TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Melo detektorius: pažanga ar viduramžiai?

2011 05 07 0:00
Petro Malūko nuotrauka

Poligrafas, arba, paprasčiau tariant, melo detektorius, turi ir šalininkų, ir priešininkų. Nors jo duomenys nepripažįstami tiesioginiais įrodymais, jie pareigūnams padėjo atskleisti ne vieną nusikaltimą.

Melo detektorius mūsų krašte pradėtas naudoti nuo 1990 metų. Tuomet pirmieji poligrafai buvo ką tik įsigyti, o darbo su jais metodikos niekas gerai neišmanė.

Poligrafai Policijos, Valstybės saugumo, Vadovybės apsaugos departamentuose ir kitose tarnybose praverčia tikrinant pareigūnų patikimumą, prieš priimant juos į tarnybą arba prieš suteikiant leidimą dirbti su įslaptintais dokumentais.

Poligrafiniai tyrimai kriminalinėse bylose atliekami Vadovybės apsaugos departamente (VAD). Su poligrafu čia dirba tik vienas asmuo - VAD direktoriaus pavaduotojas Vitas Saldžiūnas. Jis yra sukūręs visiškai naują metodiką ir nuolat kviečiamas į kitas valstybes skaityti pranešimų, rengti mokymų. Kartu su V.Saldžiūnu dirba dar vienas poligrafo entuziastas - Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos Veiklos tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Aleksandras Kovalenka. Šie žmonės yra padėję atskleisti ne vieną nusikaltimą.

"Pirmą kartą poligrafu nužudymas buvo atskleistas 1990-aisiais. Negaliu sakyti, koks, tačiau tai buvo garsi byla", - LŽ sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis.

Prie poligrafo - eilė

Policijos pareigūnai teigia, kad poligrafas jiems dažnai padeda atmesti nereikalingas versijas, surasti paslėptus aukų kūnus, išsiaiškinti asmenų kaltę ar nekaltumą.

2004 metais Vilniuje, stoties rajone, buvo nužudyta Jekaterina Procko. Pasmaugtos dvidešimtmetės kūnas rastas gatvėje. Policija įtarė, kad nusikaltimą padarė merginos draugas Vygantas Lazauskas. Pradedanti perspektyvi tapytoja jau buvo patekusi į pareigūnų akiratį, nes kartu su draugu vartojo narkotikus. Pinigų kvaišalams ji prasimanydavo pardavinėdama savo kūną. Jokių įkalčių nužudymą tyrę pareigūnai neturėjo, išskyrus liudytojų parodymus, kad jie J.Procko draugą matė netoli nuo nusikaltimo vietos. Šis savo kaltę neigė, tačiau sutiko būti patikrintas melo detektoriumi. "Manau, jis buvo įsitikinęs, kad pavyks neišsiduoti. Tačiau poligrafas aiškiai parodė, kad įtariamasis žino, kokiu būdu nužudyta mergina, žino, kaip ji buvo nurengta. Po tyrimo V.Lazauskas prisipažino nužudęs draugę. Teismas jam skyrė 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip vienas šalutinių įrodymų nuosprendyje paminėtas ir poligrafo tyrimas.

Ko gero, tuomet ir įvyko lūžis. Tyrėjai vis dažniau ėmė kreiptis pagalbos į V.Saldžiūną. Su juo tuomet pradėjo dirbti ir į 2003 metais naujai sukurtą Vilniaus miesto VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrių (SNTS) paskirtas dirbti A.Kovalenka. "Jis buvo tikras entuziastas, "užkrėtė" ir kitus mūsų darbuotojus. Dažnai susidarydavo norinčiųjų atlikti poligrafinį tyrimą eilė", - LŽ pasakojo Vilniaus apskrities SNTS viršininkas Vladislavas Abarovičius.

