TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Medžiotojai: kur tas maras?

2014 02 12 6:00
Medžiotojai perspėja, kad masinis Lietuvoje besiveisiančių šernų naikinimas gali į atsilaisvinusius plotus privilioti gyvūnų iš metus afrikinio kiaulių maro siaubiamos Baltarusijos. LŽ archyvo nuotrauka

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) svarstant būtinybę dėl gresiančios afrikinio kiaulių maro epidemijos pirkti mobiliuosius šernų deginimo įrenginius už 1,5 mln. litų, medžiotojai neslepia, kad jiems situacija labiau primena pinigų plovimą.

VMVT vadovas Jonas Milius, koordinuojantis kovą su gresiančia afrikinio kiaulių maro epidemija, kai Šalčininkų bei Varėnos rajonuose sausį aptikti du užsikrėtę šernai, praėjusią savaitę užsiminė apie šalies ketinimus įsigyti du mobiliuosius gyvūnų deginimo automobilius, galinčius kainuoti apie 1,5 mln. litų. Jų esą prireiktų plintant užkratui, mat tada infekuotas gyvūnų gaišenas būtų galima naikinti vietoje, nevežiojant po Lietuvą. Kaip žinoma, kritusių gyvulių ir paukščių bei kitų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu užsiima Žemaitijoje esanti įmonė „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kurią valstybė iki šiol pasitelkdavo kilus ekstremalioms situacijoms.

Medžiotojai, kurių būreliai raginami pavojaus zonoje - Alytaus, Varėnos, Šalčininkų, Druskininkų, Trakų bei Lazdijų rajonuose - išnaikinti visus šernus, o likusioje Lietuvos teritorijoje jų populiaciją sumažinti iki 10 proc., stebisi tokiais užmojais. „Ar du užsikrėtę šernai yra įrodymas, kad afrikinis kiaulių maras atėjo į Lietuvą? Kalbos apie mobiliuosius šernų deginimo įrenginius man labiau primena pinigų plovimą“, - LŽ sakė Elektrėnų medžiotojų būrelio vadovas Artūras Kičas.

Ieško pinigų

Ekstremali sutuacija šešiose savivaldybėse paskelbta, kai sausio 24-ąją oficialiai pranešta apie nustatytą afrikinį kiaulių marą dviem šernams, nušautiems Šalčininkų ir Varėnos rajonuose. J.Miliaus teigimu, nėra jokių abejonių, kad sergantys gyvūnai užkratą pernešė iš Baltarusijos. Labiausiai baiminamasi, kad, ligai išplitus, ji gali persimesti į kiaulių fermas, dėl to tektų naikinti ir gyvulius, ir pastatus. Jau dabar, lietuviškos kiaulienos importą uždraudus Rusijai, Baltarusijai ir Ukrainai, kiaulių augintojai teigia patiriantys milijoninius nuostolius.

VMVT, be kitų priemonių, ėmėsi aktyviai rūpintis lėšomis situacijai suvaldyti – didžiosios dalies investicijų jau ne pirmus metus prašoma iš atsakingų Europos Sąjungos (ES) institucijų. Per VMVT Lietuva siekia gauti 20 mln. eurų (beveik 70 mln. litų) apsauginei tvorai, visų sieną kertančių mašinų dezinfekcijos angarui, taip pat - mobiliesiems deginimo įrenginiams bei kitoms būtinoms priemonėms įdiegti.

„Tegul ir vienas šernas bus sergantis, bet rizikos labai daug, - anksčiau žiniasklaidai teigė J.Milius. - Rietavo įmonės mašinos važinėja visoje šalyje, užsuka ir į kiaulininkystės kompleksus. Ten, žinoma, veikia kontrolės sistemos, bet žmogiškasis faktorius irgi yra. Būtent jo labiausiai ir bijau, nes vieno žmogaus klaida gali atvesti prie epidemijos.“

Stebisi sumanymu

„Ar suvokiate, kas tai yra afrikinis kiaulių maras? Fermoje užsikrėtusios kiaulės išdvesia per 48 valandas. Lietuvoje per du mėnesius nustatyti tik du užsikrėtę šernai. Mes, medžiotojai, žinome, nors per televiziją tokių dalykų nerodo: jei šernas sužeidžiamas ar suserga, kiti bandos nariai susiburia aplinkui, saugo jį. Tad jei vienas gyvulys sirgtų, šimtu procentų išdvėstų ir kiti. Situacija, kai miške – ne krūmuose, ne pasienyje – rastas vienas sergantis šernas, o daugiau gyvulių neužsikrėtė, stebina. Negi mūsų politikai nusirito taip žemai, kad tokiais būdais siekia gauti lėšų?“ - LŽ kalbėjo medžiotojų būrelio vadovas A.Kičas.

