TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Meilė privilegijoms stipresnė nei Konstitucijai

2016 08 15 6:00
Siūlyta, kad parlamento kanceliarija visiems politikams nupirktų tarnybinius automobilius, o jų nuomotis nebūtų galima. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Per ketverius rudenį pasibaigsiančios kadencijos metus Seimo nariai nepajudino nė piršto, kad priimtų jų pačių teises, pareigas bei veiklos garantijas reglamentuojantį įstatymą. Neveiklumas aiškinamas vieningo požiūrio stoka.

Dešimt metų Seimas gyvena be teisės akto, kurį priimti jį yra įpareigojusi Konstitucija. Ankstesnę Seimo kadenciją buvo parengti du Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektai, tačiau nė vienas parlamentarams neįtiko.

Ekspertų nuomone, priimti tokį įstatymą Seimo nariai neskuba jau vien dėlto, kad nenori atsisakyti abejonių keliančių privilegijų. Prieš 12 metų Konstitucinis Teismas politikams priminė, kad Seimo narių pareigas, teises ir garantijas būtina reglamentuoti atskiru įstatymu. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, kartu ir Seimo nario pareigas, teises bei veiklos garantijas nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.

Nepavyko susitarti

Seimo vicepirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo teigimu, tokio įstatymo projektas šią kadenciją nesvarstytas, nes šiuo klausimu trūko partijų sutarimo – tiek koalicijos viduje, tiek tarp daugumos ir opozicijos. „Neformaliai kelis kartus toks klausimas buvo keltas Seimo valdyboje, tačiau neradus sutarimo, buvo atidėtas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė G. Kirkilas. Jis mano, kad tokio įstatymo ateitis priklausys nuo to, kokia bus naujojo Seimo sudėtis. „Tačiau tikra tiesa, klausimas tebelieka aktualus“, – pripažino vicepirmininkas. Pasak jo, įstatymo atsiradimą sunkina tai, kad reglamentuoti parlamentinį darbą nėra lengva.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro nuomone, teikti minėto įstatymo projektą šią kadenciją turėjo valdančioji dauguma. Praėjusią kadenciją jis vadovavo darbo grupei, parengusiai vieną iš atmestų tokio teisės akto variantų. Politikas mano, kad jis buvo pakankamai subalansuotas ir jį buvo galima drąsiai priimti.

S. Šedbaras spėjo, kad labiausiai kolegas išgąsdino minėto projekto siūlymas griežčiau bausti posėdžių nelankančius politikus. Pavyzdžiui, buvo siūloma, kad daugiau nei pusę iš anksto skelbtų balsavimų praleidęs Seimo narys už tą dieną negautų jokio atlyginimo. Už kiekvieną praleistą posėdį parlamentaro atlyginimą siūlyta mažinti 5 procentais. „Tai būtų logiška – arba dirbti, arba ne“, – įsitikinęs S. Šedbaras. Kitaip, anot jo, siūlyta skaičiuoti parlamentines išlaidas. „Jei vienas Seimo narys išrinktas Palangoje, o kitas sostinėje, Fabijoniškėse, degalams skiriamos išlaidos negali būti vienodos“, – pabrėžė parlamentaras.

Rūpi savi interesai

Vytautas Sinkevičius

M. Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, atsakymas, kodėl Seimas vengia priimti minėtą įstatymą, paprastas. „Seimo nariai nusistatė sau tokį teisinį reguliavimą, kuris labai dažnai kelia abejonių, ar jis atitinka Konstituciją. Jie įtvirtino sau visiškai nepagrįstų privilegijų ir jų nenori atsisakyti. Keisčiausia, kad šiuo klausimu nėra nei daugumos, nei mažumos. Visi jie sutaria, kad nereikia nieko keisti“, – sakė profesorius.

Pasak jo, akivaizdu, kad toks reguliavimas, kai Seimo narys gali praleisti pusę posėdžių ir gauti visą atlyginimą, prieštarauja Konstitucijai. Lygiai tas pats ir dėl atostogų. Dabar visuomenė nežino, kada Seimas dirba, kada – nedirba. „Užuot nusistatę protingą, socialiai teisingą atostogų laiką, Seimo nariai penkis mėnesius gali nelankyti posėdžių, nieko nedaryti ir gauti visą atlyginimą“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.

Lygiai tas pats padaryta ir su padėjėjais. Pasak profesoriaus, dažnas jų Seime dirba pusantro etato, vadinasi, „turi atiduoti visas savo jėgas dirbdamas visuomenės, valstybės labui, padėdamas Seimo nariui vykdyti jo pareigą“. Tačiau neretai padėjėjai turi dar ir kitą darbą. „Nėra Lietuvoje antžmogių, yra tik smulkus pasipinigavimas, kai Seimo nariai labai neatsakingai žiūri į valstybės biudžeto lėšas ir kitus dalykus“, – pastebėjo profesorius. Jis teigė neretai pastebintis Seimo narių piktnaudžiavimą tautos atstovo mandatu stengiantis pirmiausia pasirūpinant savo interesais.

Siūlyta naujovių

Prieš penkerius metus V. Sinkevičius vadovavo Seimo valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei, rengusiai Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektą. Prie jo dirbo būrys žinomų teisininkų. Tačiau Seimo nariai projektą sukritikavo ir atmetė.

Dokumente buvo numatyta nemažai naujovių. Pavyzdžiui, įteisinti Seimo narių atostogas, kurios turėtų trukti 45 dienas. Taip pat už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius politikams nemokėti algos. Daug griežčiau buvo numatyta reglamentuoti lėšų parlamentinei veiklai naudojimą. Projekte buvo numatyta, kad pinigus Seimo narys galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas, – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai.

Įstatymo projekte buvo siūlyta, kad parlamento kanceliarija visiems politikams nupirktų tarnybinius automobilius, o jų nuomotis nebūtų galima. Parlamentarams, kurie neturi būsto Vilniuje, siūlytos centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"