Garsi byla

Įsitikinę, kad vilniečiams poligrafo tyrimai padeda ištirti bylas, į V.Saldžiūną ėmė kreiptis kitų miestų pareigūnai. Viena garsiausių bylų, kai nusikaltimą pavyko išaiškinti melo detektoriumi, buvo iškelta Šiauliuose. 2007 metais iš namų Pakruojyje išvažiavo ir dingo verslininkas Paulius Mickeliūnas. Vyriškis vertėsi naudotų automobilių prekyba. Tąkart jis išvyko į Šiaulius susitikti su senu pažįstamu Vytautu Urbonu. Kaip paaiškėjo vėliau, jiedu susimušė, V.Urbonas pastūmė P.Mickeliūną, o šiam parkritus besikeliantį suvarpė pistoleto kulkomis. Nužudytojo artimieji teigė, kad kivirčas įvyko dėl pinigų. V.Urbonas teisme tvirtino, kad konfliktas kilo dėl merginos. P.Mickeliūno kūną žudikas bandė sudeginti ir taip paslėpti nusikaltimo pėdsakus. To padaryti jam nepavyko, tad V.Urbonas kūną užkasė. Sulaikytas jis sutiko būti patikrintas melo detektoriumi. Įtariamajam demonstruojant įvairias miško masyvo nuotraukas, poligrafas parodė, kad vyras reaguoja tik į vieną jų. "Užkastas kūnas buvo aptiktas būtent toje vietoje. Tai tikrai nėra atsitiktinumas. Šioje byloje tik tyrimas poligrafu padėjo nustatyti dar vieną aplinkybę - kad nusikaltimas buvo padarytas ne dėl paskolintų pinigų", - LŽ pasakojo A.Kovalenka. Dar vienas netiesioginis įrodymas - auka buvo nušauta pistoletu "Baikal". Aparatas rodė, kad įtariamasis reaguoja būtent į šio ginklo pavadinimą.

"Aš apsimelavau"

Kraupus nusikaltimas prieš trejus metus atskleistas Raseinių rajone. Čia tyrimas buvo dar sudėtingesnis. Be pėdsakų dingo jauna moteris - Ginčaičių kaimo gyventoja Raimonda Taučaitė. Kaimynai apsižiūrėjo, kad moters namuose nebematyti, juose buvo tik jos daugiau kaip dvigubai vyresnis sugyventinis Jonas Benekeraitis ir poros metų vaikelis. Apie tai buvo pranešta pareigūnams. Atvykę policininkai J.Benekeraičio namie neberado, vyras buvo sulaikytas kiek vėliau. Beieškant dingusios moters buvo rasti tik jos ir sugyventinio drabužiai ant upės kranto. Taip įtariamasis, matyt, mėgino įteigti, kad moteris nuskendo. Sulaikytas J.Benekeraitis tvirtino sugyventinės nežudęs ir sutiko pasitikrinti melo detektoriumi. Prietaisas parodė, kad įtariamasis reaguoja į vieną miško masyvo nuotrauką. Po kurio laiko užkastas kūnas ten ir buvo rastas. Be to, aparatas parodė žmogaus susijaudinimą prabilus apie nužudymo iš pavydo versiją. Grįžęs į kamerą J.Benekeraitis kitiems suimtiesiems esą tepasakė: "Vyrai, dabar jau viskas. Aš apsimelavau." Naktį vyriškis pasikorė kameroje.

Prieš kurį laiką tyrimas melo detektoriumi buvo atliktas ir mažametės Drąsiaus Kedžio dukrelės galimo seksualinio išnaudojimo byloje. Poligrafu sutiko išsitirti ir tuometis įtariamasis Andrius Ūsas, ir mergaitės motina Laimutė Stankūnaitė. Tyrimo duomenys pridėti prie bylos.

"Anksčiau poligrafas paprastai buvo naudojamas tik nužudymų bylose. Dabar situacija pasikeitė. Jau metai tyrimus melo detektoriumi prašoma atlikti mažamečių tvirkinimo bylose. Būna, kad prašo patikrinti parodymus ginčijamais draudimo atvejais", - LŽ sakė A.Kovalenka. Anot jo, nereikia tikėtis, kad melo detektoriaus tyrimas gali būti vienintelis įrodymas. Pareigūno teigimu, apie 80 proc. atvejų poligrafas parodo žmogaus nekaltumą. "Pas mus dauguma žmonių ateina nelaimingi, o išeina laimingi. "Kampuoti vyrukai", kurie mano sugebėsiantys aparatūrą apgauti, greitai nusivilia ir išeina nelaimingi. Dar daugiau - melo detektorius net gali parodyti, ar žmogus, pavyzdžiui, prieš tyrimą vartojo vaistų, ar vartoja narkotikus", - teigė V.Saldžiūnas.

Nauja metodika

"Savotiški" melo detektoriai naudoti dar gilioje senovėje. Pavyzdžiui, prieš tūkstantmetį Kinijoje įtariamajam dėdavo į burną ryžių grūdelių. Manyta, kad meluojant neišsiskiria seilės. Tad jei grūdeliai likdavo sausi, tikrintas asmuo laikytas kaltu.

