TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Melagių gaudynės - lyg mėtoma karšta bulvė

2011 01 20 0:00
Erlendo Bartulio nuotrauka

Mūsų krašto teismuose meluojama dažnai, bet parodymus pakeitę asmenys retai sulaukia bausmės. Kas turėtų labiau stengtis, kad melagiai būtų pričiupti, ginčijasi net prokurorai ir Temidės tarnai.

Ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų Lietuvoje pradeda ir kontroliuoja prokurorai. Tačiau jau keleri metai netyla ginčai, kada tokių tyrimų būtina imtis. Anksčiau veikė nerašyta, bet visuotinai pripažinta taisyklė - įtarimai dėl galbūt duotų melagingų parodymų kurioje nors konkrečioje byloje pareiškiami tik baigus ją nagrinėti ir teismui paskelbus nuosprendį. Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai baudžiamasis persekiojimas dėl nukentėjusiųjų ar liudytojų melagingų parodymų buvo pradėtas nepadėjus taško pagrindinėje byloje. Prokurorai tikina, kad tokia praktika gera, bet tam griežtai prieštarauja ne vienas teisėjas ir advokatas.

Būtų išvengę bausmės

Esminis lūžis teisinėje praktikoje įvyko pradėjus tirti garsiąją Darbo partijos (DP) bylą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Prokurorai, šios bylos dar neperdavus į teismą, apkaltino šešis asmenis melavus per apklausas. Jie teigė tyrėjams niekada nepasirašę nei kasos išlaidų orderių, nei kitokių finansinių dokumentų. Ekspertai pateikė vienareikšmiškas išvadas: visi parašai tikri. Pasak prokurorų, abejoti grafologine ekspertize nebuvo pagrindo. Netrukus visų galbūt melavusių asmenų bylos pateko į teismus, penkiems jų skirtos baudos. Visi nuosprendžiai jau įsiteisėję ir nebeskundžiami. Išteisintas buvo tik DP pirmininko Viktoro Uspaskicho bičiulės Andželikos Filipovič tėvas Ivanas Filipovičius. Jis teisme pareiškė, kad tuo metu, kai raitė parašus ant dokumentų, buvo be akinių, tad gerai nė nežinojo, ką pasirašo.

DP byla Vilniaus apygardos teisme dar toli gražu nebaigta nagrinėti. "Buvo akivaizdu, kad šie asmenys per apklausas melavo, todėl nusprendėme pakeisti galiojančią tvarką, juolab jog įstatymas to nedraudžia. Dabar matome, kad buvome teisūs, nes faktą, jog bent penki iš jų melavo, patvirtino visų instancijų teismai", - LŽ aiškino Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas. Jis pabrėžė, kad pagal tuomet galiojusius įstatymus jau po penkerių metų, tai yra šiemet, suėjus senaties terminui, bylų dėl melagingų parodymų nebebūtų galima kelti. Mat duoti melagingus parodymus laikoma nesunkiu nusikaltimu. Dabar senaties terminas pailgintas iki aštuonerių metų, bet "darbiečiams" jis nebūtų buvęs taikomas. "Asmenys, kurie teikė tyrėjams melagingus duomenis, būtų likę nenubausti", - pažymėjo prokuroras.

Keista praktika

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas praktiką dar prieš paskelbiant nuosprendį pagrindinėje byloje pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl melagingų parodymų vadina labai keista. Pasak teisėjo, tokiu atveju prokurorai tarsi iš anksto siekia nustatyti, kas sako tiesą, kas meluoja, nors teisę vertinti visus byloje surinktus įrodymus turi vien teismai. Juk prokurorai tik renka įrodymus. "Gerai, jei nuosprendis pagrindinėje byloje sutaps su nuosprendžiu dėl melagingų parodymų. Tačiau jei vienas teismas iš anksto nuspręs, kad liudytojas melavo, o kitas teismas, nagrinėdamas pagrindinę bylą, to nepripažins, ką tada reikės daryti?" - retoriškai klausė A.Šumskas.

Ilgametę praktiką turintis advokatas Vytenis Dziegoraitis taip pat įsitikinęs, kad liudytųjų ar nukentėjusiųjų parodymai gali būti vertinami tik priėmus nuosprendį pagrindinėje byloje. Advokatui teko susidurti su atvejais, kai elgiantis priešingai liudytojams ar nukentėjusiesiems mėginta daryti spaudimą. "Kriminalistui ar prokurorui nesunku pagrasinti: jei tavo parodymai bus ne tokie, kokių mums reikia, būsi apkaltintas melavimu. Taip dažniausiai pavyksta išspręsti problemą, susitarti. Tačiau yra pasitaikę ir kitokių atvejų. Vienoje byloje nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, bet dėl liudytojo esą melagingų parodymų prokurorui buvo pavesta pradėti tyrimą. Tai tebuvo grasinimas, niekas nieko tirti taip ir nepradėjo. Tačiau žmogus patyrė spaudimą", - pasakojo V.Dziegoraitis.

Teismo iniciatyva

Vis dėlto dažniausiai prokurorai tebėra linkę laukti, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Ypač tuomet, kai pats teismas dėl duodamų parodymų laikosi itin griežtos nuomonės.

Vienas tokių atvejų - žinomo dainininko Egidijaus Dragūno tėvo, verslininko Jono Dragūno byla. 57-erių J.Dragūnas praėjusių metų gruodį buvo pripažintas kaltas dėl sukčiavimo dideliu mastu bendrovėje "Jondro investicija". Nurodydamas atliktus fiktyvius statybos darbus J.Dragūnas užvaldė 140 tūkst. litų. Šiuos pinigus nutarta konfiskuoti, be to, teismas dar skyrė verslininkui baudą.

