TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mengelės vardo kiaušialąsčių pramonė

2011 08 08 0:00

"Noriu tapti kiaušialąsčių donore. Turiu pasą ir galiu keliauti į bet kurią pasaulio šalį," - tokių skelbimų anglų kalba galima lengvai rasti internete. Tarp daugybės įvairiausių tautybių ir rasių moterų šioje tarptautinėje donorių rinkoje yra ir lietuvių.

Savo kiaušialąstes už pinigus siūlo dvidešimtmetės, gyvenančios krizės ir bedarbystės nualintoje Lietuvos provincijoje. Taip pat emigrantės, bandančios savo kūno kaina įsitvirtinti svetimoje šalyje.

"Galiu tau padėti, nes ir man dabar reikia pagalbos", "Noriu padėti šeimai susilaukti kūdikio ir užsidirbti," - rašoma jų skelbimuose, kurie labiau primena ne komercinį pasiūlymą, bet nevilties šauksmą.

Nors tai vadinama donoryste, tai iš esmės yra pasaulinis žmonių turgus, kuriame perkamos ir parduodamos kiaušialąstės.

"Skubiai ieškome visų etninių grupių kiaušialąsčių donorių, atlyginimas - iki 10 tūkst. dolerių," - skelbia viena Niujorko agentūrų, siūlanti uždarbį 21-29 metų moterims. Reikalavimai - sveikas gyvenimo būdas, normali fizinė ir psichikos sveikata, "troškimas padėti kitiems" ir "gera širdis". "Jeigu dovanosite kiaušialąstes 6 kartus, galite užsidirbti 60 tūkst. dolerių," - siūlo prekeiviai.

Norėdamos uždirbti šiuos pinigus moterys ryžtasi 12-14 dienų vartoti hormoninius vaistus, kurie skatina kiaušides užmegzti bei subrandinti kuo daugiau lytinių ląstelių, ir gultis ant operacinio stalo. Chirurginė intervencija, kurios metu "vaisingumo specialistas" per ultragarsu valdomą adatą ištraukia ląsteles, trunka apie 40 minučių.

"Baisu pripažinti, bet kiaušialąsčių donorystė neturtingiesiems tampa pragyvenimo šaltiniu. Aš galiu net įsivaizduoti vyrą, kuris verčia žmoną tuo užsiimti, kad galėtų susimokėti sąskaitas" - rašo vienas iš JAV publicistų, aptariančių šią vis labiau plintančią "verslo" rūšį.

Skurdžių Rytų Europos šalių gyventojos, sutinkančios "dirbti" donorėmis už palyginti menką atlyginimą, taip pat patenka į kiaušialąsčių gamybai naudojamų moterų kastą.

Po šios išsigimusios "donorystės" priedanga parazituoja galinga pasaulinė industrija, kurioje sukasi bilijonai dolerių. Moters lytinės ląstelės - aukso vertės prekė. Iš jų sukurti embrionai naudojami tiek dirbtiniam apvaisinimui, kurio kainos JAV siekia iki 100 tūkst. JAV dolerių, tiek kaip medžiaga kamieninių ląstelių tyrimams.

Dėl donorių "paaukotų" kiaušialąsčių tarpsta ir tarptautinis vaisingumo klinikų tinklas, ir hormoninius vaistus "donorėms" stimuliuoti gaminantys farmacininkai, ir embriono kamieninių ląstelių linijas sukomercinantys tyrimų centrai.

"Sumos milžiniškos. Įrengti vieną kamienines ląsteles tiriančią laboratoriją gali kainuoti apie 80 mln. dolerių. Galima įsivaizduoti, kaip tai apsimoka", - sako bioteisės ekspertė dr. Agnė Širinskienė.

Lietuvoje jau ne vienus metus vykstantys mūšiai dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo atspindi visą šio pasaulinio verslo įvairovę - nuo atvirų pasiūlymų įteisinti kiaušialąsčių donorystę iki suktų bandymų sukurti teisines spragas Lietuvoje draudžiamiems eksperimentams su embrionais.

Kontekstas, kuriame tai vyksta - ant sadizmo ribos balansuojantis donorių išnaudojimas dėl milžiniško pelno.

Juodąją šio pasaulinio verslo pusę atskleidžia režisierės Jennifer Lahl dokumentinis filmas "Eggsploitation", 2011 metais pripažintas geriausiu Kalifornijos nepriklausomų filmų festivalyje.

