TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Melagingi pranešimai - žaidimas su ugnimi

2010 06 26 0:00
LŽ archyvo nuotraukos

Apie mokykloje ar lėktuve padėtą bombą, prekybos centre ar oro uoste kilusį gaisrą melagingai pranešę asmenys retai sulaukia tinkamo atpildo. Už malonumą slapta stebėti sukrutusias specialiųjų tarnybų pajėgas ir pasijusti galingiems jie atsiperka kelių šimtų litų baudomis.

Teisėsaugos pareigūnai melagingus pranešimus dalija į dvi esmines grupes: kai melu siekiama nuslėpti nusikaltimą ir kai išgalvotu pranešimu paprasčiausiai norima atkreipti į save dėmesį. Tačiau tiek pirmuosius, tiek antruosius atvejus sieja vienas bruožas - apsunkinamas institucijų, privalančių reaguoti ir teikti pagalbą, darbas. Neatsakingo elgesio pasekmės kartais gali būti itin skaudžios, nes, pavyzdžiui, gausioms ugniagesių gelbėtojų pajėgoms išskubėjus gesinti tariamo gaisro, į tikrą nelaimę tuo pat metu patekę žmonės gali stipriai nukentėti. Teisėsaugininkai suka galvas, kaip pažaboti viešą sumaištį kelti siekiančius melagius. Tačiau tokių asmenų atsakomybę griežtinančios Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos įstrigo Seime.

Nejuokingi prasimanymai

Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas LŽ tikino, kad melagingi pranešimai - su gyventojais telefonu bendraujančių specialistų kasdienybė. "Sulaukiame ne vien pagrįstų, bet ir nepagrįstų skambučių. Pastarieji nebūtinai susiję su piktybiškai nusiteikusiais asmenimis. Nepykstame ant žmonių, kurie skuba pranešti vos pamatę rūkstančią šiukšlių dėžę ar tolumoje kylančius dūmus. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams kartais paaiškėja, kad pavojaus nekilo, šiukšliadėžėje liepsnojusi ugnis pati užgeso. Tokių pranešimų autorių smerkti negalime - jie negali įvertinti situacijos sudėtingumo", - aiškino T.Maroščikas.

Tačiau specialistas pasakojo ir apie kitokius asmenis - tuos, kurie meluoja sąmoningai. Jiems svarbiausia kelti sumaištį. Pasak T.Maroščiko, taip pasielgus nevengiama stebėti atskubėjusių įvairių tarnybų darbuotojų.

"Kartą pagalbos telefonu paskambinęs žmogus pranešė apie sostinės Žirmūnų mikrorajone kilusį gaisrą ir, tikėtina, žuvusius ar sužalotus žmones. Skambinęs vyras mūsų specialistams itin smulkiai pasakojo įvykio detales. Nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad jokio gaisro nebuvo nė kvapo. Tuomet pavyko nustatyti, kad skambinęs vyras stebėjo atvykusius ugniagesius gelbėtojus, greitosios pagalbos medikus ir, greičiausiai, mėgavosi sąmyšiu", - prisiminė BPC viršininko pavaduotojas. Skambinusio vyro kontaktiniai duomenys buvo perduoti policijos pareigūnams, šie nustatė jo tapatybę. Paaiškėjo, kad skambinęs vyras buvo melavęs ir anksčiau.

Trokšta bendrauti

T.Maroščikas LŽ pasakojo ir apie atvejus, kai žmonės skambina, nes paprasčiausiai neturi su kuo bendrauti. "Kartą paskambino gyvenimu nusivylusi moteris, kuri tikino ketinanti nusižudyti. Su ja bendravo operatorius vyras. Pokalbio pabaigoje skambinusioji pasiteiravo, ką jis ketina veikti po darbo. Pasiūlė susitikti ir pratęsti malonią pažintį", - pasakojo T.Maroščikas. Tąkart taip ir liko neatsakyta į klausimą, ar moteris iš tikrųjų ketino nusižudyti, ar tik tokiu būdu bandė atkreipti į save dėmesį.

BPC keistų skambučių netrūksta. Buvo atvejis, kai moteris telefonu pasakojo apie parodą, dalijosi joje patirtais įspūdžiais. "Išklausome žmogų, nepadedame ragelio. Priešingu atveju sulauktume nuolat pasikartojančių skambučių", - teigė BPC viršininko pavaduotojas. Nors šio pavyzdžio prie melagingų pranešimų priskirti negalima, tačiau, anot pašnekovo, betiksliai skambučiai paralyžiuoja BPC veiklą.

Iki šiol nepamirštas ir Arūno Valinsko liūdnai pasibaigęs pašmaikštavimas, kai melagingai ant kojų buvo sukeltos visos teisėsaugos institucijos. Dabartinis Seimo narys tada pranešė apie viešbutyje neva padėtą bombą.

Skambina apgirtusieji

Ne visi skambučiai kelia juoką. Šypsena kartais išnyksta ir nuo melagių lūpų. Kai girtas vaikinas telefonu pranešė apie Vilniaus oro uoste padėtą bombą, greitai pavyko nustatyti, kad skambino iš taksofono greta oro uosto. Pasinaudojus vaizdo stebėjimo kamerų įrašais nustatyta ir skambinusiojo tapatybė. Vaikinas prisipažino, kad pajuokauti sumanė nesulaukęs atskristi turėjusio draugo. Jam teko atlyginti į įvykio vietą atskubėjusių specialiųjų tarnybų išlaidas.

