. Pavyzdžiui, kiekvienas medžiotojas Medžiotojų sąvadui kasmet privalo pateikti duomenis apie save. „Tačiau ta informacija nenaudojama“, – tvirtino K. Mažeika.

Todėl vietoj Medžiotojų sąvado siūloma įsteigti medžiotojų informacinę sistemą ir integruoti ją į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą. Tai, K. Mažeikos nuomone, sudarytų sąlygas įvairioms suinteresuotoms institucijoms efektyviai dalytis sukaupta informacija.

Kitu siūlymu norima išgyvendinti tarp kai kurių medžiotojų vis dar paplitusią tradiciją – medžioklinį šautuvą į rankas imti tik po „apšilimo“, t. y. pavartojus alkoholinių gėrimų. Tai tampa skaudžių nelaimių priežastimi. Todėl siūloma, kad atsakomybė už neblaivų medžiotoją tektų ne tik jam pačiam, bet ir jo medžiotojų kolektyvui. Numatoma, kad kartojantis tokiems atvejams medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo medžioti.

Labdaros nebus

Nuo kitų metų ketinama apmokestinti medžioklės egzaminą. Dabar už egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Seimo nario K. Mažeikos manymu, medžioklės egzaminą laikantys ar perlaikantys asmenys tuo piktnaudžiauja – tinkamai nepasirengę minėtą egzaminą jie laiko ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų.

Kęstutis Mažeika: „Už bet kokį kitą egzaminą žmonės valstybei moka, o norintieji tapti medžiotojais – ne. Šios privilegijos neturėtų likti.“

Taip esą papildomu darbu apkraunamos medžioklės egzaminą organizuojančios teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos, didinamos egzamino organizavimo išlaidos. „Šios labdaros neturėtų likti, nes už bet kokį kitokį egzaminą žmonės valstybei moka, o norintieji tapti medžiotojais – ne. Surinktomis lėšomis galėtų būti padengiama bent dalis egzamino rengimo išlaidų“, – teigė parlamentinio AAK pirmininkas.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Gintas Česaitis pasakojo, kad į šio regiono medžiotojų būrį kasmet įsitraukia iki 100 naujų narių, jiems egzaminai rengiami keturiskart per metus. Apie 20 proc. laikančiųjų egzamino iš pirmojo karto neišlaiko, tai daro antrą, trečią ar net ketvirtą kartą. „Būsimiems medžiotojams egzaminuoti naudojama kompiuterinė įranga. Vykstant egzaminams jos negalima naudoti kitoms reikmėms. Tačiau didžiausia problema – darbuotojų gaištamas laikas, nes reikia užpildyti daugybę dokumentų“, – teigė G. Česaitis.

Negaili kritikos

Siūlymui apmokestinti medžiotojų egzaminus taip pat pritaria Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas. Jis neprieštarauja ir siekiui Lietuvoje įteisinti medžioklę lankais. Tačiau E. Tijušas pabrėžė, kad minėta draugija pritarianti toli gražu ne visoms parlamentarų siūlomoms Medžioklės įstatymo pataisoms. Anot jo, sunku suvokti numatytą įteisinti kolektyvinę medžiotojų būrelių atsakomybę už tai, kad kuris nors jų narys per medžioklę bus neblaivus. „Kolektyvinė atsakomybė buvo sovietmečiu, o dabar vėl norima ją sugrąžinti“, – ironizavo E. Tijušas. Esą nelaimingi atsitikimai medžioklėje statistiškai pasitaiko daug rečiau nei kitose gyvenimo srityse, o medžioklės tvarka yra labai griežtai reglamentuota.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei nepritarė sumanymui naikinti Medžiotojų sąvadą, nes tai, jo teigimu, veikia kaip drausminanti priemonė – medžiotojai kasmet privalo atnaujinti informaciją apie save. Tai leidžia turėti realią informaciją apie medžiotojų skaičių. E. Tijušas teigė nesuprantantis, kodėl darbą, kurį gali atlikti visuomeninė organizacija, norima užkrauti valstybės institucijai.

„Didžiausias įstatymo, reglamentuojančio medžiojamų gamtos išteklių naudojimą, privalumas yra jo stabilumas – kuo mažiau bus pakeitimų, tuo bus geriau. Mūsų turima statistika rodo, kad gyvūnų, kuriuos mes medžiojame, populiacijos didėja“, – pabrėžė jis.

E. Tijušas priminė, kad Europoje yra šalių, kur Medžioklės įstatymai be didesnių tobulinimų ir pakeitimų skaičiuoja dešimtmečius ir net šimtmečius. Jis įsitikinęs, kad tik stabilūs įstatymai užtikrins ilgalaikę medžiotojų veiklos perspektyvą konkrečiose teritorijose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"