TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Melu grįsta tėvystė

2010 04 10 0:00
Tadas nė neįtarė, kad buvusi uošvė bandys prisiteisti pinigų išlaikyti mergaitei, kuriai jis neapgalvotai paliko savo pavardę.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prieš daugelį metų išpildęs buvusios žmonos prašymą palikti jos dukrai pavardę vyras nė neįtarė, kad šis taurus poelgis skaudžiai smogs ir jam pačiam, ir vaikui, dėl kurio tariamos gerovės buvo meluojama.

Kai Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu 1995 metais buvo nutraukta Tado ir Linos (tikrieji vardai ir pavardė redakcijai žinomi) santuoka, aplinkiniams atrodė, kad jauni žmonės žengė tokį žingsnį apgalvoję jo pasekmes. Skyrybos vyko "civilizuotai", be drabstymosi purvais ir smulkmeniškų drauge užgyvento turto dalybų. Teisme net nebuvo sprendžiamas santuokoje gimusios dukters Eglės išlaikymo klausimas. Lina ir Tadas oficialiai patvirtino, kad dėl vaiko auklėjimo jau susitarė ir vienas kitam pretenzijų neturi. Tačiau po šiuo viešai deklaruotu sprendimu pora slėpė tik jai žinomą paslaptį.

Prabėgus keliolikai metų tapo aišku, kad buvusių sutuoktinių susitarimas palikti Eglei Tado pavardę, nors jis neprisiima tėvystės, tapo uždelsto veikimo bomba, kurios skeveldros skaudžiausiai sužeidė nieko apie tai nežinojusią Eglę ir virto tikru išbandymu Tadui bei jo kitai šeimai. Tuomet vos 24-erių buvęs vyras nė neįtarė, kad užaugusi jo pavardę turinti mergina, kaip ir antroje santuokoje gimę vaikai, galės pretenduoti į jo palikimą.

Pasielgė vyriškai

Linos ir Tado draugystė užsimezgė dar prieš jam išeinant į kariuomenę. Neišblėso ji ir vaikinui atliekant privalomąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, kai jaunuolių bendravimas apsiribojo tik laiškais. Kol Tadas tarnavo, Lina gyveno jo tėvų namuose, padėjo dirbti ūkio darbus.

Kai Tadas sugrįžo, jaunuolių santykiai tapo artimi. Netrukus Lina pasisakė, kad laukiasi kūdikio. Buvo atšoktos vestuvės. "Pats užaugau su patėviu. Be to, mama ragino pasielgti vyriškai - vesti nėščią merginą", - prisiminė skuboto apsisprendimo motyvus Tadas.

Iš pradžių žmonos nėštumas nekėlė vyrui jokių įtarimų. Tačiau kai 1992 metų balandžio pradžioje uošvė Marijona Marcinkevičienė pranešė, kad Lina pagimdė dukrą, Tadas neteko žado - visiškai išnešiota mergaitė gimė nepraėjus nė šešiems mėnesiams, kai jis sugrįžo iš kariuomenės. "Pirma į galvą šovusi mintis buvo, kad kas nors negerai kūdikio ar motinos sveikatai. Tačiau uošvė nuramino, jog nėra ko jaudintis", - pasakojo Tadas. Kad mažylė ir jos motina sveikos, vyras įsitikino, kai po trijų dienų abi parsivežė iš ligoninės.

Atsirado abejonių

Nuo to laiko jaunam tėvui nedavė ramybės mintis, jog dukra gimė gerokai per anksti. Dvejonėmis dėl ankstyvo Eglės gimimo vyras pasidalijo su savo motina. Tris vaikus pagimdžiusi moteris nuramino sūnų, esą pasitaiko, kad kūdikiai gimsta anksčiau nustatyto laiko. Vyras sakė jautęs abiejų naujagimės močiučių ir žmonos spaudimą kuo greičiau įregistruoti dukters gimimą. Tačiau tuomet dar nesuprato, kam reikėjo taip skubėti.

