TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Merai – dažnos „žuvys“ STT tinkluose

2014 10 11 6:00
Artūras Zuokas - bene vienintelis meras, kuriam nepavyko išvengti teistumo Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų akiratyje atsidūrusių merų daugėja, bet nuteistųjų gretose – tik vienas kitas. Į korupcijos voratinklius įsipainiojusiems savivaldybės vadovams politinė karjera nesibaigia. Antikorupcijos ekspertai nuogąstauja, kad visuomenė vis labiau toleruoja susikompromitavusius politikus.

Prieš savaitę iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išleista piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu įtariama naujai susikūrusios Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vicepirmininkė Visagino merė Dalia Štraupaitė – ne vienintelė savivaldybės vadovė, kuriai yra tekę išmėginti kietą belangės gultą. Rytinės kratos namuose, STT agentų apklausos ar net trumpa „viešnagė“ už grotų – potyriai, kuriuos per pastaruosius metus „išbando“ vis daugiau savivaldybių vadovų.

Ekspertai pažymi, kad savivaldybėse korupcijos mastas nemažėja, tačiau nusikaltimų tolerancija didėja. Negana to, dalis įtarimų korupcija vis dar neatsikračiusių politikų nesibodi ir kitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose siekti savivaldybės vadovo kėdės.

STT kaltinimai – kaip nuo žąsies vanduo

Pernai į STT rankas pateko dorovingasis Panevėžio miesto meras konservatorius Vitalijus Satkevičius. Jam sėdėti belangėje neteko, tačiau jis buvo apklausiamas, jo namuose STT pareigūnai darė kratą. Teisėsaugininkai, tirdami savivaldybės lėšų panaudojimą prabangaus „Romantic“ viešbučio rekonstrukcijai, organizuojant prieš trejus metus Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą, įtarimus dėl galimos korupcinės veiklos pareiškė net keliolikai asmenų – tarp jų ir Panevėžio merui. V. Satkevičius ginasi, kad nesijaučia nusižengęs teisingumui, tačiau įtarimai korupcija jam dar nepanaikinti. Ši byla dar tiriama.

Šįmet pavasarį STT pareigūnai Šiaulių apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąjį bylą, kurioje vienas kaltinamųjų – buvęs miesto meras Genadijus Mikšys. Jis kaltinamas piktnaudžiavimu, kai, dar būdamas Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriumi, 2006 metais pasirašė koncesijos sutartį dėl Šiaulių arenos eksploatavimo, viršydamas savo įgaliojimus. Nustatyta, kad savivaldybė nepagrįstai sumokėjo viešajai įstaigai daugiau kaip 1,9 mln. litų didesnį koncesijos mokestį. Tačiau tikėtina, kad G. Mikšiui pavyks išsisukti, nes užvilkinus bylos nagrinėjimo pradžią jau suėjo senaties terminas nuo nusikaltimo padarymo.

Prieš ketverius metus STT buvo supurčiusi ir šįmet geriausia šalies mere išrinktą Birštono vadovę socialdemokratę Nijolę Dirginčinienę. Į teisėsaugininkų akiratį N. Dirginčienė ir du jos pavaldiniai pateko, kai vienas Birštono gyventojas pranešė, kad kurorto savivaldybė už 2 tūkst. litų įsigijo baldų, bet jie atsidūrė merės vadovaujamo Socialdemokratų partijos Birštono skyriaus patalpose. Netrukus N. Dirginčienei kaltinimai buvo papildyti ir dėl kyšininkavimo. STT agentai tikino, kad jiems pavyko užfiksuoti, kaip N. Dirginčienė savo kabinete iš vieno verslininko, Birštone ketinusio statyti degalinę, paėmė apie tūkstančio litų kyšį. Tąsyk Kauno miesto apylinkės teismas N. Dirginčienę keturiems mėnesiams nušalino nuo pareigų. Prokurorai siekė, kad šis terminas būtų pratęstas, tačiau teismas jo nepatenkino, ir N. Dirginčienė grįžo dirbti į meriją. Tais pačiais metais Birštono merė buvo išteisinta.

Korupcijos šešėlis karjeros netemdo

Šįmet Kauno apygardos teismas atvertė baudžiamąją bylą, kurioje piktnaudžiavimu kaltinamas Šakių rajono meras „valstietis“ Juozas Bertašius. Politikas į teisėsaugininkų akiratį pakliuvo prieš porą metų, kai į jo sodybą buvo atvežta daugiau kaip 460 tonų smėlio. Teigiama, kad tai buvo padėka merui už palankius sprendimus dėl aikštelės asfaltavimo. J. Bertašius kaltinamas piktnaudžiavimu siekiant asmeninės naudos.

