TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Menininkams maunamas biurokratinis apynasris

2014 05 20 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šalies menininkai šiurpsta nuo Kultūros ministerijos užmačių įpareigoti jų organizacijas kaupti bei analizuoti informaciją apie kūrybinę veiklą ir jos sklaidą, nes tam neturi nei žmogiškųjų, nei materialinių išteklių. Valdininkai aiškina siekiantys, kad meno kūrėjo statusu nebūtų piktnaudžiaujama.

Jeigu Seimas priimtų Kultūros ministerijos parengtas Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pataisas, šį statusą turintys asmenys kas penkerius metus privalėtų teikti ataskaitą apie kūrybinę veiklą ir jos sklaidą Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo tarybai. Meno kūrėjų organizacijos būtų įpareigotos kaupti bei analizuoti duomenis apie savo narių veiklą ir jos sklaidą.

Tarybai - nauja teisė

Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, jog meno kūrėjo statuso netenkama minėtai tarybai nustačius, kad jam įgyti buvo pateikti neteisingi dokumentai, teismui konstatavus plagijavimo faktą ir tuomet, kai kūrybinės veiklos rezultatų sklaida nepastebima kultūros raidoje. Tačiau įstatyme nenurodyta, kas ir kaip nustato pastarąją aplinkybę.

Pataisų projekte ši teisė patikima minėtai tarybai. Siūloma, kad sprendimas būtų priimamas įvertinus meno kūrėjo statusą turinčių asmenų kūrybinės veiklos ir jos sklaidos ataskaitas arba meno kūrėjų organizacijų rekomendacijas.

Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Krušinskaitės teigimu, nuo pat įstatymo įsigaliojimo meno kūrėjo statusas nebuvo panaikintas nė vienam jį turinčiam asmeniui. Esą net palaiminus pataisas masiškai atiminėti meno kūrėjo statuso niekas nesiruošia. „Niekada nebuvo ir nebus pagrindo naikinti statusą, pavyzdžiui, rašytojui, kuris yra garbaus amžiaus ir jau aktyviai nekuriantis, tačiau jo knygos yra bibliotekose ir jis padarė įtaką Lietuvos kultūros raidai“, - LŽ aiškino ji.

Šiuo metu Lietuvoje meno kūrėjo statusą turi daugiau kaip 4 tūkst. asmenų.

Turi lengvatų

Pataisų projektą pasirašęs kultūros ministras Šarūnas Birutis aiškina, kad meno kūrėjo statusas tokiems asmenims garantuoja socialines lengvatas, kurioms įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Esą norint efektyviai jas administruoti būtina užtikrinti informacijos apie kūrybinę veiklą kaupimą ir sistemingą analizę.

Mat meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys nuo 2011 metų yra draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis tais atvejais, kai jie neturi draudžiamųjų pajamų. Nuo 2012 metų meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami ir privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, jei nedirba ir savarankiškai nemoka sveikatos draudimo įmokų.

Pernai už meno kūrėjų socialinį ir privalomąjį sveikatos draudimą atseikėta 3,422 mln. litų. Kas mėnesį vidutiniškai mokėta už maždaug 1300 asmenų socialinį draudimą ir už 500 asmenų sveikatos draudimą.

Meno kūrėjai gali pasinaudoti ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatomis - jiems nereikia mokėti už tokį turtą, kurį naudoja kaip kūrybines dirbtuves (studiją) individualiai kūrybinei veiklai. Juvelyrams, turintiems meno kūrėjo statusą, Lietuvos prabavimo rūmai taiko paprastesnes prabavimo ir registracijos procedūras.

Vadina nesąmone

Kultūros ministerijos siekį priversti menininkus kurti ataskaitas jie patys vertina labai skeptiškai.

Lietuvos teatrų sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis LŽ pažymėjo sunkiai įsivaizduojantis, kaip ši organizacija sugebės įgyvendinti tokius reikalavimus. „Tai visiška nesąmonė. Neturime žmonių, kurie galėtų iš kelių šimtų mūsų narių rinkti informaciją, ką ir kada jie veikė. Reikia bent vieno žmogaus, kuris atliktų tik šį darbą, o to mes negalime sau finansiškai leisti“, - LŽ teigė jis. Anot R. Rimeikio, Lietuvos teatrų sąjunga išgyvena tik iš lėšų, gaunamų iš įvairių projektų, ir negauna jokios piniginės paramos.

Jis įžvelgė ir dar vieną problemą - užfiksuoti režisierių ir aktorių kūrybą yra kur kas sunkiau nei kompozitorių, dailininkų, rašytojų, fotomenininkų.

Meno kūrėjų asociacijos, vienijančios 12 kūrybinių organizacijų, prezidentas Kornelijus Platelis LŽ sakė suprantąs kai kurių menininkų ir kūrėjų organizacijų nerimą. Mat kai kurių sričių kūrėjams iš tiesų gali būti sunku įrodyti savo kūrybos sklaidą. Jis minėjo, kad problemų gali kilti ne tik aktoriams, bet ir muzikos atlikėjams, ypač jei jie neturi savo atliekamų kūrinių įrašų, kurie būtų viešai prieinami visuomenei.

K. Platelis patikino, kad administracinių galimybių kaupti bei analizuoti savo narių, turinčių meno kūrėjų statusą, kūrybinės veiklos ir jos sklaidos duomenis neturi visos meno kūrėjų organizacijos. „Įstatymo pataisų projektas tėra bandymas aprašyti kontrolės mechanizmą, kuris būtų bendras visiems. Tačiau tai padaryti yra labai sunku, tad dėl mechanizmo dar bus diskutuojama“, - aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"