JAV kiaušialąsčių pramonei yra tapusios bene radikaliausio eksperimento poligonu, nes donorystės ir apvaisinimo klinikų veikla šioje šalyje yra iš esmės nekontroliuojama ir palikta laisvosios rinkos savieigai.

Filme rodomi interviu su amerikietėmis, tapusiomis kiaušialąsčių industrijos aukomis. Tai, ką jos liudija, primena pramoniniu būdu tiražuotus nacių sadisto Mengelės bandymus su gyvais žmonėmis.

Eksperimentai laisvosios rinkos laboratorijoje

Filme atvirai kalbama apie fiziologinį kiaušialąsčių industrijos aspektą, apie kurį nutyli savo reputaciją saugančios apvaisinimo klinikos.

Biologijos mokslų daktarė, mokslininkė Aleksandra kiaušialąsčių donore tapo būdama 29 metų. Studijų metais ji skurdo, tad vietiniame laikraštyje rastas skelbimas pakišo mintį užsidirbti šiek tiek pinigų ir padaryti gerą darbą kokiai nors porai, negalinčiai susilaukti kūdikio.

Pagal sutartį, kurią Aleksandra pasirašė su viena vaisingumo klinikų, už savo kiaušialąstes ji turėjo gauti 2 750 dolerių. Kelias savaites moteris vartojo vaistus, turėjusius sinchronizuoti jos ir recipientės vaisingumo ciklus, stimuliuoti kiaušides ir subrandinti kiaušialąstes.

"Durdama adatą sau į šlaunį kelias savaites kiekvieną vakarą meldžiausi prašydama sveikatos tai moteriai, kuriai dovanosiu savo kiaušialąstę. Tada dar nežinojau, kad melstis turiu pati už save", - prisimena Aleksandra.

Likus savaitei iki donorystės, jos pilvas ištino. Kūne kaupėsi skysčiai, kiaušidės išpampo. Klinikoje jai paaiškino, kad įvyko lengva hiperstimuliacija, bet tai nekelia jokios grėsmės ir procedūrą galima tęsti.

2002 metų rugsėjo 12 dieną vaisingumo specialistas ultragarsu valdoma adata ištraukė iš jos dešinės kiaušidės 28 kiaušialąstes. Moteris išvyko namo. Tačiau po savaitės pajuto tokį skausmą, kad pamėginusi nueiti į vonią parkrito be sąmonės.

"Jaučiausi taip, tarsi mano vidurius kas nors būtų suveržęs įtempta styga", - sako donorė.

Klinikoje jai padarė tyrimą ultragarsu ir nuramino, kad skausmas turįs praeiti per kelias dienas. Bet pilvas vis labiau tino, ėmė krėsti karštis, o nuo veriančio skausmo ėmė temti sąmonė. Kai draugas nuvežė Aleksandrą į kliniką, jai buvo paaiškinta, kad reikia tiesiog daugiau valgyti, ir viskas praeis. Bandydama tai padaryti, moteris kelias paras vėmė skrandžio sultimis. Aštuonias paras prasikankinusi namie, ji buvo vėl nuvežta į kliniką ir šįkart ją apžiūrėjo operaciją daręs gydytojas.

"Jis tapo baltas kaip popierius, kai pamatė mano išsipūtusį pilvą. Po pusės valandos jau gulėjau ant operacinio stalo. Jis išėmė mano dešiniąją kiaušidę, kuri buvo išpampusi iki greipfruto dydžio. Man buvo prasidėjusi infekcija", - pasakoja Aleksandra, mėnesį praleidusi vietinės ligoninės reanimacijos skyriuje, maitinama skystu maistu per vamzdelį.

Praėjus 5 metams po šios donorystės 34 metų moteriai buvo diagnozuotas antros stadijos krūties vėžys. Šią savo ligą ji sieja su hormoniniais vaistais, kurių buvo pripumpuotas jos kūnas stimuliuojant kiaušialąsčių gamybą.

Mirties artumą patyrė ir Los Andžele gyvenanti Linda, kurią taip pat suviliojo kiaušialąsčių donores verbuojantis skelbimas laikraštyje. Skurdžiai gyvenančios merginos tėvams trūko pinigų griūvančio namo remontui, o už donorystę buvo žadama 5000 dolerių.

