TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Meilė be įsipareigojimų netenkina

2010 07 19 0:00
Politikams R.Narušienė siūlo remtis kitų kraštų patirtimi ir net kviestis tarptautinius ekspertus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nekantriai laukia naujojo Pilietybės įstatymo. Jei platesnės dvigubos pilietybės taikymo tvarka nebus įteisinta, Lietuva gali prarasti daug prasmingų ryšių su užsienyje įsikūrusiais tautiečiais.

Lietuvių kilmės žmonės, ypač gimę Lietuvoje, turi prigimtinę teisę į pilietybę - įsitikinusi PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Ji apgailestauja, kad pripažinti šio principo mūsų krašte kol kas nenorima.

Politikams R.Narušienė siūlo remtis kitų kraštų patirtimi ir net kviestis tarptautinius ekspertus. Apie dvigubą pilietybę, užsienyje gyvenančius tautiečius, PLB santykius su valstybės vadovais, sunkmetį ir emigraciją - LŽ interviu su PLB valdybos pirmininke Regina NARUŠIENE.

Prigimtinė teisė

- Kaip vertinate, kad Seimas daugybę metų nesugeba išspręsti dvigubos pilietybės klausimo?

- Sprendimas dėl dvigubos pilietybės yra politinis. Kol Lietuva per Seimą neapsispręs, ko pageidauja, įstatymas nebus priimtas. Man susidaro įspūdis, kad iš tiesų nežinoma, kokios dvigubos pilietybės taikymo tvarkos norima. Vieni sako, kad padaryti to, ką norėtų, negali, nes pažeistų Konstituciją. Konstitucinis Teismas (KT) yra priėmęs sprendimą, prieštaraujantį plačiai pilietybės idėjai. Kiti sako, kad dėl platesnio dvigubos pilietybės įteisinimo kyla pavojus Lietuvai. Manau, jie tiesiog nesupranta problemos esmės. Tikrasis pavojus tas, jog Lietuva dings. Atsisakius trečdalio tautos, mūsų vietą užims svetimtaučiai. Kokia kalba čia kalbėsime? Kokia tada bus Lietuva?

Lietuvių kilmės žmonės, ypač gimę Lietuvoje, turi prigimtinę teisę į pilietybę. Kaip ją galima atimti? Pasaulis į tai žiūri visai kitaip, kitur pilietybės taip lengvai neatimsi. Pietų Amerikoje atsisakyti pilietybės apskritai negalima. Ten ji - prigimtinė teisė. Lietuvoje net tokio principo pripažinti nenorima.

Pasaulyje yra daug ekspertų, kurie padėtų suformuluoti Pilietybės įstatymą, atitinkantį Konstituciją ir KT išaiškinimą. Tiesiog reikia turėti valios ir noro.

- Per pavasario sesiją Seimas kiek pasistūmėjo svarstydamas naująjį Pilietybės įstatymą. Kokia PLB pozicija dėl pataisų?

- Šį projektą vertinu daug geriau nei buvusius iki šiol. Jame įrašyta išimtis, kad Lietuvos pilietybę gali turėti Europos Sąjungos (ES) ir NATO kraštų piliečiai. Ši grupė yra teisiškai ir konstituciškai legali, o siūlymas prasmingas. Visi lietuviai yra ES piliečiai, nori nenori, tai jau dviguba pilietybė. Lietuvai stojant į NATO taip pat buvo pasirašyta tarptautinė sutartis. Pagal tokias sutartis gali būti suteikiama dviguba pilietybė. Svarbu, kad ją turintys piliečiai būtų lietuvių kilmės.

Taip pat projekte numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti ir etninių žemių lietuviai. Jie neemigravo iš Lietuvos, tiesiog pasikeitė valstybių sienos ir jie tapo kitų šalių piliečiais.

Į šį sąrašą nebūtų įtrauktas vienas NATO nepriklausantis Europos kraštas, Australija, Japonija ir Pietų Amerikos valstybės. Jose "trečiabangių" arba naujųjų emigrantų yra labai mažai. Tačiau dvigubą pilietybę jiems būtų galima įtvirtinti atskiromis tarptautinėmis sutartimis.

Svarbu krašto gerovei

- Palaiminęs naująją tvarką Seimas ketina kreiptis į KT. Ar nesibaiminate, kad Konstitucijos aiškintojams pakeitimai gali neįtikti ir padėtis vėl susijauks?

- Manau, kad kreiptis į KT nereikia. Jei kas nors bus nepatenkintas priimtu įstatymu - tam tikra Seimo dalis, prezidentė - galės kreiptis. Tačiau kam parlamentui kreiptis į KT, kad būtų patvirtintas politinis sprendimas? KT neturėtų priimti tokių sprendimų.

Kai kas ragina surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Kaip valdžia, nežinodama tikslaus emigravusiųjų skaičiaus, nustatys, ar jame balsavo pusė rinkėjų? Žaidžiame teisiniais principais, slepiamės už jų. Dvigubos pilietybės klausimą reikia išspręsti krašto gerovei. Užsienio lietuviai niekada nenorėjo pakenkti Lietuvai, ilgą laiką kovojome už jos nepriklausomybę ir toliau norime dirbti kartu.

- Nemažai diskusijų dėl dvigubos pilietybės kyla ir visuomenėje. Idėjos priešininkai tvirtina, kad pilietybė nėra tautybė. Kai kas baiminasi, esą į įstatymų pasikeitimus lanksčiai reaguotų Rusija.

- Likimas mums skyrė būti lietuviais. Lietuvybė yra mūsų gyvenimo pagrindas: kalbame lietuviškai, švenčiame lietuviškas šventes, gyvename kaip lietuviai. Į klausimą, ar negalime mylėti Lietuvos nebūdami piliečiais, galiu atsakyti paprastai: kam žmonės tuokiasi? Jie juk gali tiesiog gyventi kartu, kam tas dokumentas? Tačiau svarbu įsipareigojimas.