Skelbdamas nuosprendį Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas pabrėžė, kad itin svarbaus bylos liudytojo Jono Rutkausko parodymus teismas įvertino kaip melagingus. Tokia aiški teismo nuostata - pagrindas prokuratūrai pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau nuosprendį per 20 dienų dar galima skųsti. Todėl jei atsirastų apeliacinis skundas, prokurorai veikiausiai patys lauktų, kokios nuostatos laikysis aukštesnės instancijos teismas.

Teismo iniciatyva išryškėjo ir kitoje garsioje byloje. Prieš trejus metus tuometis Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis buvo apkaltintas tuo, kad esą reikalavo milijono litų kyšio. Apskrities administracija buvo sudariusi sutartį su bendrove, kuri nevykdė numatytų sąlygų, todėl sandorį teko nutraukti. A.Macaitis tikino negalėjęs reikalauti kyšio jau vien dėl to, kad tuo metu jo Lietuvoje nebuvo. Viršininkas tvirtino, jog nepagrįstais kaltinimais jį norima paspausti dėl sutarties atnaujinimo. Tai patvirtino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas tyrimas. A.Macaitis kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, bet šis atkreipė dėmesį, kad paliestas visuomenės interesas, tad pripažino apskrities viršininką nukentėjusiuoju ir pareikalavo, jog prokuratūra imtųsi tyrimo dėl melagingo skundo.

Stumia vieni nuo kitų

Statistikos, kam labiau kliūva melagingi parodymai ir kas dažniau inicijuoja tokius tyrimus, nėra. Tačiau teisininkai nesutaria ir šiuo klausimu.

"Teismai neapsikrauna darbu", - neslėpė ironijos advokatė Eugenija Liutvinskienė. Per 15 darbo metų jai teko dalyvauti tik vienoje byloje dėl melagingų parodymų. E.Liutvinskienė įsitikinusi, kad teismai gana atlaidžiai žiūri į meluojančius liudytojus ar nukentėjusiuosius.

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas Aurelijus Gutauskas šiuo požiūriu taip pat nusiteikęs skeptiškai. "Teisėjams tai mažai rūpi. Pagal mūsų įstatymus jie gali, bet nėra įpareigoti pranešti apie melagingus parodymus, tad retas kuris tai ir daro", - teigė A.Gutauskas. Pasak jo, dažniausiai teisėjai, matydami, kad asmuo teisme duoda visiškai priešingus parodymus negu ikiteisminio tyrimo pareigūnams, apsiriboja klausimu, kuriuos parodymus žmogus laiko teisingais.

Teisėjai tokius priekaištus atmeta. "Visose baudžiamosiose bylose dalyvauja prokurorai. Jie lygiai taip pat, kaip ir teisėjai, mato, kuris liudytojas akivaizdžiai meluoja. Ikiteisminius tyrimus dėl melagingų parodymų pradeda prokuratūra, tad kodėl teisėjai turi dirbti nereikalingą darbą", - piktinosi Vilniaus apygardos teismo pirmininkas A.Šumskas.

Kolegai pritarė Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Gintaras Kryževičius. Jo įsitikinimu, teismas yra tam, kad vykdytų teisingumą, o ne inicijuotų ikiteisminius tyrimus. "Ne teismas yra prokuroro pagalbininkas, bet prokuroras - teismo. Prokuroras neturėtų sėdėti ir laukti, kol teisėjas jam parašys ir praneš apie meluojantį liudytoją", - kalbėjo AT pirmininkas. Tačiau, anot G.Kryževičiaus, piktnaudžiauti baudžiamuoju persekiojimu nederėtų. Esą tam tikrais atvejais galima tiesiog nurodyti, kad teismas nesirems vieno ar kito asmens parodymais. Nebūtina iš karto imtis budelio vaidmens.

Trūksta teisinės kultūros

2009-aisiais teismai išnagrinėjo tik 156 bylas dėl melagingų parodymų baudžiamosiose bylose, 2010 metų pirmąjį pusmetį - 89. Daugelis LŽ kalbintų prokurorų ir teisėjų prisiminė per savo darbo metus turėję vos vieną ar dvi tokias bylas.

Tačiau visi teisininkai pripažįsta, kad Lietuvos teismuose meluojama dažnai. A.Gutauskas mano, jog dėl to kalta itin menka visuomenės teisinė kultūra. Tarkime, JAV teismuose duoti melagingus parodymus - beveik neįsivaizduojamas reikalas. Tokį asmenį visi pasmerktų. Dėl istorijos, susijusios su Monika Lewinski, net prezidentas Billas Clintonas vos išsaugojo sveiką kailį. Tuomečiam JAV vadovui norėta inicijuoti apkaltos procesą būtent dėl to, kad jis melavo per apklausas. Tik vėliau B.Clintono buvo pasigailėta ir leista "sutvarkyti santykius su žmona".

Lietuvoje bene garsiausiai nuskambėjusi istorija dėl melagingų parodymų sietina su krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus buvusia žmona Natalija. Ji buvo nuteista pusei metų laisvės atėmimo, tačiau pritaikius amnestiją nuo bausmės atleista. Moteris iš pradžių tvirtino, kad broliai Lavrinovičiai ją išžagino, o vėliau parodymus pakeitė, aiškino, jog savo noru su abiem lytiškai santykiavo. Panašių istorijų galima priskaičiuoti ne dešimtis, bet šimtus. Tačiau bausmės tokiais atvejais sulaukia retas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"