Prieš teismą rengiasi stoti ir buvęs Radviliškio rajono savivaldybės meras konservatorius Antanas Čepononis. Prieš trejus metus STT pareigūnų sulaikytam A. Čepononiui teko išmėginti ne tik kietus belangės gultus, bet ir atsisveikinti su mero regalijomis. Teisėsaugininkai tuometį Radviliškio rajono savivaldybės vadovą apkaltino piktnaudžiavimu tarnyba, sukčiavimu bei dokumentų klastojimu. Tačiau į teisiamųjų suolą A. Čepononis sėda ne tik atgavęs narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje, bet ir tapęs jos Radviliškio skyriaus vedliu. Beje, į korupcijos skandalą įsipainiojęs A. Čepononis keliamas kandidatu į Radviliškio rajono merus.

Nuteistas „už gerus darbus“

Bene garsiausiai nuskambėjo į korupcijos skandalą įsipainiojusio Vilniaus mero Artūro Zuoko istorija. Prieš dešimtmetį A. Zuokas pateko į STT akiratį dėl vadinamojo sostinės mero „rinkimų detektyvo“. Vėliau, kai 2004 metais STT pareigūnai užgriuvo pagrindinių šalies politinių partijų būstines, reikalaudami jų finansinių dokumentų, tuometis liberalcentristų lyderis A. Zuokas pirmasis pasipustė padus į Lenkiją. Dar kartą STT dėmesį A. Zuokas patraukė kilus skandalui dėl paslaptingojo Abonento, kuriam esą mokėtos šimtatūkstantinės sumos už įmonių grupei „Rubicon group“ palankius Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus. Tuomet Seime sudaryta laikinoji komisija, tyrusi galimos korupcijos atvejį sostinės merijoje, pateikė išvadas, kuriose daryta prielaida, kad paslaptingasis Abonentas yra Vilniaus meras A. Zuokas. 2008 metais Vilniaus apygardos teismo (VAT) A. Zuokas buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti tuometį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. A. Zuokui buvo skirta 12,5 tūkst. litų bauda.

Teistumas A. Zuokui buvo panaikintas 2009 metais, o pats sostinės meras pamėgo kartoti, neva buvo nuteistas „už gerus darbus“.

Munduras išskalbtas

Nemalonumų su teisėsauga neišvengė ir Vilniaus meras konservatorius Vilius Navickas. Jis buvo antras sostinės vadovas, kuriam teko klausytis prokuratūros kaltinimų ir būti teisiamam. Tačiau pernai Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai išteisino buvusį sostinės merą dėl jam mestų kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba per pokalbius su tuomečiu savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metais paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip Vilniaus miesto meras V. Navickas tuometį savivaldybės kontrolierių Š. Skučą ragino priimti TS-LKD palankius sprendimus. Įrašuose V. Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus – per trejus metus. Tačiau nuosprendį paskelbęs teismas pabrėžė, kad politinė nauda nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti, jog V. Navickas darė neteisėtą įtaką valstybės tarnautojui Š.Skučui arba piktnaudžiavo tarnyba.

O prieš trejus metus į STT rankas pakliuvęs Lazdijų rajono savivaldybės meras konservatorius Artūras Margelis – jau reabilituotas. Teisėsaugininkai jam metė įtarimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau visi STT pareigūnų kaltinimai subliūško pirmos instancijos teisme. Šįmet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką, išteisindamas A. Margelį ir kitus Lazdijų rajono savivaldybės politikus dėl jiems mesto korupcijos šešėlio.

„Vietos kunigaikščiams“ gresia kalėjimas

Negailestingą VAT verdiktą pernai išgirdo buvęs Trakų rajono savivaldybės meras socialdemokratas Vytautas Petkevičius. Stambaus masto korupcijos byloje jis nuteistas kalėti penkerius metus, iš jo taip pat turės būti konfiskuota apie 30 tūkst. litų, kurie galėjo būti gauti kaip kyšis. Už grotų siunčiami ir kiti du korupcija kaltinami Trakų rajono savivaldybės politikai.

