TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Meilę parlamentui didintų gerėjantis gyvenimas

2013 05 18 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso nuomone, parlamento reitingus pakeltų nepriekaištingas jame dirbančių politikų elgesys ir nuoširdus rūpestis dėl žmonių.

- Seimas nėra žmonių mėgstamiausia institucija, metų metais jo populiarumas yra labai menkas. Kas tai lemia?

- Lemia patys žmonės, nes jie renka Seimą. Niekas čia per jėgą neateina. Pas mus dažnai patikima kažkokiais "dievais", gelbėtojais, šokėjais, o pasirodo, kad susirenka visai ne gelbėtojai, kartais kažkokių interesų turintys asmenys. Štai todėl tas nusivylimas ir tęsiasi. Manau, darbas Seime yra lygiai toks pats kaip kiti - reikia turėti kvalifikaciją, patirties, įvairių sričių žinių, kad sprendimai būtų kuo geresni.

- Ar įmanoma pakelti Seimo reitingus?

- Žinoma, tai įmanoma padaryti. Jeigu kiekvienas Seimo narys sąžiningai ir dorai atliks tai, ką žadėjo rinkėjams. Žmonės nusivilia būtent dėl sprendimų Seime. Posėdžių nelankymas, kai parlamentarai pamoja rankele ir nežinia kur dingsta, balsavimas vieno už kitą, neduok Dieve, dar kas pasigeria darbo metu, irgi neprideda pasitikėjimo.

Žinoma, Seimo reitingas nešoktelės, jeigu mes, 141 parlamentaras, nuo ryto iki vakaro sėdėsime Seime. Jeigu niekaip negalime padaryti, kad daugumai Lietuvos gyvenimas apčiuopiamai pagerėtų, nekalbame apie gerovės valstybę, ir toliau požiūris į mus nesikeis. Turime siekti, kad žmonės pajaustų, jog valdžios vyrai ir moterys, sėdintys Seime, tikrai galvoja apie juos.

- Kaip, palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, atrodo šis parlamentas?

- Šios kadencijos Seimas per daug neišsiskiria iš kitų. Tegul nesupyksta kai kurie kolegos, visada yra marginalų, kurie ateina ant kokios nors bangos, yra svieto lygintojų, manančių, kad patekus į Seimą viską labai lengva padaryti. Ne taip lengva. Pavyzdžiui, aš septynioliktus metus teikiu Progresinių mokesčių įstatymą ir niekaip negaliu jo prastumti, nes jėgos nelygios.

Kai kurie apžvalgininkai pažymėjo, kad per šiuos 6 mėnesius buvo dalykų, kurių nebuvo ankstesnių kadencijų Seime. Nepaaiškinamas ir nepateisinamas Neringos Venckienės elgesys, ypač kai žmogus, pats dirbęs teisinėje sistemoje, kaltina, kad teisingumo nėra. Antra, buvo nemažai įtampos panaikinant kai kurių Seimo narių teisinę neliečiamybę. Manau, tai paliko žymę šiam Seimui.

- Opozicija piktinasi, kad Seimas svarsto techninius projektus, o rimti darbai stovi. Kokioms šalies problemoms spręsti daugiausia dėmesio bus skiriama artimiausiu metu?

- Čia yra taktikos dalykas. Galima greitai padaryti daug kvailysčių arba tas pačias kvailystes daryti iš lėto. Arba galima greitai padaryti gerų dalykų, taip pat kaip ir daryti juos iš lėto. Kvailysčių jau buvo prikrėsta anoje kadencijoje per dvi naktis. Šito nenorime.

Sutinku, kad po pusmečio darbo turi būti aiškesnės pozicijos. Todėl ir partiniu lygmeniu reikalavome aiškesnio vieno ar kito klausimo sprendimo. Dalyvavau rengiant Socialdemokratų partijos ir Vyriausybės programas. Manau, turime susitelkti ne į mažesnius ar didesnius ekonominius projektus, o atsigręžti į žmones, kurių realios pajamos per penkerius metus labai sumenko. Tai paskatino emigraciją, nepasitenkinimą, skurdą, išaugo socialinių išmokų gavėjų skaičius. Turime matyti dirbančius ir iš savo pajamų gyvenančius žmones. Todėl laikausi nuostatos, kad turi būti pakeista mokesčių sistema, jog turtingesni prisidėtų gerokai daugiau nei šiandien. Būtina realiai padidinti gyventojų pajamas: per darbo užmokestį, minimalią algą, išmokas. Ekonominėje plotmėje svarbus darbo vietų kūrimas.

- Vis dažniau piktinamasi, esą nemažai pašalpų gavėjų yra paprasčiausi veltėdžiai, tingintys dirbti. Ar Lietuvoje gajus išlaikytinių mentalitetas?

- Nesutikčiau su tuo. Kartais mes 20 metų sąžiningai dirbusį, mokėjusį mokesčius ir "Sodros" įmokas, bet atleistą žmogų, kuris nori gauti apgailėtinai mažą bedarbio pašalpą, pradedame vadinti išlaikytiniu, tinginiu. Tam ir kūrėme socialinio draudimo sistemą, kuri leistų sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam žmogui bent jau kurį laiką jaustis oriai, gauti pinigus ne iš mokesčių mokėtojų, o iš savo anksčiau sumokėtų draudžiamųjų lėšų.

Reikia pasakyti, kad iš daugiau negu 200 tūkst. darbo neturinčių žmonių bedarbio pašalpą gauna tik apie 30 tūkst. asmenų. Tai yra juokingai maža 600 litų suma, nors gal dabartinis bedarbis per ankstesnius 10-15 metų sumokėjo šimtus tūkstančių litų įmokų.

Lietuva neišsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose visada 3-4 proc. žmonių gerai taip, kaip Dievas ir gamta davė. Galiu priminti, kad 2007 metais mūsų šalyje nedarbas buvo pats mažiausias per visą nepriklausomybės istoriją - siekė apie 4,5 procento. Ir vežėme į darbą, ir stipendijas mokėjome, ir mokėme - metėme daugybę lėšų, vis tiek labiau nedarbo sumažinti nepavyko. Yra tokia žmonių grupė.

Tačiau jau atsirado antra karta, išaugusi skurde ir socialinėje atskirtyje. Spaudoje nuskambančios liūdnos istorijos yra socialinės terpės, kurioje augo šie jauni žmones, pasekmė. Manau, valstybė turi skirti daugiau dėmesio asocialioms šeimoms, kuriose daug vaikų, kad šie nemanytų, jog visas gyvenimas yra girti tėvai, šalti namai, kruopos iš "Maisto banko". Tada ir išlaikytinių mažėtų.

Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"