Kiaušialąstes ji atidavė tris kartus - 2009 metų balandį, 2010-ųjų balandį ir gruodį. Pirmuosius kartus klinika paėmė po 12, trečiąjį - 15 kiaušialąsčių. Iš pradžių buvusi maloni, gydytoja ėmė spausti merginą vartoti kuo daugiau hormoninių vaistų, kad kiaušidės subrandintų kuo daugiau ląstelių.

Jau po pirmųjų operacijų Lindai skaudėjo taip, kad kurį laiką ji negalėjo vaikščioti. Bet tai buvo ištveriama ir praėjo. Baisiausias buvo trečiasis kartas.

Ji pabudo praėjus dviem valandoms po kiaušialąsčių paėmimo. Grįžusi namo pajuto tokį skausmą, kad nebeįstengė pajudėti. Po penkių dienų merginos kūne susikaupė tiek skysčių, kad ji ėmė dusti ir iš skausmo nebegalėjo miegoti.

"Atrodė, kad nebegaliu įkvėpti nė gurkšnio oro ir širdis tuoj sustos. Pilvas buvo išpampęs tarsi nėščiosios. Išmatose atsirado kraujo. Mano kūnas tiesiog atsisakė priimti tiek hormonų. Jaučiau, kad jis nori manęs atsikratyti", - prisimena Linda. Ligoninėje gydytojai keturias dienas kovojo dėl jos gyvybės.

Panaudojo ir išmetė

Amerikietė medikė ir mokslininkė Sindy, sutikusi papasakoti apie savo patirtį filme "Eggsploitation", yra įsitikinusi, kad nuo mirties ją išgelbėjo tik tai, kad turėdama medicininį išsilavinimą ji galėjo pati įvertinti savo gyvybei kilusią grėsmę ir atsisakė išvykti iš klinikos.

Donore ji tapo 2001 metais studijuodama vieno JAV universitetų doktorantūroje. 6500 dolerių, kuriuos vietiniame laikraštyje už donorystę žadėjo kiaušialąsčių agentūra, skurdžiai gyvenusiai merginai atrodė didžiulė suma.

Apvaisinimo klinikoje Sindy buvo paaiškinta, kad šių pinigų ji negaus, jeigu jos kiaušidės nesubrandins daugiau negu 4 kiaušialąsčių. Bet jeigu jai pavyktų tapti gera donore, už būsimas donacijas ji galėsianti gauti nuo 8 iki 20 tūkst. dolerių...

Pasirašiusi sutartį, mergina pradėjo vartoti vaistus, kuriuos agentūra jai siuntė paštu, o atėjus donorystės laikui lėktuvu nuskrido į kliniką Šiaurės Kalifornijoje.

"Įsivaizduokite mano nuostabą, kai sužinojau, kad mano kiaušidės subrandino apie 60 kiaušialąsčių. Subrendusio folikulo skersmuo yra apie 2 cm. Kiaušidės dydis - 4-2,5-1 cm. Galite įsivaizduoti, kaip jaučiausi, kai kiekvienoje liaukoje buvo susigrūdę po 30 subrendusių ląstelių. Bet klinikos gydytojai mane nuramino, kad jaunai vaisingai moteriai tai nieko baisaus", - pasakoja Sindy.

Artėjant operacijos laikui paaiškėjo, kad estrogeno kiekis Sindy kraujyje yra neįtikimai didelis - 1000 pg/ml, kai dvidešimtmečių moterų vidurkis vos 150 pg/ml, o prieš ovuliaciją 400 pg/ml estrogeno. Bet vaisingumo specialistas išsigandusiai Sindy pareiškė, kad vaistų dozių nekeis, nes klinika nenori rizikuoti prarasti kiaušialąsčių.

Vykdydama pasirašytos sutarties sąlygas, Sindy baigė kiaušidžių stimuliavimo kursą, gavo paskutinę injekciją, padedančią atpalaiduoti kiaušialąstes, ir kitą rytą jos buvo adata ištrauktos iš kiaušidžių.

Po operacijos iš nukritusio kraujo spaudimo Sindy suprato, kad jai prasidėjo vidinis kraujavimas. Bet klinikos specialistai pareiškė, kad ji atrodanti normaliai ir gali keliauti namo - lėktuvo bilietas buvo nupirktas iš anksto.

