TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Menka paguoda už sugadintą vaikystę

2008 09 18 0:00
Seserims Sandrai ir Vitalijai teismas priteisė 350 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti.
Nuotraukos: © "Lietuvos žinios"

Prieš gerą dešimtmetį į JAV neteisėtai išvežtos, o vėliau į Lietuvą motinai grąžintos seserys už sugadintą vaikystę gaus 350 tūkst. litų.

Šiaulių apygardos teismas vakar paskelbė sprendimą dėl Naujojoje Akmenėje gyvenančių seserų Sandros ir Vitalijos, kurios būdamos dar visai mažytės neteisėtai buvo išvežtos į Jungtines Amerikos Valstijas. Svetimoje šeimoje neįvaikintos jos augo beveik iki pat pilnametystės ir buvo grąžintos į Lietuvą: kęsti skurdo, mokytis svetimos kalbos, pas dar nematytą motiną.

Suma - nesvarbu.

Teismas nusprendė, kad seserys V.Rymanova ir S.Rimanova teisios reikalaudamos iš įvairių Lietuvos institucijų kompensacijos už sugadintą gyvenimą. Dvidešimtmetė Vitalija ir devyniolikmetė Sandra moralinei žalai atlyginti prašė po 500 tūkst. litų. Atsakovai - vaikų globos namai "Šaltinis" ir Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba - ragino netenkinti merginų ieškinio.

Teismas ieškinį tenkino iš dalies. Sandrai iš Lietuvos valstybės priteisė 150 tūkst. litų, Vitalijai - 200 tūkst. litų. Seserys ir jų motina Gražina Kareivienė vakarykščiame teismo posėdyje nedalyvavo.

S.Rimanovos advokatas Valdas Falkauskas po teismo sprendimo pabrėžė, kad tai esąs didžiulis laimėjimas. "Suma - nesvarbu. Svarbiausia, kad valstybė pripažino klaidą. Skriaudos neįmanoma įvertinti jokiais pinigais", - kalbėjo gynėjas. Apie bylos baigtį jis informuos savo ginamąją. Tada bus aišku, ar teismo sprendimas tenkina pačias ieškoves.

Neteisėtai išvežtos

Seserys Sandra ir Vitalija į JAV buvo išvežtos daugiau kaip prieš dešimtmetį - 1996-ųjų rugpjūtį - pagal įvaikinimo programą "Širdis į širdį". Šį programa Lietuvoje neaprobuota, kitaip tariant, buvo vykdoma be jokio teisinio pagrindo. Prieš tai mergaitės gyveno globos namuose. Į amerikiečių šeimą jos pateko ne iškart. Kurį laiką seserims teko gyventi karantino sąlygomis.

Nustatyta, kad mergaitės į įvaikinamų užsienio šeimose vaikų sąrašus buvo įtrauktos dar joms esant Lietuvoje. Juodviejų motinos G.Kareivienės motinystės teisės nebuvo apribotos. Pagal Lietuvos įstatymus, ginančius šeimą ir leidžiančius atimti vaikus iš motinos tik ypatingais atvejais, į užsienį išvežus mergaites buvo padarytas nusikaltimas.

Į Lietuvą seserys buvo grąžintos 2006-ųjų gegužę, kai motina pradėjo ieškoti savo vaikų. Mergaitės nežinojo, kad į tėvynę grįžta visam laikui. Joms buvo pasakyta, kad vyksta pakeliauti po Europą. Seserys nemokėjo nė žodžio lietuviškai.

Lietuvoje jos apsigyveno motinos bute Naujojoje Akmenėje. Merginos, iš pasiturinčio gyvenimo patekusios į egzistavimą iš socialinių pašalpų, patyrė šoką. Vitalija puolė į depresiją, keliskart bandė žudytis, kartą iššoko iš ketvirto aukšto. Mergina liko gyva, tačiau patirtos traumas jaučia iki šiol.

Šiuolaikinė tremtis

Teismas vakar priėmė ir papildomą sprendimą - dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri padės išsiaiškinti kaltus asmenis.

Sandros advokatas V.Falkauskas yra minėjęs, kad mergaičių išvežimas į Ameriką prilygsta tremčiai. Seserų grąžinimas į Lietuvą buvo kone skausmingiausias jų gyvenimo etapas.

Vitalija ir Sandra LŽ anksčiau yra minėjusios, kad už gautą kompensaciją įsigytų butus. Gyventų atskirai ir savarankiškai, baigtų mokslus. Nors seserys jau neblogai kalba lietuviškai, kalbos barjeras vis dar trukdo mokytis. Anot advokato V.Falkausko, seserys teismo posėdyje vakar nedalyvavo būtent dėl pamokų, kurios vėlai baigėsi.

Nedavė sutikimo?

G.Kareivienė tvirtina, kad dukros į JAV buvo išvežtos be jos sutikimo. Motinos reikalavimu mergaitės ir buvo grąžintos į Lietuvą. "Jei įvaikinimas būtų vykęs tvarkingai, nieko nebūčiau ėmusis", - tikino ji. Iš pradžių G.Kareivienė nesiryžo veikti. Vėliau, kaip teigia, vaiko teisių sergėtojų ir kitų pareigūnų buvo atkalbinėjama ką nors daryti. Motina prisimena, jog jai buvo brukamas pasirašyti popiergalis, išplėštas iš sąsiuvinio lapo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"