TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mėgins pasidalyti taikiai

2011 01 06 0:00
A.Campi paveikslas "Trys Marijos prie Kristaus kapo" vertinamas 1,5 mln. litų.

Dėl dviejų pasaulinio garso dailininkų tapybos darbų teisme bylinėjusios Lietuva ir Vokietija mėgins taikiai susitarti, kam priklauso šios meno vertybės.

Teismo procesas dėl paveikslų, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą iš Berlyno muziejaus galėjo pagrobti Raudonosios armijos kariai, prasidėjo dar 2007 metais. Vokietija Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo paprašė jai grąžinti XVI amžiaus italų dailininko Antonio Campi nutapytą drobę "Trys Marijos prie Kristaus kapo" ir XIX amžiaus Vokietijos dailininko Adolfo Menzelio paveikslą "Pelenų dienos rytas". Abu šie darbai vertinami beveik dviem milijonais litų. Vokietija įsitikinusi, kad jie iš šalies buvo išvežti nelegaliai.

Praėjusių metų pabaigoje premjero Andriaus Kubiliaus įgaliota šioje byloje atstovauti valstybei Lietuvos dailės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Loreta Meškelevičienė LŽ sakė, kad šiuo metu bylos nagrinėjimas teisme sustabdytas. Tikimasi, kad abi valstybės ras jėgų susitarti dėl meno kūrinių likimo.

Apie derybas nekalba

Už Lietuvos ir Vokietijos derybas dėl meno vertybių atsakingos Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Tačiau šių dviejų institucijų atstovai apie galimus susitarimus kalbėti nenori. Kultūros ministerijos Teisės skyriaus vedėja Sigita Pučienė LŽ aiškino nieko negalinti pasakyti apie derybų eigą, nes iš ministerijos išėjo šį klausimą kuravusi specialistė.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas, LŽ pažadėjęs surinkti informaciją apie poslinkius, įvykusius derybose su Vokietija dėl meno vertybių, pagaliau tik patvirtino, kad valstybės nesibylinėja, o išsamesnės informacijos pasiūlė kreiptis į Kultūros ministeriją. "URM yra perdavusi pasiūlymus Vokietijai dėl šio klausimo tolesnio sprendimo būdų, tačiau atsakymo nėra gavusi", - LŽ teigė M.Lašas. Jis neatsakė į LŽ klausimą, kokius siūlymus Vokietijai pateikė ministerijos atstovai.

Vienas pirktas, kitas - nusavintas

Beveik pusės milijono litų suma vertinamą A.Menzelio darbą "Pelenų dienos rytas" tuometis Vilniaus valstybinis dailės muziejus įsigijo iš lietuvių kolekcininko Mikalojaus Romeikos. Pagal archyvuose išlikusius duomenis, už jį tuomet buvo atseikėta 4,5 tūkst. rublių.

A.Campi paveikslas "Trys Marijos prie Kristaus kapo" vertinamas triskart brangiau, maždaug 1,5 mln. litų. Teigiama, kad apie šio darbo priklausymą Lietuvai Vokietijos atstovai sužinojo prieš šešerius metus, kai jis buvo eksponuojamas Suomijoje. Drobė Lietuvos dailės muziejuje saugoma nuo 1951 metų, kai ji buvo konfiskuota iš tarpukario Lietuvos garsaus aktoriaus, savanorio, politinio kalinio Vinco Steponavičiaus. Viešoje erdvėje sklando versijos, kad šį darbą kolekcininkas V.Steponavičius įsigijo iš rusų kareivių, 1945 metais apiplėšusių Sansusi rūmus Potsdame.

Siekia kompensacijos

Dėl kompensacijos už darbą "Trys Marijos prie Kristaus kapo" su valstybe bylinėjasi kolekcininko V.Steponavičiaus duktė Antra Vincė Karosienė. Teismų slenkstį ji mina ne tik dėl šio, bet ir dar 26 tėvo kolekcijoje buvusių paveikslų.

Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų spalio mėnesį nusprendė, kad už sovietmečiu nusavintus 26 paveikslus valstybė kolekcininko dukteriai turi sumokėti 635 tūkst. litų, tačiau už sovietmečiu nusavintą turtą kompensacijos mokėti nenorintys valdžios atstovai šį sprendimą apskundė.

A.V.Karosienės advokatas Jonas Leikauskas LŽ sakė, kad kompensacijos už paveikslą "Trys Marijos prie Kristaus kapo" klausimas sprendžiamas atskirai. Pasak jo, šią bylą narpliojęs teismas buvo nusprendęs jos nagrinėjimą sustabdyti, nes dėl A.Campi paveikslo ginčijasi Lietuva ir Vokietija. "Tačiau mes šią nutartį apskundėme Lietuvos apeliaciniam teismui, jis įpareigojo kompensacijos klausimą spręsti iš esmės", - teigė J.Leikauskas. Pasak jo, spręsti, ar perduoti Vokietijai minėtą paveikslą, valstybė galės tik tada, kai atsiskaitys su A.V.Karosiene ir taip taps meno kūrinio savininke.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"