Merginai atsisakius išvykti, jai buvo prijungta lašelinė, po kurios ji pajuto skausmą ir ėmė dusti. Ultragarso tyrimas parodė, kad dubens srityje susikaupė skysčio, tačiau klinikos specialistai pareiškė, kad tai esą normalu. Į Sindy kalbas apie vidinį kraujavimą niekas nekreipė dėmesio. Visą tą laiką gydytojas ir slaugė įkalbinėjo ją keliauti namo. Merginai buvo liepta pavalgyti ir keltis iš lovos. Bet pajudėjus jai pasidarė visai blogai.

"Jie pamatavo mano kraujo spaudimą ir sušuko - "40/20". Tą akimirką suvokiau, kad galiu mirti", - prisimena Sindy. Ligoninėje jai buvo atlikta skubi operacija ir sustabdytas vidinis kraujavimas.

"Išimdamas 60 kiaušialąsčių, nevaisingumo gydytojas 60 kartų smeigė adatą į mano kiaušides ir pradūrė aukšto slėgimo arteriją." Pusantro litro kraujo netekusiai merginai buvo atliktas skubus kraujo perpylimas. Visą parą ji praleido reanimacijos palatoje, prijungta prie kvėpavimo aparato. "Jeigu būčiau paklususi jų reikalavimui keliauti namo, būčiau mirusi," - sako ji.

6500 dolerių, kuriuos gavo už kiaušialąstes, Sindy išleido gydydamasi donorystės pasekmes.

"Kaip medikė iki šiol negaliu susitaikyti su faktu, kad mano profesijos srityje leidžiama klestėti tokio masto išnaudojimui," - sako ji.

Tikslus kiaušialąsčių donorių skaičius, kaip ir šio verslo apyvarta, nėra žinomas. Išėjusių iš vaisingumo klinikų moterų sveikata niekam neberūpi. Nėra ištirtos ir ilgalaikės hormonų poveikio pasekmės, bet apie savo patirtį prabilusios amerikietės mano, kad tai susiję su dažnais donorių susirgimo vėžiu atvejais.

Tačiau, kad patirtum šį kiaušialąsčių pramonės pragarą, nebūtina keliauti į Ameriką.

Nors Lietuvoje lytinių ląstelių donorystė nėra įteisinta - oficialiai teigiama, kad toks reiškinys neegzistuoja - tačiau LŽ šaltiniai liudija apie vieną itin keistą lietuviško vaisingumo verslo ypatybę.

Jo aukomis rizikuoja tapti moterys, kurių vardu yra pateisinamas visos šios industrijos egzistavimas - tos, kurioms gamta neleido natūraliai susilaukti kūdikio. Neturėdamos pinigų susimokėti už šį stebuklą, jos leidžiasi paverčiamos kiaušialąsčių donorėmis.

Žudanti "labdara"

58 svarai sterlingų - tai viskas, ką lietuvių pora sumokėjo už dirbtinį apvaisinimą vienoje žinomų Londono klinikų. Tiek, kaip liudija šioje įstaigoje išrašytas čekis, kainavo dviejų pavadinimų vaistai. Be to, iš LŽ turimų dokumentų matyti, kad kažkoks neįvardytas geradarys iš anksto sumokėjo už šios šeimos "gydymą ir apgyvendinimą".

Žinant, kad tokia procedūra kainuoja apie 10 tūkst. svarų, gali kilti abejonių, jog prestižinė klinika padarė labdaringą mostą ir beveik už dyka padėjo lietuvių šeimai, troškusiai susilaukti kūdikio.

Tačiau pigus šis gydymas atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

Anot jį patyrusios moters, tikroji šios istorijos esmė - neoficialus sandėris, kurį ji sudarė su klinika. Neturėdama pinigų brangiai apvaisinimo procedūrai, lietuvė sutiko tapti kiaušialąsčių donore.

Vienoje Lietuvos klinikų ji buvo stimuliuojama hormoniniais vaistais, o paruošta donorystei nuvyko į Londoną, kur vaisingumo specialistai paėmė iš jos kiaušidžių daugiau nei 50 lytinių ląstelių.

Trys iš jų sukurti embrionai buvo perkelti į moters gimdą. Kaip panaudoti likusieji, ji nežino.

Nors ši moteris susilaukė kūdikio, bet yra iki šiol priversta gydytis baisias fizines ir dvasines donorystės pasekmes. Didžiulės hormonų dozės pakirto sveikatą, o psichologinė trauma - psichiką.

