TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Melagingi skambučiai - brangiai kainuojančios patyčios

2014 03 26 6:00
Policija pagal melagingus pranešimus į išgalvotų nusikaltimų vietas vien šįmet jau vyko 238 kartus. LŽ archyvo nuotrauka

Policija kasmet sulaukia 1,5-2 tūkst. melagingų gyventojų pranešimų. Pripažįstama, kad didžiausią sumaištį kelia informacija apie neva padėtus sprogmenis. Nors tokie pranešimai paprastai būna svaičiojimai, nereaguoti į juos neįmanoma.

Policija pagal melagingus pranešimus į išgalvotų nusikaltimų vietas vien šiemet jau vyko 238 kartus. Policijos duomenimis, melagingų skambučių autorių pamėgti taikiniai - prezidentūra, Seimas, mokyklos, oro uostai bei didieji prekybos centrai.

Viena beprasmiškiausių daugybės tarnybų išvykų tapo praėjusią savaitę Šiaulių „Akropolyje“ vykusios sprogmens paieškos. Į jas pagal nustatytą tvarką policijos pareigūnams teko kviestis išminuotojus, ugniagesius, medikus, vandentiekio specialistus, civilinės saugos žinovus. Jokio sprogmens nerasta, kaip ir asmens, pranešusio apie užminuotą pastatą bei pasityčiojusio ne tik iš verslininkų ir prekybos centro lankytojų, bet ir iš valstybės. Juk pareigūnai sprogmens paieškoms gaišo laiką bei leido mokesčių mokėtojų pinigus.

Ilga ir brangi operacija

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Gailutė Smagriūnienė teigė, jog Bendrajam pagalbos centrui (BPC) perdavus pranešimą apie sprogmenį buvo skelbiama operacija „Skydas“. Iš vietos, kur ieškota sprogmens, buvo evakuoti žmonės, sukviestos pagalbos tarnybos, iš Vilniaus iškviesti išminuotojai. Buvo teigiama, kad sprogmuo padėtas automobilių aikštelėje, tad žmonėms neleista sėsti į savo automobilius. Visa paieškų operacija truko daugiau kaip tris valandas. Dėl melagingo pranešimo iškelta baudžiamoji byla, melagingai skambinusio žmogaus iki šiol tebeieškoma, jam gresia bauda iki 600 litų arba areštas iki 30 parų. Tačiau policijos atstovė pabrėžė, kad jį surasti nebus lengva, nes asmuo skambino iš taksofono.

G.Smagriūnienė LŽ pripažino, kad išgirdus skambutį apie padėtą sprogmenį melagystę kartais išsiaiškinti įmanoma, bet tai ne visada pavyksta. „Kitą dieną, kai buvome gavę pranešimą apie užminuotą „Akropolį“, ir vėl buvo skambinta, ir net du kartus. Buvo tvirtinama, kad skirtingose vietose padėti dar du sprogmenys“, - sakė G.Smagriūnienė. Ji pabrėžė, kad pastaraisiais dviem atvejais išklausęs pranešimus BPC skambintoją iškart sujungė su policijos atstovais, o šie po trumpo pokalbio netruko išsiaiškinti, kad žmogus apie sprogmenį paprasčiausiai svaičioja. Taip buvo sutaupyti pareigūnų nervai bei mokesčių mokėtojų pinigai.

J.Tangonskas: „Gavus pranešimą apie sprogmenį, telkti tarnybas – privalu bet kuriuo atveju."/PAGD nuotrauka

Intuicijos nepakanka

BPC viršininko pareigas laikinai einantis vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Jūris Tangonskas LŽ pabrėžė, kad informacija apie padėtą sprogmenį - toli gražu ne tas pats, kaip pranešimas, pavyzdžiui, apie dviračio vagystę. „Gavus pranešimą apie sprogmenį, telkti tarnybas – privalu. Nes jei įvyks sprogimas ir žus ar kitaip nukentės žmonės, juk nepasiaiškinsime, kodėl nevykome", - sakė pareigūnas. Jo teigimu, BPC atstovai į pranešimus nereaguoja, kai labai jau akivaizdu, kad skambina blaivaus mąstymo netekęs asmuo. Kita vertus, BPC atstovai policiją vien informuoja apie pranešimą, o ar reikia važiuoti į pranešimo vietą, kviesti kitas tarnybas, sprendžia pati policija.

BPC Šiaulių skyriaus viršininkas Nerijus Adomavičius tvirtino, kad yra speciali metodika, specialūs raktiniai žodžiai, pagal kuriuos bandoma aiškintis, ar pranešimas tikras. „Tačiau į pranešimus apie sprogmenis reaguoti privalu bet kuriuo atveju“, - tikino N.Adomavičius. Jis pateikė pavyzdį, kokia būtų reakcija ir kuo ji baigtųsi, jei, tarkime, kuris nors oro uoste atsidūręs žmogus pajuokautų turįs sprogmenį. „Tai nejuokinga. Tad ir privalu elgtis atsakingai“, - sakė N.Adomavičius.

Didžiuliai nuostoliai

J.Tangonskas LŽ teigė, kad į tariamo sprogdinimo, kaip ir į bet kurios kitos nelaimės, vietą išsiųsti ugniagesių gelbėtojų ekipažą kainuoja vidutiniškai 800 litų. Panevėžio greitosios pagalbos vadovas Vilius Mitka pranešė, kad vidutinė greitosios pagalbos medikų brigados vykimo kaina yra apie 200 litų - tiek kainuoja 45 minučių išvyka. Jei budėti tenka ilgiau, pinigų suma didėja. Tik Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis sakė, kad policija tokio išvažiavimo ir budėjimo kainos neskaičiuoja.

N.Adomavičius prisiminė atvejį, kai po melagingo skambučio, nustačius kaltininką, buvo kreiptasi į teismą, kad šis atlygintų BPC padarytą žalą. „Tačiau mums nepavyko teismui įrodyti, kad patyrėme materialinę žalą, o dėl moralinės žalos nebekovojome“, - prisiminė BPC Šiaulių skyriaus viršininkas. Pašnekovai neslėpė, kad kovoti teismuose taip pat reikia labai daug laiko ir lėšų, o jų intensyviai dirbantys pareigūnai neturi.

Šiaulių „Akropolio“ valdytoja Sonata Jocienė LŽ teigė, kad jei policijai pavyks nustatyti melagingo pranešimo autorių, bus kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"