"Nuo alkoholio apsvaigusių asmenų skambučiai - gana dažni, kaip ir pajuokauti sugalvojusių vaikų. Pokalbio su nepilnamečiu metu operatoriai dažnai girdi greta esančių vaikų juoką. Drąsuolis skambina, o kiti jam už nugaros juokiasi", - pasakojo T.Maroščikas.

Anot pašnekovo, melagingų pranešimų, dėl kurių patiriama daug nuostolių, pasitaiko vienas du per mėnesį. Savaitgaliais sulaukiama apie 4 tūkst. skambučių per parą, o darbo dienomis - iki 2800. T.Maroščiko teigimu, vienu atveju iš keturių į nurodytą vietą tenka siųsti visas pagalbos tarnybas. Nesudėtinga apskaičiuoti, kad apie 2 tūkst. skambučių dažniausiai būna nepagrįsti arba kreipiamasi ne ten, kur derėtų.

Numatytas laisvės atėmimas

Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio viršininkas Rimas Balčiūnas tikino, kad pranešimų apie oro uosto teritorijoje padėtus sprogmenis pastaraisiais mėnesiais nepasitaikė. "Tokių atvejų buvo anksčiau. Dažniausiai keleiviai - tarp jų būta ir lietuvių, ir užsieniečių - vos įsėdę į lėktuvą pareikšdavo lagaminėlyje turintys bombą. Tokį "šmaikštuolį" išlaipindavome iš lėktuvo, jo skrydis tuo ir baigdavosi", - pasakojo R.Balčiūnas.

Gana reti ir skambučiai apie paliktus sprogmenis. Kartą paskambinęs girtas pilietis pranešė, kad po 5 min. į orą išlėks Vilniaus oro uostas. Tačiau pats "sprogdintojas" netrukus pasitaisė: "Atsiprašau, "Akropolis".

R.Balčiūnas piktinosi, kad melagingų pranešimų autorių bylos dažniausiai nepasiekia teismo. "Turėjome atvejį, kai tariamas sprogdintojas atsidūrė teisme. Tačiau jis buvo išteisintas, nes esą nesuvokė savo elgesio pasekmių", - sakė pareigūnas.

LŽ primena, kad už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tačiau tokia giežta bausmė taikoma tik tuomet, kai melagingu pranešimu sukeliama žmonių sumaištis arba padaroma didelė turtinė žala. R.Balčiūno teigimu, Lietuvoje dažniausiai taikoma antroji šio straipsnio dalis, kurioje atsakomybė numatyta tik tada, kai dėl melagingo pranešimo buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Ironiška, tačiau už tokį nusikaltimą didžiausia skiriama bauda - 300-600 litų arba areštas iki 30 parų.

"Kiek iš tiesų gali kainuoti specialiųjų tarnybų iškvietimas, vienareikšmiai atsakyti negalima. Kartą į nelaimės vietą skubėjo devynios greitosios medicinos pagalbos darbuotojų komandos, tad jų išlaidos siekė 3 tūkst. litų. O jei tektų evakuoti visą oro uostą? Nuostolio mastai būtų kur kas didesni", - svarstė R.Balčiūnas.

Atsakomybės griežtinimas

BPC viršininko pavaduotojo T.Maroščiko teigimu, kovoti su melagingų pranešimų autoriais sudėtinga. Pasiūlytos ATPK pataisos nesulaukia savo eilės Seimo narių darbotvarkėje. Anot T.Maroščiko, šiuo metu ATPK numatyta atsakomybė tik už specialiųjų tarnybų iškvietimą, tačiau melagingas pranešimas nelaikomas nusikalstama veika. "Siekiame, kad griežčiau būtų vertinamas pats melagingo pranešimo faktas. Jo autorius turėtų atsakyti ne tik už tai, kad be reikalo naudotos specialiųjų tarnybų pajėgos, bet ir už savo elgesį", - įsitikinęs T.Maroščikas.

Anot pašnekovo, teisinė atsakomybė turi grėsti ir už beprasmius, dažniausiai įžeidžiamo pobūdžio pranešimus. "Didžioji dalis skambučių - politinių įvykių komentarai ir įžeidinėjimas. Žmonės BPC telefonu naudojasi kaip pramoga. Kartą mūsų operatorių išplūdo vaikinas, kuris norėjo pasipuikuoti prieš merginą. Tačiau už tai nenumatyta jokia atsakomybė."

Demonstruoja galią

Psichoterapeutas Olegas Lapinas įsitikinęs, kad vien noru pameluoti tokio elgesio paaiškinti negalima. "Šie žmonės žino, kad specialiosios tarnybos privalo reaguoti į pranešimus apie pavojų. Melagingų pranešimų autoriai savo veiksmais siekia sukelti pasekmes. Jie nori įrodyti, kad turi galios", - kalbėjo O.Lapinas.

Specialistas įsitikinęs, kad savo galią prieš stipriuosius linkę demonstruoti psichologiškai silpni žmonės. Vienas būdų - priversti stipriuosius beprasmiškai dirbti. "Silpnesnieji, norėdami pajusti savo vertę, siekia kontroliuoti kitų veiksmus. Žmogus, turintis realios galios, taip niekada nesielgs. Kiekvieno chuliganiško poelgio esminis motyvas - sukelti reakciją, o vienas būdų tai pasiekti - melagingas pranešimas", - aiškino psichoterapeutas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"