Vienintelė priežastis, kuri trukdo vaisingumo specialistų auka tapusiai moteriai reikalauti žalos atlyginimo - tai, kad ligos istorijoje jos donorystė nutylėta. Dokumentuose sąmoningai neįrašytas iš jos paimtų kiaušialąsčių skaičius.

Bet galima apskaičiuoti hipotetinį pelną, kurį iš šios moters uždirbo klinika. Jeigu pavyko apvaisinti bent pusę jos "dovanotų" kiaušialąsčių, buvo sukurta apie 20 embrionų, kuriuos klinika galėjo panaudoti kitoms nuo 10 iki 13 tūkst. svarų kainuojančioms procedūroms.

Anot LŽ šaltinių, panašių istorijų yra dešimtys - vienoje Lietuvos klinikų donorystei paruoštos moterys į užsienį buvo vežamos grupelėmis po 3 ar 5.

Altruistės iki mirties (Vaisingas bendradarbiavimas: Rumunija-Londonas-Lietuva)

Į vieną plačiai nuskambėjusių istorijų, kurios liudija apie lengvu grobiu tarptautiniams kiaušialąsčių prekeiviams tapusias neturtingų Rytų Europos šalių moteris, buvo įsipainioję ir įtakingi lietuviško apvaisinimo verslo globėjai.

Skandalas kilo 2005 metais, kai paaiškėjo, kad tarptautiniam konsorciumui priklausanti klinika "GlobalARTusa" ciniškai išnaudojo skurstančias Rumunijos moteris, sutinkančias "dirbti" donorėmis už menkutį atlyginimą.

Tapusi šios klinikos donore, Bukarešto čiužinių gamyklos darbininkė Raluca per devynis mėnesius triskart pardavė savo kiaušialąstes. Pirmąkart ji uždirbo 100, antrąkart - 150, trečiąkart - 250 dolerių. Fabrike ji tiek uždirbdavo per kelis mėnesius sunkaus darbo.

"Veriama skausmo klykiau ir blaškiausi - kad netrukdyčiau klinikos darbuotojoms paimti kiaušialąsčių, asistentė mano rankas ir kojas buvo pririšusi prie operacinės stalo," - apie paskutinę operaciją pasakojo 24 metų rumunė, kai ši istorija iškilo į viešumą.

19-metė jos draugė Alina po tokios pat kiaušialąsčių donorystės kraujuojanti ir išburkusi nuo skysčių buvo išvežta į Bukarešto ligoninės reanimacijos skyrių. Jos gyvybę pavyko išgelbėti, bet plyšus kiaušidėms moteris liko nevaisinga. Pinigus, gautus už parduotas ląsteles, ji taupė savo kraičiui ir būsimoms vestuvėms...

Raluca už šiuos pinigus nusipirko auskarus, šiltą suknelę ir Kalėdų dovaną šešerių metų dukrelei, su kuria glaudėsi mažyčiame vieno kambario bute Bukarešto pakraštyje, kur net nebuvo šilto vandens. Po donorystės ji taip pat liko suluošinta visam gyvenimui.

Rumunių kiaušialąstės buvo apvaisinamos iš Jungtinės Karalystės atgabenta sperma, o užšaldyti embrionai skraidinami į "Bridge Center" apvaisinimo kliniką Londone, kuriai tada vadovavo lietuvių kilmės ginekologas prof. Gediminas Grudzinskas. Čia jie būdavo implantuojami moterims, galinčioms už šią paslaugą sumokėti apie 10 tūkst. svarų.

Britų spauda tada citavo G.Grudzinsko žodžius, kad motyvas, paskatinęs rumunes tapti kiaušialąsčių donorėmis, yra... šių moterų altruizmas.

Profesorių, tikintį rumunių moterų altruizmu, sieja senas bendradarbiavimas su gydytojos Gražinos Bogdanskienės vaisingumo klinika - jis yra šios žinomos ginekologės mokytojas ir ilgametis jos klinikos konsultantas.

Rumunijos skandalo metu lietuvių spauda citavo ir G.Bogdanskienės komentarą. Anot jos, Didžiojoje Britanijoje trūksta donorių -altruisčių, todėl rumunių kiaušialąstės yra "išeitis" nevaisingiems britams. "Ir tai yra legalu, kaip kad legalu Rusijoje, Ukrainoje ar kitose šalyse. Ir savo pacientes man kartais tenka siųsti į Rusijos, Latvijos ar Estijos klinikas - donorystė jose yra legali," - sakė tada G.Bogdanskienė.

