TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Menininkės metas grįžti

2013 11 28 6:00
Gaiva Paprastoji pastebėjo, kad olandams jos paveikslai pernelyg gyvybingi, per mažai konceptualūs ar specializuoti, todėl kūrybos derlių eksponuoti atvežusi į gimtinę. Alvydo Vaitkevičiaus nuotrauka

Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“ atidaryta Olandijoje gyvenančios menininkės Gaivos Paprastosios tapybos paroda „Kitoks pasaulis“. Dvidešimt metų svetur įsikūrusi menininkė mano, kad gyvenimas, apie kurį nestabtelima pagalvoti, nėra vertas gyventi.

Laikinojoje sostinėje gimusi Gaiva baigė dailės studijas ir pradėjo drabužių modeliuotojos karjerą, dalyvavo pirmuosiuose madų festivaliuose Taline ir Vilniuje. Prieš dvidešimt metų ji išvyko į Nyderlandus, čia išbandė ir kitus taikomuosius menus – keramiką, tekstilę, iliustravimą, o nuo 2007-ųjų apsistojo prie senovinės kiaušininės temperos ant medžio technikos. Dailininkė yra ir tinklaraščio „Kriaušių metas“ autorė.

Laiko kaita

Išvažiuota 1993-iaisiais, kai Lietuva jau buvo laisva ir, atrodo, tiek visko buvo galima nuveikti. Tačiau Gaiva tik lingavo galva: teoriškai taip turėjo būti, praktiškai – ne visai išėjo. „Prieš porą metų ėmiau vis dažniau grįžti į Lietuvą, susitikinėti su senais draugais, žavėtis, kaip Lietuva pasikeitusi į gera, palyginti su tuo laiku, kai išvažiavau. Koks juodas tada buvo metas, kiek mažai teisingumo, daug įtampos, nežinios, netikrumo“, - LŽ teigė Olandijos lietuvė.

Menininkė prisiminė, kaip anuomet su draugėmis apie gyvenimą kalbėjusios ir maniusios, kad galimybę kurti, pritaikyti savo talentą, susikurti gyvenimą geriausiai galinčios tik užsienyje. Po metų nė vienos jų Lietuvoje nebeliko.

Tačiau, už geležinės uždangos užaugusios, jos Vakarus pernelyg idealizavo, mat ten rado niekuo neišsiskiriančius žmones. „Finansiškai, žinoma, gyvenančius geriau, bet dėl to nei laimingesnius ar labiau gyvenimu besidžiaugiančius, - pridūrė moteris, gerovės neatsiejanti nuo kasdienio skubėjimo, susirūpinimo, netikrumo ir įtampos. – Mano karta Justiną Marcinkevičių ir Juozą Baltušį žinojo, eilėse prie teatro kasų mėnesio pradžioje visą naktį stovėjo. O Vakaruose stebino dvasinis skurdas, jokių kultūrinių interesų, domėjimosi pasauliu – kaip jie už tuos sunkiai uždirbtus pinigus tik valgo, geria, atostogų dar išvažiuoja arba pasikabina užuolaidėles kaip „Burdos“ žurnale, užuot įsigiję kokį nors meno kūrinį...“

Lyčių kova

Šią vasarą menininkė dalyvavo Kauno moterų klubo organizuotoje tarptautinėje dailės parodoje „Moterys mene: Esam“, personalinė paroda „Kitoks pasaulis“ skirta šios draugijos akcijai „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“. Moters tema aktuali ir „Kriaušių mete“, autorės įžvelgiama atgyvenusi visuomenės sistema, kurioje vyras – išsilavinęs, protingas, veiklus, o moteris – susipykusi su logika, gamtos ruošta gimdyti vaikus, remti vyrą, o jei protinga – tai jo mūza arba kaklas, sukiojantis galvą.

„Olandijoje tai – jau išspręstas ginčas. Paskutinė moterų karta, kuri neturėjo profesijos, gimdė vaikus ir saugojo namus, jau pasiekė pensinį amžių. Jaunesnės – finansiškai savarankiškos, įpratusios pačios tvarkytis savo gyvenimą, tad vyras joms – lygiavertis partneris. Tuokiamasi mažai, įprasta praktika pasirašyti finansinius susitarimus ir didžiuojamasi tuo, kad motina gali lengvai vaikui suteikti savo pavardę“, - dėstė emigrantė. Ji Lietuvoje jaučia daugiau senamadiško spaudimo moterims prisitaikyti prie visuomenės tradiciškai keliamų ribojančių reikalavimų.

Vis dėlto Gaiva pripažino, kad modernios, korektiškos, įstatymais apgintos visuomenės grožis nublanksta provincijoje, buitiniu lygmeniu, kai paprasčiausias menininkas jaučiasi geresnis vien dėl to, kad yra vyras. „O jei jos kūryba pripažįstama ir turi pasisekimą, tai tada gal kas nors negerai su jos moteriškumu? Nes vyrui dar visada lieka tai, kad jis vyras", - juokėsi Gaiva.

Derlių - į gimtinę

"Viskas žinoma". Menininkė paveiksluose mėgsta vaizduoti gamtos judesius: žolynus, spalvas, paukščius, dangų.

