TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Meno mokyklos - ties nežinios slenksčiu

2009 09 30 0:00
Muzikos mokyklas lankančių vaikų ateityje gali sumažėti perpus.
LŽ archyvo nuotrauka

Muzikos, dailės ir sporto mokyklų pedagogai vis garsiau kalba, kad rengiama neformaliojo ugdymo koncepcija reiškia šių lavinimo įstaigų mirtį.

Rytoj sostinėje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC), bus pristatyta vizija, kaip sutvarkyti neformalųjį vaikų ugdymą. Itin skeptiškai koncepciją vertinantys pedagogai spėja, kad jos įgyvendinimas daugiausia duos naudos šiam ir kitiems panašiems laisvalaikio centrams. Daug kas nesistebi, jog dokumentą rengusios grupės vadovas - LVJC direktorius Valdas Jankauskas, nes koncepcija esą siekiama, kad neformalųjį ugdymą į savo rankas iš muzikos, dailės ar sporto mokyklų perimtų įvairius būrelius organizuojantys laisvalaikio centrai.

Ateityje žadama didinti neformaliojo ugdymo paslaugą teikiančiųjų skaičių, tačiau kartu sumažinti ir profesionaliai vaikus meno ar sporto mokančių įstaigų finansavimą. Planuojama, kad maždaug 2013 metais bus atskirti formaliam ir neformaliam ugdymui skirti krepšeliai. Taip bus finansuojama ne įstaiga, o konkretus vaikas. Tai reiškia, kad tik turtingų tėvų atžalos galės mokytis muzikos ar dailės mokyklose, mat parengimas jose kainuos apie 3-4 tūkst. litų. Valstybės krepšelio tam nepakaks, todėl tėvams teks primokėti. Visi kiti po pamokų norintys lavintis vaikai turės rinktis pigiau atsieinančius būrelius.

Kilpa ant kaklo

LŽ kalbintas Vilkaviškio muzikos mokyklos direktorius Artūras Pečkaitis rengiamą neformalaus ugdymo koncepciją linkęs įvardyti kaip kilpą ant muzikos, dailės ir sporto mokyklų kaklo. "Koncepcija viešai neprieinama, tik šiomis dienomis man vargais negalais pavyko ją gauti. To, ką perskaičiau, jau užtenka, kad susidaryčiau neigiamą nuomonę", - kalbėjo A.Pečkaitis. Pasak jo, koncepcija norima sulyginti visas neformaliojo ugdymo šakas - sportą, meninį ir muzikinį ugdymą, kitokį užimtumą. Net būrelius. Ir visus vienodai finansuoti, nė neatsižvelgiant į tai, kad muzikai gabūs vaikai ugdomi individualiose pamokose. Be to, meninis ir muzikinis ugdymas trunka ne vienus ar dvejus metus. Vaikai nuo mažumės mokomi meno, muzikos supratimo. "Tik taip galima išugdyti tikrą menininką, muziką. Jei nebūtų muzikos mokyklų, neliktų ir kam studijuoti konservatorijose, akademijoje", - aiškino A.Pečkaitis.

Jam sukėlė abejonių ir koncepcijos autorių noras rengti dokumentą, nusižiūrėjus į Vakarų kraštus. "Manyčiau, Lietuvoje muzikai ir menui gabių vaikų ugdymas yra aukštesnio lygio. Kam tuomet reikia tai pertvarkyti?" - klausė pašnekovas. Nuostabą jam kelia ir tai, kad visoje koncepcijoje, kuri išdėstyta 9 lapuose, žodis "muzika" paminėtas tik vieną vienintelį kartą.