Anot britų spaudos, į viešumą iškilus Rumunijos istorijai G.Grudzinsko vadovaujama "Bridge Centre" perkėlė kai kurias operacijas į Kijeve veikiančią kliniką "Izida", kuri siūlo platų ukrainiečių donorių pasirinkimą ir mažas paslaugų kainas.

G.Bogdanskienė sako, kad šiuo metu jos pacientės, kurioms apvaisinti reikalinga donorės kiaušialąstė, keliauja į Angliją, Belgiją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Kiprą, Latviją, Estiją, Rusiją, Ukrainą. "Viskas priklauso nuo pinigėlių. Ir kvalifikacijos," - aiškina gydytoja.

Kaip skelbė vienas tarptautinės donorystės tinklalapių, rumunių altruizmą propagavęs G.Grudzinskas yra sukūręs Didžiąją Britaniją, Lietuvą, Turkiją, Italiją, Graikiją, Ukrainą ir JAV apimančią tarptautinio nevaisingumo gydymo strategiją.

Šiuo metu profesorius nebedirba "Bridge Centre" ir užsiima privačia praktika Harley gatvėje, kuri, anot G.Bogdanskienės, garsėja žiauria patalpų nuomos kaina ir brangiausiomis klinikomis.

Vaisinga senatvė

Bulgariški kiaušialąsčių verslo ypatumai matyti iš atviro laiško, kurį 2010 metais paskelbė buvusi šios šalies Transplantacijos ir donorystės biuro vadovė dr. Theodora Dzaleva. Ji aiškino, kad sulaukė grasinimų ir buvo atleista iš pareigų po to, kai jos vadovaujamas biuras patikrino Pleveno mieste įsikūrusią vaisingumo kliniką.

Šioje klinikoje, kuri išgarsėjo dirbtiniu 62 metų moters apvaisinimu, kiaušialąsčių donorėmis buvo "įdarbintos" jaunutės merginos, dar neturėjusios savo vaikų. Paauglystės slenkstį vos peržengusios bulgarės net nebuvo įspėtos, kad donorystė kelia nevaisingumo riziką.

"Man pasakė, kad tai visiškai saugu ir nėra ko baimintis. Mano draugė jau du kartus davė kiaušialąsčių. Man taip pat pažadėjo, kad gausiu premiją, jeigu atsivesiu dar vieną savo pažįstamą", - pasakojo viena iš merginų.

Už donorystę jos gaudavo 2000 levų (apie 1400 dolerių).

Kliniką išgarsinęs 62 metų moters apvaisinimas panaudojant jaunučių donorių kiaušialąstes ir donoro spermą kainavo apie 11 tūkst. levų (apie 8 tūkst. dolerių).

Tačiau sankcijų sulaukė ne klinika, o šiuos faktus išviešinusi Th.Dzaleva ir Transplantacijos biuras. Patikrinimą atlikę jo darbuotojai sulaukė iš Bulgarijos Sveikatos ministerijos grasinimų tylėti, o Th.Dzaleva pati buvo apkaltinta nelegaliu donorų organų - plaučių ir kepenų - išvežimu į užsienį.

Balkanų šalys yra vienas karštųjų taškų, kuriame išplitusi nusikalstama donorystės praktika ir prekyba žmogaus organais - desperatiškame laiške rašė Th.Dzaleva.

Nelegalių embrionų sandėlis

Bandymai kontroliuoti šią rinką nėra itin sėkmingi ir senosiose ES šalyse.

Nors Jungtinėje Karalystėje vaisingumo klinikų veiklą griežtai reguliuoja įstatymai, jau minėtą "Bridge Centre" persekioja nesusipratimai dėl šaldytų embrionų ir lytinių ląstelių.

2010 metais Žmogaus fertilizacijos ir embriologijos valdybos (angl. HFEA, toliau - Valdyba) surengto patikrinimo metu klinikoje buvo aptikti net 49 embrionai, saugomi be pacientų sutikimo.

Kiaušialąstės, iš kurių sukuriami embrionai, į šią kliniką atkeliauja iš Ukrainos, Ispanijos, Amerikos ir Kretos.

Kadangi panašių pažeidimų buvo nustatyta ir per vieną ankstesnių patikrinimų - tada be sutikimo buvo saugoma 130 pacientų sperma, o 106 pacientų duomenys dėl lytinių ląstelių saugojimo buvo ne iki galo užpildyti - 2010 metų liepą Valdyba nusprendė klinikos licenciją pratęsti ne ketveriems, bet tik dvejiems metams.