Šiuolaikinis aparatas, apie kurį jau prikurta daug legendų, atrodo visai neįspūdingai. Moderniausią programą turintis melo detektorius, esantis viename VAD kabinetų, - maža dėžutė, prijungta prie kompiuterio. Tačiau šalia jo stovi kėdė, kuri V.Saldžiūno "klientus" paprastai išgąsdina. Minkšta patogi kėdė su atrama ir ranktūriais. Tačiau prie priekinių jos kojų pritvirtinti judesio davikliai, kurie reaguoja į mažiausią kojos piršto truktelėjimą. Tiriamajam prie rankų dilbių bei pirštų, taip pat ir ant krūtinės pritvirtinami specialūs davikliai. Vien kompiuteryje brėžiamų kreivių užfiksuoti nepakanka, šalia stovi vaizdo kamera, fiksuojanti kūno kalbą, be to, tiriamąjį atidžiai stebi poligrafo specialistas.

Didžiausias darbas, pasak V.Saldžiūno, atliekamas prieš patį tyrimą. Reikia gerai žinoti, kaip buvo padarytas nusikaltimas. Tada sudaromas klausimynas.

V.Saldžiūnas pasakojo, kad visų metodikų tėvai yra amerikiečiai, tačiau jis jau sukūręs savąją. JAV dirbama klausimų-atsakymų metodu. Tačiau patys amerikiečiai jau tikina, kad toks tyrimas neveiksmingas. Kai kas tokią metodiką pašaipiai vadina būrimu iš kavos tirščių.

V.Saldžiūno metodas kitoks. Surinkęs visus įmanomus duomenis apie įtariamąjį ir nusikaltimą, jis ne tik parengia klausimus, bet ir nupiešia kompiuteriu piešinius, nufotografuoja tam tikras kūno vietas. Rodydamas piešinukus poligrafo specialistas teiraujasi, ar asmuo dūrė į konkrečią vietą. Žmogus sureaguoja į tą piešinį, kuriame pavaizduota sužalota vieta. Kartais į pagalbą pasitelkiami policijos operatyvininkai, jie imituoja nusikaltimo padarymą. Tokie tyrimai nedaromi niekur kitur pasaulyje. "Melo detektorius negali atskleisti, kaltas žmogus ar ne, mes tik nustatome, ar įtariamasis matė tą nusikaltimą, ar ne. Be to, detektorius tėra mašina. Jei žmogus buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kvaišalų ir nieko neprisimena, atminties jam joks detektorius neatgaivins", - pabrėžė poligrafo specialistas. Be to, maždaug 5 proc. asmenų apskritai netinkami tyrimams - jie tiesiog nereaguoja į klausimus.

Išduoda ir balsas

V.Saldžiūnas teigė, kad poligrafas yra tik viena priemonių tiriant nusikaltimus. Kuo daugiau įvairių tyrimų atliekama, tuo didesnė tikimybė nustatyti tiesą. Todėl pareigūnas dažnai dirba su balso tyrimų specialistu Arūnu Valančiumi, turinčiu privačią įmonę. "Užsakymų netrūksta, dažnai kreipiamasi norint nustatyti galimų verslo partnerių sąžiningumą, tiriant vagystes, kai rizikuojama tam tikromis sumomis. Bet niekada neatsisakau dirbti ir su V.Saldžiūnu", - LŽ sakė A.Valančius. Balso tyrimų kaina svyruoja maždaug nuo 500 litų. Kai kalba eina apie tam tikras sumas, imamas vadinamasis sėkmės mokestis, t. y. procentas nuo sumos.

Detektoriumi gąsdina?

V.Saldžiūnas įsitikinęs, kad poligrafas suklysta itin retai. Jo praktikoje buvo tik du atvejai, kai aparatas pateikė priešingus duomenis negu bylos tyrėjai. "Jei tiriamajam pateikiami trys klausimai, esama maždaug 6 proc. tikimybės, kad suklysime. Jei pateikiami penki klausimai, tokia tikimybė siekia apie 0,99 procento. Paprastai pateikiame iki 14 klausimų. Tačiau suklysti gali žmogus, analizuojantis rodmenis", - sakė poligrafo specialistas.

Tačiau poligrafas turi ir piktų priešininkų. Aukščiausiojo Teismo teisėjui, socialinių mokslų daktarui Gintarui Godai jis atrodo visai nereikalinga priemonė baudžiamosiose bylose. Žinomas advokatas Vytautas Sirvydis nusiteikęs dar griežčiau.