Apie tai, kad kova su užkratu labiau panaši į parodomąją akciją, užsimena ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų klubo „Kurtinys“ pirmininkas Virginijus Varanavičius. „Ką darysi – Varėna yra užkrato zonos viduryje, todėl pagal nurodymą turime iššaudyti visus šernus. Kai iššaudysime, aišku, ateis kiti, nes vieta tuščia nebūna. Su jais – galbūt ir tikras maras. Baltarusijos siena čia pat, ta liga ten aktyvi jau metus. Bet galiu atsakingai pasakyti, kad Varėnos rajone iki šiandien afrikinio maro nebuvo nustatyta nei šernams, nei kiaulėms“, - kalbėjo jis.

Medžiotojus itin stebina VMVT planai pirkti brangiai kainuojančią gyvūnų deginimui skirtą mobiliąją įrangą. “Ji gali tapti reikalinga po metų, gal – po dešimties, o gal ir niekada. Bet greičiausiai ji bus nupirkta, kažkur pastatyta ir lauks – prireiks ar ne“, - svarstė V.Varanavičius.

Mini pigesnes priemones

Kaip LŽ informavo VMVT Skubios veiklos skyrius, kol kas du nustatyti užsikrėtę gyvuliai buvo utilizuoti be didesnių problemų. Varėnos miškuose aptiktas užsikrėtęs šernas sudegintas Alovės miestelio katilinėje, kitas, iš Šalčininkų rajono, ištirtas bei sunaikintas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. „Jei kritimų nėra daug, gaišenas galima deginti ir katilinėse, jeigu jos turi plačias angas, galima užkasti vietoje ne mažesniame kaip 2 metrų gylyje. Be to, yra Rietavo įmonė, galinti atlikti tą patį darbą: iki šiol esant tokiai situacijai siųsdavome gaišenas sunaikinti į Rietavą, žinodami, kad virusas iš ten tikrai neišplis“, - nurodė skyriaus atstovai.

„Rietavo veterinarinės sanitarijos“ direktorius Darius Korsakas tvirtino, kad atsakyti, ar nuo afrikinio kiaulių maro kritusius gyvūnus galėtų naikinti ši įmonė, kol kas nesiimtų. „Taip, pagrindinė mūsų funkcija – tvarkyti gaišenas ir kitus šalutinius gyvūninius produktus. Tačiau turėtume žinoti sąlygas: kaip gyvūnai bus surenkami, transportuojami, deginami ir panašiai. Tokios informacijos iš VMVT, matyt, kol nėra aiškios grėsmės ir prognozių, nesame gavę“, - nurodė jis.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas siūlė neatmesti galimybės pasinaudoti paramos pinigais. „Jei ES šiuo klausimu padės, nieko blogo čia nematau. Gal atsargai tie įrenginiai tegu būna. Ką žinai gyvenime, ko prireiks?“ - kalbėjo politikas.

***

Afrikinio kiaulių maro Lietuvoje iki šiol nebuvo, bet 2011 metų birželio 1 dieną Jonavos rajono „Beržų“ kiaulių komplekse fiksuotas klasikinio kiaulių maro židinys. Vėliau užkratas išplito į dar kelis kiaulių auginimo kompleksus. Dėl to Lietuvoje buvo sunaikinta apie 40 tūkst. kiaulių, šalis kelis mėnesius negalėjo eksportuoti gyvų kiaulių bei kiaulienos produktų. Tai buvo penktas Lietuvos istorijoje klasikinio kiaulių maro protrūkis.

2011-aisiais kovoti su epidemija buvo pasitelkta įmonė „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Visi pajėgumai buvo skirti iš maro židinio atvežamoms kiaulių gaišenoms utilizuoti, todėl šalutinių gyvūninių produktų surinkimas buvo laikinai patikėtas specialiajai Latvijos įmonei. „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ transportas į kitas įmones nevažiuodavo, maro išplitimo buvo išvengta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"