Vargu ar vaisingumo specialistai, be pacientų žinios sandėliuojantys jų embrionus ir lytines ląsteles, susipainiojo aritmetikoje. Daug įtikimesnė versija, kad jie tiesiog labai gerai žino šios "prekės" kainą.

Kiek embrionų šiuo metu yra sukaupta Lietuvos klinikose, nežino niekas. Didelė dalis lietuviško vaisingumo verslo iki šiol vyksta "pilkoje" teisinėje zonoje ir klinikų veikla nėra tikrinama.

Anot G.Bogdanskienės, jos klinikoje tikrintos tik higienos sąlygos, tačiau niekas nesidomėjo, kaip laikomi embrionai.

"Tūkstančių nėra, bet yra šimtai", - į klausimą apie embrionų skaičių atsakė ginekologė. "Kai kurie žmonės už savo embrionų laikymą nemoka jau daugiau negu 5 metus. Bet nesame išmetę nė vieno. Laikome visus, net ir tais atvejais, kai už juos nėra mokama. Iš humaniškumo", - aiškino klinikos vadovė.

Anot jos, valstybė neturi riboti "perteklinių" embrionų šaldymo, o pacientams galėtų būti leidžiama "persivežti juos į kitą šalį".

Kadrilis aplink įstatymą

Dr. A.Širinskienė, įdėmiai stebinti batalijas Seime ir žiniasklaidoje dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo, atkreipia dėmesį į kelis keistus reiškinius.

Parlamentaras liberalcentristas Algis Čaplikas siūlė įteisinti lytinių ląstelių - tiek kiaušialąsčių, tiek spermatozoidų - donorystę, bet po audringų diskusijų šios idėjos atsisakyta. Vis dėlto projekte, kurį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pateikė po Agnės Zuokienės ir Vidos Marijos Čigriejienės išvadų, liko straipsnis, leidžiantis saugoti donorų lytines ląsteles šių ląstelių banke. "Bet iš kur jos atsiras, jeigu donorystė draudžiama? O gal taip norima legalizuoti jau dabar sukauptas?" - stebisi A.Širinskienė.

Be to, po A.Zuokienės pataisų buvo susiaurinta sunkių nepageidaujamų reakcijų - pavyzdžiui, kiaušidžių hiperstimuliacijos - sąvoka. Sunkių komplikacijų, anot SRK įstatymo projekto, gali kilti viso apvaisinimo proceso metu, išskyrus lytinių ląstelių paėmimą. Tai reiškia, kad net ir moters mirtis dėl kiaušialąsčių perstimuliavimo nebūtų laikoma sunkia nepageidaujama reakcija. Tai yra - jos nereikėtų nei tirti, nei apie tai pranešti Europos Komisijai.

O sunkių atvejų, kai po dirbtinio apvaisinimo moterys guldomos į ligoninę, Lietuvoje yra buvę. 2010 metais Ligonių kasa apmokėjo 55 paslaugas pagal ligos kodą, kuriame įrašytas ir kiaušidžių perstimuliavimas dirbtinio apvaisinimo metu. Sumokėta ir už vienos moters reanimaciją.

Dar įdomesnis buvo A.Zuokienės pasiūlymas - tiesa, kol kas atmestas - dalį embrionų pavadinti "conceptus". Ši sąvoka, anot idėjos autorės, turėtų apimti žmogaus vystymosi etapą iki implantavimosi gimdoje. T. y. - visi klinikose sukurti embrionai būtų "conceptus".

A.Širinskienė įsitikinusi, kad tai atvertų kelią eksperimentams su embrionais. Šiuo metu tai draudžia ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, ir Baudžiamasis kodeksas, be to, numatyta net laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. "Bet jeigu klinikoje kas nors būtų daroma su "conceptus", vargu ar būtų galima taikyti šiuos įstatymus. Juk eksperimentuojama būtų ne su embrionu," - aiškina A.Širinskienė.

Galima nujausti, kad A.Zuokienės "conceptus" būtų labai nudžiuginęs embriono kamieninių ląstelių tyrimais užsiimančius pasaulinius centrus.