Dailininkė Olandijoje gyvena mažame miestelyje, nes Europos didmiesčiuose jai stinga ramybės, ir, jos žodžiais tariant, šiandienos žmogus, kasdien bombarduojamas informacijos, per pasaulio virsmo triukšmą pats nebegirdi savo minčių.

Jos pseudonimas reiškia augalą – paprastąją gaivą, – mat ir paveiksluose mėgsta vaizduoti gamtos judesius: žolynus, spalvas, paukščius, dangų. 2003 metais Olandijoje buvo surengusi dešimtmečio kūrybos parodą, didžiausią įtaką ten menininkei padarė dailininkas ir mokytojas Keesas Roosenboomas.

„Lietuva – savi žmonės, gimtoji kalba. Sąsajos ne tik nesusilpnėjusios, bet ir išryškėjusios. Olandija man kaip koks darbo kambarys, mano ateljė – čia ramiai gyvenau ilgus metus, studijavau, viskuo domėjausi, dabar tas žinias bandau išreikšti praktikoje“, - kalbėjo Gaiva, studijavusi kultūrotyrą, mokiusis apie augalus, vaistažoles, homeopatiją. Tapyti jos darbai skirti ne parduoti, net ne eskponuoti, tiesiog dėl savęs. Tačiau autorė pastebėjo, kad olandams jie pernelyg kompleksiški, gyvybingi, per mažai konceptualūs ar specializuoti, todėl kūrybos derlių eksponuoti atvežusi į gimtinę.

Ne tai, kas atrodo

Dailės istorijoje taip susiklostė, kad olandų mokykla yra kupina realistiškumo, aliejinės tapybos sodrumo, lyginant su italais – santūrumo, taip pat detalizavimo, dėl kurio XVII amžiuje buvo paplitę nedidelio formato paveikslai namų interjerui. Gaiva tapo senovine kiaušininės temperos ant medžio technika, kaip buvo tapomos ikonos, religiniai paveikslai, mėgsta vartoti simbolių kalbą. „Panašu, lyg savo darbais būčiau artima didaktiškiems, vos iš viduramžių išėjusiems olandams. Tik patys olandai, kaip ir visa Vakarų Europa, nuo savo paveldo yra tiek nutolę, kad savęs neatpažįsta. O ir simbolių reikšmių šiais laikais skaityti nebemokame, - šyptelėjo pašnekovė. – Žiūrime dviejų pastarųjų švietimo laikotarpio šimtmečių išdurtomis akimis ir matome tik tai, kas pavaizduota, kišame realizmą atgaline data ten, kur jo nebuvo – paprasčiausias kultūrinis anachronizmas, verčiantis pamąstyti, ko iš viso vertas mūsų praeities studijavimas.“

Gaivos Paprastosios darbuose dažniausiai atpažįstamos pasakos, ji pati atsargiai siūlo bandyti įžvelgti sapnus, archetipus, pasąmonės srautus, sąmonės struktūravimą ir konkretizavimą vaizdais. Vis sako, kad tapo magiško realizmo stiliumi, mat viskas yra ne tik tai, kas atrodo, bet ir ką simbolizuoja. „Pati ne visuomet žinau ką, dažnai paaiškėja tik po tam tikro laiko. Tačiau aš niekur ir neskubu“, - nusijuokė moteris.

Dailininkė – ir rašytoja

Tinklaraštyje "Kriaušių metas“ Gaiva teigia, kad gyvenimas, apie kurį nestabtelima pagalvoti, nėra vertas gyventi. Ar menininkas, kaip filosofas, visų pirma turi kontempliuoti aplinką? „Kiekvienas žmogus turi bandyti grįžti, susikoncentruoti į save, nebūti be galo pasklidęs po aplinką. Kapitalizmas nėra tam pritaikytas, bet jei dauguma mūsų netaps asmenybėmis, individais, tai kitos sistemos, palankesnės žmogui, niekas už mus nesukurs“, - tikino šviesia ateities vizija tikinti ir tokį pasaulį jau dabar vaizduojanti Gaiva.

„Kriaušių mete“ nerasite dailės recenzijų, refleksijų ar pačios dailininkės paveikslų. Tai – jos ambicija, troškimas įrodyti, kad moterys gali kalbėti apie jas supantį pasaulį apibendrintai ir objektyviai. „Nuo asmeniškumo nebėgau, tačiau jis šoktelėjo į kitą lygį – dabar visas temas galiu sugrupuoti į žmonių santykių, psichologinių įžvalgų, moters emancipacijos skyrius, istorijos, tradicijų, papročių, visatos sandaros dėsnių bei teorijų samprotavimus“, - vardijo rašytoja, savo mintis planuojanti išspausdinti knygoje.

Paklausta, kodėl išeiviai myli ir vertina Lietuvą labiau, Gaiva paprastai nusišypsojo: „Sunku matyti problemas, kai jos vyksta tavo akių lygyje, o išvažiavusieji situaciją aprėpia žvelgdami iš toliau. Per atstumą mylėti lengviau, lengviau atsirinkti teigiamus bruožus, savybes, o neigiamus nesunku pamiršti – ir tuomet taip įdomu grįžti, rasti...“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"