Žinoma, tokius klausimus visada reikia spręsti atsargiai. Taip, buvome okupuoti, nuskriausti, bet žinote ką - norėdama Rusija ir be pilietybės ras vieną ar kitą pretenziją. Neatimčiau pilietybės iš savų vien dėl to, kad Rusija gali mums kažką padaryti. Tai nėra gera priežastis.

Tik gražios kalbos

- Gretimi kraštai - Lenkija, Rusija - itin rūpinasi užsienyje gyvenančiais savo tautiečiais. Kaip greta jų atrodo Lietuva?

- Manau, Lietuva per daug užsiėmusi vidaus problemomis. Esame mažas kraštas, neturime tokių galimybių kaip JAV, Rusija, Vokietija ar Lenkija. Šios valstybės vilioja savo išvykusius tautiečius grįžti. Mes apie tai tik gražiai kalbame, bet jokių prasmingų veiksmų nesiimame.

- Sprendimas išeivijos reikalus perduoti Užsienio reikalų ministerijai (URM) pasaulio lietuviams buvo nepriimtinas - jautėtės nuvertinti ir prilyginti užsieniečiams. Gal pokyčiai vis dėlto pasiteisino?

- Suprantu, kad Vyriausybė norėjo sutaupyti. Tačiau parama užsienio lietuviams, ne tik finansinė, bet ir moralinė, sumažėjo. Su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu (TMID) anksčiau kovodavome, bet ilgainiui pradėjome vieni kitus suprasti.

URM Užsienio lietuvių departamentas nėra tiesiogiai atskaitingas Vyriausybei. Jis dirba kaip vienas iš 19 ministerijos padalinių. Jame pluša nedaug žmonių, veiklai skiriama mažai lėšų. Tokiomis sąlygomis ką nors padaryti beveik negalima. Todėl mums tokia pertvarka nepadėjo.

- Krašte ne kartą kurtos įvairios strategijos emigrantams grąžinti, pristatytos iniciatyvos suartinti užsienyje gyvenančius tautiečius su Lietuva. Tačiau valdžios pastangos buvo bevaisės.

- Strategijų buvo tiek daug, kad nespėdavau jų skaityti. Vis gaudavau po naują ir buvau prašoma per savaitę pateikti komentarą apie metus kurtą tekstą.

Dabar kuriama strategija "Globali Lietuva" galėtų vadintis "Integrali tauta". Tai būtų ne geografinis, o visos tautos apibrėžimas. Žinoma, vien dėl pavadinimo ginčytis negalima, svarbu, kad tekstas būtų prasmingas. Jį kaip tik ir kuriame. Man tik kelia rūpestį tai, kad Lietuvoje pasikeitus valdžiai darbų tęstinumas nutrūksta. Dėl to dirbti labai sunku.

Būtina keistis

- Kokie PLB santykiai su krašto vadovais: prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininke Irena Degutiene, premjeru Andriumi Kubiliumi? Ar sulaukiate iš jų pakankamai dėmesio savo problemoms?

- Pasikalbėti su prezidente D.Grybauskaite turėjau mažai progų. Noriu tikėti, kad ji remtų mūsų siekius. Kandidatuodama į prezidentus ji atvirai pasisakė už dvigubą pilietybę. Ką ji galvoja šiandien, nežinau. Norėčiau pasikalbėti.

PLB ryšiai su Seimu visada buvo geri. Kiekvienas parlamento vadovas mums buvo prieinamas ir mėgino suprasti mūsų rūpesčius. Santykiai su vyriausybėmis nuolat keitėsi. Iš pradžių prie ministrų kabineto turėjome atstovą, vėliau atsirado įvairių departamentėlių, galiausiai buvo sukurtas TMID.

- Neseniai sukako metai, kai pareigas eina prezidentė D.Grybauskaitė. Kaip vertinate jos veiklą?

- D.Grybauskaitę pažįstu nuo tada, kai ji dirbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Vėliau šiek tiek sekiau jos, kaip finansų ministrės, veiklą, mačiau, kaip efektyviai ji dirbo Briuselyje. Prezidentės žodžiai ir elgesys labai gražūs. Tačiau dar nematau didesnių veiklos rezultatų, tik bandymą ką nors padaryti.

- Šiandien geresnio gyvenimo perspektyvą krašte, deja, mato retas. Gal iš toli Lietuva atrodo geriau?

- Iš toliau viskas atrodo gražiau. Kai kurie užsienio lietuviai, ypač senosios emigrantų kartos, į Lietuvą žiūri kaip į angeliuką, esą viskas ten labai gerai. Tačiau tai nėra realybė, taip galvoti naivu.

Įtakingas JAV žurnalas "Forbes" labai gražiai įvertino Lietuvos bandymą taupyti. Viena vertus, siekiant nebankrutuoti taupymas yra teisingas. Tačiau emociškai atrodo kitaip. Galvoju apie pensininkus ir kitus vos pragyvenančius žmones.

- Emigracijos iš Lietuvos mastai muša rekordus. Ką pasakytumėte apie tokią situaciją?

- Emigracija atspindi sąlygas Lietuvoje. Jei gyvenimo sąlygos būtų geresnės, žmonės neišvažiuotų. Sustabdyti šio proceso negalima, tiesiog reikia keisti esamą padėtį. Pavyzdžiui, mane iš proto varo lietuviškas biurokratizmas. Norėdamas ką nors padaryti, turi kreiptis į draugą, kuris turi kitą draugą. Taip pat reikia daugiau pagarbos žmogui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"