Avelės Doli pasiuntiniai

Keistas sutapimas, kad rengiantis svarstyti dirbtinio apvaisinimo įstatymą į Lietuvą atvyko delegacija iš avelės Doli klonavimu išgarsėjusios škotų įmonės "Roslin Cellab", kuri užsiima embriono kamieninių ląstelių linijų sukomercinimu. Laboratorijose išgryninus vieningai besidalijančių ląstelių linijas, jos pardavinėjamos moksliniams tyrimams.

2010 metų lapkritį šį vizitą organizavusi Ūkio ministerijos VšĮ "Investuok Lietuvoje" pranešė, kad įmonė aiškinosi galimybes investuoti Lietuvoje.

Bet ką ji veiktų krašte, kurio įstatymai draudžia išgauti embriono kamienines ląsteles, įvežti jas į užsienį ir išvežti iš jo, taip pat linijų gamybą? Juk tokius dalykus būtų galima daryti nebent su kokiu nors "conceptus", kurio nėra jokiuose įstatymuose...

Į šį klausimą Ūkio ministerija atsakė, kad įmonės atstovai "žvalgėsi galimybių investuoti į kamieninių ląstelių tyrimų centrą" ir buvo išsamiai informuoti apie Lietuvoje įteisintą embrionų apsaugą. Kaip informavo VšĮ "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Nocius, įmonė ir toliau domisi galimybe steigti tyrimų centrą - tačiau tiriamos esą būtų ne embriono, o suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės.

Anot A.Širinskienės, tai būtų itin netikėtas žinomos škotų bendrovės veiklos posūkis, nes iki šiol ji nėra išgryninusi nė vienos suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių linijos. Svarbiausias įmonės interesas - būtent embriono ląstelės, kurias ji tiekia komerciniams ir akademiniams partneriams.

Kokie pinigai sukasi šiame versle, rodo JAV kompanijos "Advanced Cell Technology", kuri taip pat užsiima klonavimu ir embrionų kamieninėmis ląstelėmis, statistika. Šios įmonės pajamos per metus siekia 10 mlrd. dolerių. 2002-2006 metų duomenimis, embrionų kamieninių ląstelių linijos mėginį ten galima įsigyti už 5 tūkst. dolerių.

Dr. A.Širinskienė primena, kad pasiuntiniai iš centrų, kurių veiklai reikalingos embriono kamieninės ląstelės, Lietuvoje lankosi jau ne pirmą kartą ir šie vizitai ypač suintensyvėja tada, kai Seimas svarsto dirbtinio apvaisinimo įstatymą.

Ankstesnių įstatymo svarstymų metu kontaktų Sveikatos apsaugos ministerijoje ieškojo atstovai iš Novosibirsko medicinos instituto, garsėjančio eksperimentiniu gydymu embriono ląstelėmis. Rusijos mokslininkus po ministeriją vedžiojo ir į posėdžius lydėjo Algirdas Usonis - Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB "Vaisingumo klinika" vadovas.

Nors gydymas kamieninėmis ląstelėmis tebėra neteisėto eksperimento stadijos, Lietuvoje tokių faktų jau yra buvę.

2010 metų gruodį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kuria konstatavo, kad Evaldo Baranausko vadovaujama UAB "Embriotechnologijų centras" nuo 2004-ųjų rugsėjo iki 2007 metų kovo gydė pacientus neregistruotais preparatais, turinčiais kamieninių ląstelių struktūrų.

Sunkiai sergančių žmonių šeimos mokėjo už tai nuo 11 iki 56 tūkst. litų, įkeisdamos bankams net ir paskutinį turtą. Preparatai buvo leidžiami UAB "Baltijos Amerikos klinika" patalpose.

Teismas, panaikinęs UAB "Embriotechnologijų centras" licenciją ir skyręs E.Baranauskui lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti ir UAB "Baltijos Amerikos klinika" vaidmenį šioje istorijoje.

Tačiau Valstybinė medicininio audito inspekcija (VMAI), kuriai buvo pavesta tai padaryti, taip ir neatsakė į LŽ klausimą, iš kur buvo gautos kamieninės ląstelės, kurias "Embriotechnologijų centras" naudojo neteisėtam gydymui.

VMAI informavo, kad atlikus patikrinimą UAB "Baltijos Amerikos klinika" buvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių šiuo metu sustabdytas kai kurių paslaugų teikimas, tačiau apie kamieninių ląstelių kilmę neužsiminė nė puse žodžio.

Belieka spėlioti, ar gydymui nebuvo naudojami embrionai, sukurti dirbtiniam apvaisinimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"