Bėgant mėnesiams jaunos poros santykiai ėmė šlyti. Viena to priežasčių - Tadą nesiliovusios graužti abejonės dėl tėvystės. Vaikiną jau buvo pasiekusios kalbos, kad mergaitės tėvas yra kitas vyras, su kuriuo Liną neva siejo artimi ryšiai, kai jis tarnavo kariuomenėje. "Iš pradžių Lina net į kalbas nesileido, bet kartą kilus ginčui nebeištvėrė ir prisipažino, jog Eglė - ne mano dukra. Paskui užsiminė, kad tikrasis mergaitės tėvas - mano brolis", - teigė Tadas.

Nuo tos akimirkos jis nustojo laikyti Eglę savo dukra. Lina lyg ir bandė išsaugoti šeimą, gąsdino vyrą, kad prisiteis alimentus. Tačiau Tadui prakalbus apie DNR testą savo ketinimų atsisakė. "Supratusi, jog nepavyks prisiteisti dukters išlaikymo, ji paprašė palikti Eglei bent mano pavardę ir pažadėjo ateityje nereikšti jokių pretenzijų. Sutikau, nes nemaniau, kad šis žingsnis kada nors pakenks man ar mergaitei", - aiškino Tadas.

Tapo nereikalinga

Buvusių sutuoktinių gyvenimas pasuko skirtingomis kryptimis, o trejų metų Egle pradėjo rūpintis močiutė, buvusi Tado uošvė M.Marcinkevičienė. Vyras visiškai nebendravo su mergaite ir nė karto neparėmė jos pinigais. Lina taip pat nesirūpino dukra. Artimiausiu žmogumi Eglei tapo močiutė. Prienų rajone gyvenanti moteris vedžiojo anūkę į darželį, vėliau - į mokyklą. Tik močiutei mergaitė patikėdavo savo džiaugsmus ir rūpesčius.

Anot M.Marcinkevičienės, Eglė iš savo motinos negirdėdavo gerų žodžių. Penkiolika metų Lina tik kartkartėmis kyštelėdavo dukrai 20 ar 50 litų. "Vis sakydavo, kad neturi pinigų, o į raginimus prisiteisti alimentus, atšaudavo, esą jai nereikia jų", - LŽ pasakojo M.Marcinkevičienė.

Susirūpino per vėlai

Visus tuos metus Eglę rengė ir maitino močiutė, kantriai nešdama jai likimo skirtą naštą. Tačiau praėjusių metų lapkritį aštuntąją dešimtį pradėjusios moters kantrybė baigėsi. Prienų rajono apylinkės teismui M.Marcinkevičienė įteikė ieškinį, kuriame prašė apriboti tėvų valdžią anūkės atžvilgiu, paskirti ją mergaitės globėja, nustatyti gyvenamąją vietą jos namuose, o iš dukters ir buvusio žento priteisti Eglės išlaikymą atgaline data už trejus metus (toks ilgiausias laikotarpis numatytas įstatyme), po 400 litų už kiekvieną mėnesį - t. y. iš viso po 14,4 tūkst. litų. Tačiau pagal Lietuvos civilinę teisę globa vaikui gali būti skiriama tik tol, kol jis tampa pilnametis, o Eglė vos prasidėjus teismo procesui sulaukė 18-ojo gimtadienio.

Jeigu M.Marcinkevičienė būtų anksčiau sutvarkiusi anūkės globos dokumentus, kiekvieną mėnesį būtų gavusi 520 litų valstybės pašalpą jai išlaikyti. Tapusi pilnametė ir toliau mokydamasi dieninėje mokykloje tokią pat pinigų sumą kas mėnesį būtų gavusi ir Eglė. Be to, merginai dar būtų priklausiusi 9 tūkst. litų įsikūrimo pašalpa.

Nors M.Marcinkevičienė tikino, jog į teismą kreipėsi norėdama apginti turtinius anūkės interesus, didelę gyvenimo patirtį turinti moteris negalėjo aiškiai atsakyti į LŽ klausimą, kodėl tiek metų delsė.

Praeitis pasivijo

Kai M.Marcinkevičienės ieškinys atsidūrė teisme, apie jį sužinojo ir atsakovai - Lina bei Tadas. Vyrą, sukūrusį naują šeimą ir auginantį du mažamečius vaikus, žinia apie tai užklupo lyg perkūnas iš giedro dangaus.