"Man tai panašu į viduramžius, kai moterį, apkaltintą raganavimu, patikrinti mesdavo į vandenį. Jei išplaukė - vadinasi, ragana, tada reikia ją sudeginti. Mes humaniškesni. Dabar privalomas tos menamos raganos sutikimas. Kitaip tariant, jos pasiteiraujama, mesti ją į vandenį ar ne", - ironizavo advokatas V.Sirvydis. Jis prisipažino savo ginamiesiems visada patariantis atsakant į klausimą, sutinka tikrintis melo detektoriumi ar ne, prieš tai daryti kuo mažesnę pauzę. Advokato įsitikinimu, mažiausia abejonė jau sukelia tyrėjams įtarimą, kad asmuo tikrai kaltas.

Prieš kelerius metus V.Sirvydis gynė vilnietį Rytį Kubilių, kuris buvo kaltinamas įstūmęs savo žmoną į upę ir ją nuskandinęs. Tačiau įtariamasis teigė tik susiginčijęs su žmona ir netyčia ją stumtelėjęs. Moteris įkrito į vandenį, o jis puolė jos gelbėti. Po metų tyrimo R.Kubilius sutiko būti patikrintas poligrafu. Aparatas tada parodė, kad jis galbūt nemeluoja, tačiau tai neįtikino nei moters giminių, nei tyrėjų. Šie iki šiol turi versiją, kad moteris galėjo būti nužudyta. Juk paprastai upė kūną grąžina. Vis dėlto, jo taip ir neradus, bylą teko sustabdyti, o R.Kubilių išleisti į laisvę.

V.Sirvydis įsitikinęs, kad poligrafas tėra gąsdinimo priemonė. "Dažnai tyrėjai tuo naudojasi: pasirašyk sutikimą tirtis ir visi tavo melai išaiškės. Dažniausiai tada, kai neturi jokių įrodymų. Natūralu, kad žmogus ateina įsibaiminęs. Ką tada galima ištirti?" - retoriškai klausė advokatas.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika pabrėžė, kad detektorius nėra panacėja. "Esu pats matęs tyrimų rezultatus, kai tikrai žinojau, kad taip nėra. Bet dažniausiai jis mums tikrai naudingas", - sakė jis.

Vadina pažanga

R.Šileikos kolega iš tos pačios prokuratūros Rolandas Jurkevičius įsitikinęs, kad reikėtų melo detektoriaus rodmenis įteisinti kaip įrodymą. Apie tai LŽ paklaustas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad tokį siūlymą reikėtų vertinti atsargiai. "Europinėje, kontinentinėje teisėje detektoriaus rodmenys nėra vertinami kaip tiesioginis įrodymas. Kai dirbau vidaus reikalų ministru, kaip tik tuo metu buvo gauti pirmieji poligrafai. Esu apie juos kalbėjęs ir su teisingumo ministru. Tiesiog įteisinome tai, kaip juos naudoti. Pavyzdžiui, žinau, kad Valstybės saugumo departamente juo tikrinami visi pareigūnai, policijoje - tik pasirinktinai. Nebūtina tikrinti tų, kurie nedirba su itin slaptais ir svarbiais dokumentais. Tačiau melo detektoriaus rodmenys - tikrai dar joks galutinis įrodymas", - pažymėjo S.Šedbaras.

Tačiau pagal 2006 metų europinį reglamentą poligrafas gali būti naudojamas baudžiamosiose bylose. Lietuvos teisės aktuose apie tai nėra nė žodžio.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas LŽ sakė, kad įstatymais yra įteisintas tik pareigūnų tikrinimas. "Niekur nėra parašyta, kad kriminalinėse bylose jis naudojamas. Tačiau tai nėra uždrausta, o kas neuždrausta, tas leidžiama. Tai labai didelė pažanga tiriant bylas ir jokiu būdu tokios praktikos negalima atsisakyti", - pabrėžė jis.

Pasak V.Račkausko, policija pati neturi tokių specialistų, išskyrus A.Kovalenką, tad visuomet prašo pagalbos iš VAD. "Nėra tų tyrimų daug, per metus gal kiek daugiau kaip 30 atliekama. Tačiau kilus abejonių visada kreipiamės. Labai svarbu, kad tokie tyrimai padeda atmesti neperspektyvias versijas, kurių kartais būna net keliolika vienoje byloje", - teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Poligrafo specialistas V.Saldžiūnas tvirtina dar prieš kelerius metus bijojęs, kad poligrafinio tyrimo bylose gali būti atsisakyta. Jis nelinkęs aparato vadinti melo detektoriumi, nes melas - plati sąvoka. "Visi mes meluojame. Kas vienam melas - kitam gali būti tiesa", - reziumavo V.Saldžiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"