Rinkos principai reikš mirtį

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos direktorius Sigitas Kusas piktinosi, kad šią koncepciją rengė ne profesionalai, o ministerijai pavaldžios įstaigos vadovas, galimas dalykas, turintis tam tikrų asmeninių interesų. "Prieš keletą metų mes, daugiau kaip šimto Lietuvos muzikos mokyklų vadovų asociacija, teikėme savo pasiūlymus panašiam dokumentui parengti. Tačiau buvome neišgirsti, - prisiminė S.Kusas. - Dabar visos Lietuvos neformaliojo ugdymo koncepciją rengia vienas žmogus, manantis geriausiai išmanąs visos Lietuvos problemas. Šį dokumentą vertinu skeptiškai. Mano nuomone, jeigu jis bus priimtas toks, koks dabar pateiktas, nieko gero nesulauksime."

Alytaus muzikos mokyklos direktorė Aldona Vilkelienė LŽ prisipažino tik iš nuogirdų žinanti apie projektą, nes muzikos mokyklų atstovai nebuvo įtraukti į koncepcijos kūrimo procesą. "Jei pagal naująją metodiką vienodas krepšelis bus skiriamas ir būreliams, ir individualiam ugdymui, bus padaryta visiška nesąmonė. Juk nesusodinsi aštuonių vaikų prie pianino ir nemokysi jų groti", - pateikė pavyzdį A.Vilkelienė. Žinoma pedagogė neabejoja, kad Alytuje neatsirastų daug šeimų, galinčių už vaikų dailės ir muzikos gabumų ugdymą mokėti šimtus litų.

Alytaus dailės mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis Audrius Janušonis įsitikinęs, jog laisvosios rinkos principų pritaikymas ugdymui reikštų mirtį. "Alternatyva galėtų būti privačios struktūros atsiradimas, bet abejoju, ar mūsų mieste tam bus sąlygos. Prieš keletą metų apklausėme tėvus, kokią didžiausią sumą jie galėtų mokėti už vaikų ugdymą. Daugelis atsakė, kad galėtų primokėti dar pusę tiek, kiek moka, bet ne daugiau (tuo metu mėnesio mokestis buvo 13 litų)", - dėstė A.Janušonis.

Pedagogų nežlugdys

Koncepcijos rengimo darbo grupės vadovas LVJC direktorius V.Jankauskas LŽ dievagojosi neįsivaizduojantis, kodėl meno mokyklų pedagogai mano, kad dokumentui įsigaliojus nepasiturinčiam vaikui teks pamiršti šias mokyklas ir eiti į būrelius, kurie negali prilygti meninio ugdymo įstaigoms. "Gal finansavimo mažinimas krizės laikotarpiu tapatinamas su koncepcijos rengimu. Joje nėra tokių dalykų", - tikino LVJC direktorius.

V.Jankauskui priminus, kad pagal planuojamą tvarką moksleivio tėvams, esant per mažam krepšeliui, reikės papildomai mokėti už profesionalų atžalos ugdymą, LVJC vadovas atkreipė dėmesį, jog apie tai kalbėti dar anksti, mat kol kas nėra sukurtas šio krepšelio modelis. "Tai dar vienas mitas, - aiškino jis. - Vaiko parengimas muzikos mokykloje kainuoja apie 3-4 tūkst. litų. Valstybei to reikia, todėl profesionaliam meniniam lavinimui turi būti skiriami pinigai. Jeigu kalbame apie pasitikėjimo savimi, motyvacijos skatinimą, jauno žmogaus vertybinės sistemos ugdymą - tai turi tam tikrą kainą, bet ji bus mažesnė. Nekalbama apie tai, kad reikia perskirstyti pinigus - iš ko nors atimti ir kam nors duoti."

Panašiai aistras bandė raminti ir darbo grupėje dirbanti Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Birietienė. Pasak jos, naujo finansavimo mechanizmo dar nesukurta, jį parengs atskira darbo grupė. "Įvairios meno mokyklos koncepcijoje neįvardijamos. Šia koncepcija bandome sukurti naują ugdymo kokybę, naują teikėjų pasiūlą. Muzikos mokyklos taip pat galės būti neformaliojo ugdymo paslaugos teikėjos ir gauti finansavimą iš krepšelio", - aiškino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"