STT pareigūnai Trakų merijos vadovybei ramybę sudrumstė dar 2008 metais. Pasak teisėsaugininkų, Trakų rajono savivaldybės vadovai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, organizuodami ir vykdydami viešuosius pirkimus, priėmė kyšius iš verslininkų. Šiuos teismas irgi nuteisė, daliai jų skirtos baudos.

Nepalankų VAT sprendimą V. Petkevičius yra apskundęs. Jis šiuo metu dirba Trakų rajono savivaldybės taryboje.

Įkalinti ketveriems metams prokurorai siūlo ir buvusį Alytaus merą socialdemokratą Česlovą Daugėlą. Jis kaltinamas piktnaudžiavęs tarnyba, organizavęs savivaldybės turto iššvaistymą, dokumentų klastojimą. STT pareigūnų Č. Daugėla buvo sulaikytas dar 2010 metais.

Politikų korupcija toleruojama?

Buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas, dabar Seimo narys Povilas Urbšys teigia, kad vis dažniau toleruojami nusikaltimus padarę aukštas pareigas einantys politikai ar valstybės tarnautojai. „Jeigu į korupcijos tinklus pakliūva stambesnio kalibro politikas, jų bylos iškart pradeda strigti, teismo procesai vilkinami... Pavyzdžiui, prieš dvejus metus laisvės atėmimu nuteisto įtakingo Panevėžio politiko, buvusio mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus apeliacinis skundas iki šiol nagrinėjamas, o jis dabar vadovauja Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Atrodo, tarsi būtų saugomas valdininkų ir politikų genofondas“, - LŽ ironizavo parlamentaras.

Pasak P. Urbšio, per pastaruosius metus gerokai sušvelnėjo ir nusikaltusiems politikams skiriamos bausmės. „Reikia pripažinti, kad aukštų politikų ir valdininkų daromi nusikaltimai yra sudėtingi - jie jau įgudo slėpti savo neteisėtus veiksmus, o įrodymus pareigūnams rinkti daug sunkiau, nes dabartiniai įstatymai apsunkina jų darbą. Taip pat Generalinė prokuratūra šalindamasi nuo rezonansinių tyrimų sumenkina jų kokybinį parengimą“, - tvirtino Seimo narys.

P. Urbšio nebestebina, kad į korupcijos skandalus įsipainioję politikai ir toliau eina aukštas pareigas. Jo teigimu, įsiplieskus skandalui, susikompromitavusiems politikams jų narystė partijose stabdoma tik dėl akių, nes per rinkimų kampaniją politinės jėgos nenustoja rėmusios galbūt korumpuotų savo narių. „Toks toleravimas tik patvirtina, kad visose partijose esama „juodųjų kasų“ ir yra reikalingi žmonės, kurie į jas nukreiptų pinigų srautus“, - pažymėjo parlamentaras.

Korumpuotiesiems turi "padėti" rinkėjai

Sergejus Muravjovas / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pilietines antikorupcines iniciatyvas skatinančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigia, kad dėl merų ir kitų savivaldos politikų veiklos pradėti STT ikiteisminiai tyrimai – vienas iš ženklų, jog korupcijos problemos išties egzistuoja. „Lietuvos korupcijos žemėlapyje matome, kad savivaldybių įstaigos pirmauja pagal kyšininkavimo patirtį“, - LŽ pažymėjo jis.

S. Muravjovas pripažįsta kol kas nematantis pokyčių savivaldybėse mažinant politinės korupcijos apraiškas. „Akivaizdu, kad savivaldybėse sukurtos Antikorupcijos komisijos - viso labo nevykęs eksperimentas“, - tvirtino jis. Pasak S. Muravjovo, apskritai savivaldybėse skiriama nepakankamai dėmesio korupcijos problemoms spręsti. Jis pažymi, kad šalyje esama savivaldybių, kuriose vis dar viešai neskelbiami tarybos narių balsavimo rezultatai.

Vis dėlto S. Muravjovas ragina piliečius prisiimti daugiau atsakomybės ir netoleruoti politikų, kurie, net nuteisti už korupciją, toliau tęsia savo politinę veiklą. „Žmonės neturėtų balsuoti už tokius asmenis! O jeigu mūsų politikai negeba sekti Vakarų šalių kolegų pavyzdžiu ir įtarimų genami nenusišalina nuo viešos veiklos, manau, kad jiems turi "padėti" visuomenė. Žmonės turi pasakyti, kad jų vieta yra ne įstaigose, kuriose turėtų būti atstovaujama mokesčių mokėtojų interesams“, - pabrėžė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"