Tado poelgis palikti mergaitei savo pavardę, kadaise atrodęs garbingas, po daugelio metų atsisuko prieš jį. Juk tėvystė nebuvo užginčyta teisme. Vyras laikomas Eglės tėvu su visomis įstatymų nustatytomis pareigomis ir teisėmis.

Dar didesnį sukrėtimą patyrė pati Eglė. Tik perskaičiusi Tado atsiliepimą į ieškinį mergina sužinojo, jog daugelį metų tėvu laikytas vyras yra svetimas žmogus, kuris davė savo pavardę, kad jos nepersekiotų negarbinga nesantuokinio vaiko reputacija. "Tačiau dabar jaučiuosi apgauta", - sakė Eglė. Merginos prigimtinė teisė žinoti, kas yra jos tėvai, buvo neatsakingai paminta.

M.Marcinkevičienė tvirtino taip pat tik iš minėto dokumento sužinojusi, kad dukra slėpė tiesą net nuo savo motinos. Jai esą nekilo abejonių nei dėl įtartinai trumpo nėštumo laiko, nei dėl Linos nenoro prisiteisti alimentų iš buvusio sutuoktinio. "Melavo abu - ir Lina, ir Tadas. Jei buvęs žentas žinojo, kad nėra Eglės tėvas, kodėl davė jai savo pavardę?" - piktinosi močiutė.

Nors M.Marcinkevičienė dabar tikina tapusi melo auka, tarp kaimynų seniai sklido kalbos, kad ir ji, ir prieš keletą metų mirusi Tado motina žinojo tiesą. Tačiau nenorėjo jos atskleisti, nes saugojo abiejų šeimų reputaciją.

Perkainojamos vertybės

Druskininkų psichikos sveikatos centro psichologės Dalės Kuzmickienės nuomone, šioje istorijoje skaudžiausiai nukentėjo Eglė. Tik prasidėjus teismui mergina sužinojo, kad nė vienas iš jai artimų žmonių nebuvo sąžiningas, suaugusieji neprisiėmė atsakomybės už jos gyvenimą. Iškilus abejonėms dėl biologinės tėvystės kilo žiauri santykių su artimaisiais krizė. Tačiau didžiausias smūgis suduotas merginos identitetui. "Iki šiol Eglė manė žinanti, kas yra jos tėvai, o dabar turės ieškoti atsakymų į šį ir daugelį kitų klausimų", - kalbėjo D.Kuzmickienė.

Pradėjus kelti į viešumą praeitį merginai teko prisiklausyti ir įvairiausių versijų, kas galėtų būti jos tėvas, ir negražių pasakojimų apie motinos gyvenimo būdą. Tačiau Eglė, nors ir jausdama didelį nusivylimą, sutiko kartu su Tadu atlikti DNR testą, kad išgirstų bent vieną nesumeluotą atsakymą, paneigiantį ar patvirtinantį jos kraujo ryšį su vyru, kurį laikė tėvu.

Opus klausimas

Šio mėnesio pabaigoje turėtų būti gautos DNR testo išvados. Tačiau jeigu jos ir patvirtintų, kad Tadas sako tiesą, jog nėra biologinis Eglės tėvas, laikas ginčyti tėvystę jau praleistas. Pagal Lietuvos įstatymus tėvystei užginčyti skirti vos vieni metai, skaičiuojant nuo tos dienos, kai buvo kreiptasi į teismą arba paaiškėjus aplinkybėms, suteikiančioms pagrindą teigti, jog duomenys neatitinka tikrovės.

Anot Mykolo Romerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės katedros docentės dr. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės, maždaug iki 2007 metų tėvystės užginčijimo klausimais teismų praktikoje vyravo nuostata laikytis tėvo ir vaiko kraujo ryšio. Vėliau nagrinėtos bylos pradėjo atspindėti ne tik biologinę, bet ir socialinę tėvystę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, ėmė konstatuoti, kad tėvystės ginčijimas yra susijęs su itin svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Jis apima ir asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Tokiose bylose dabar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"