TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Merai keičiami kaip pirštinės

2011 01 20 0:00
Skandalai išvertė iš posto Vilniaus merą V.Navicką ir Dzūkijos sostinei vadovavusį Č.Daugėlą.
LŽ archyvo nuotraukos

Krašto savivaldybėse dėl merų postų verda nuolatinė kova - kai kurių miestų ir rajonų merai šią kadenciją keitėsi dažniau nei metų laikai.

Per pastaruosius ketverius metus merų kaitos neišvengė kas trečia savivaldybė. Kai kur nauji miesto ar rajono vadovai buvo renkami ne vieną ir ne du kartus. Valdžios pasikeitimo priežastys -įvairiausios. Dviejų savivaldybių - Akmenės rajono ir Kazlų Rūdos - merai mirė, penkių miestų ir rajonų vadovai buvo išrinkti į Seimą, net keliems politikams su mero kėde teko atsisveikinti po teisėsaugininkų pareikštų įtarimų. Tačiau dažniausiai savivaldybių vadovai krito dėl pasikeitusios politinių jėgų pusiausvyros tarybose.

Politologo Tomo Janeliūno teigimu, padėtis, kai merai keičiami bene kasmet, - nenormali. "Ją lemia labai siauri partijų interesai. Kai dalis tarybos suderina pozicijas vienu ar kitu klausimu, ji paprastai pakeičia buvusios koalicijos merus", - LŽ sakė jis. Politologo įsitikinimu, merų stabilumo problemą galėtų išspręsti tiesioginių mero rinkimų įteisinimas, nes tokiu atveju miesto ar rajono vadovai būtų keičiami tik ypatingais atvejais. "Paradoksas, bet vietos valdžia nevertinama rimtai, nors sprendimai, kuriuos ji priima, turi įtakos visų mūsų kasdieniam gyvenimui", - LŽ sakė T.Janeliūnas.

Raitė svetimą parašą?

Merų kaitos rekordą sumušė Kazlų Rūdos savivaldybė. Per šią kadenciją jai vadovavo net keturi merai. Po rinkimų meru tapęs partijos "Tvarka ir teisingumas" narys Česlovas Pečkys išbuvo poste beveik pusantrų metų, tačiau mirė po jam atliktos operacijos. 2008 rugsėjį Kazlų Rūdos meru tapęs nepartinis Valdas Merkevičius poste užsibuvo metus. Jis buvo atstatydintas dėl nekompetentingumo, be to, politikas apkaltintas oficialiame rašte švedų koncerno "Ikea" vadovams suklastojęs parlamentaro Manto Varaškos parašą. Jo vietą užėmęs konservatorius Algirdas Ališauskas pasiprašė atleidžiamas vos po poros mėnesių. Šiuo metu Kazlų Rūdai vadovauja ketvirtasis šią kadenciją meras - liberalcentristas Vytautas Kanevičius.

Sostinė - su dviem vadovais

Keli miestai ir rajonai šią kadenciją turi jau po trečią vadovą. Net ir sostinė. Pernai gruodį Vilniaus miesto meru tapęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Raimundas Alekna į šią kėdę sėdo po Viliaus Navicko. Šio politiko narystė TS-LKD šiuo metu yra sustabdyta. V.Navickas, garsėjęs abejotino skaidrumo sprendimais, buvo priverstas pats pasiprašyti atleisti jį iš pareigų.

Po rinkimų sostinei vadovavęs V.Navicko pirmtakas "tvarkietis" Juozas Imbrasas iš posto išverstas 2009 metų vasarį. Naujai susiformavusi dauguma sostinės taryboje merui priekaištavo, kad jis nesprendžia vilniečių problemų, rūpinasi tik partijos interesais.

Po šio mero atstatydinimo Vilniaus savivaldybėje kurį laiką tvyrojo sumaištis - miesto vadovais jautėsi ir V.Navickas, ir J.Imbrasas. Pastarasis jo atstatydinimą pašaipiai vadinęs "zuikių sukilimu", pasiskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jo skundas buvo atmestas. Kurį laiką padirbėjęs Seimo nario Andriaus Mazuronio padėjėju-sekretoriumi, J.Imbrasas buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Pasirinko Seimą

Dėl atstatydinimo teisėsi ir anksčiau Panevėžio miestui vadovavęs dabartinis Seimo narys TS-LKD partijos atstovas Vitas Matuzas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad tarybos nariai V.Matuzą 2008-ųjų birželį iš posto atleido neteisėtai. Po šio sprendimo Panevėžio miesto mero pareigų nebegalėjo eiti V.Matuzą pakeitęs socialdemokratas Petras Vadopolas. Parlamentaru tapęs V.Matuzas vadovauti miestui nebegrįžo, todėl kurį laiką miestas turėjo laikiną merą - liberalcentristą Ramūną Vyžintą. Pernai sausį miesto vadovu buvo išrinktas TS-LKD narys Vitalijus Satkevičius.

Tris miesto vadovus turėjo ir Raseinių rajonas. Po rinkimų rajonui vadovavęs liberalas Kęstutis Skamarakas 2008 metų pradžioje buvo atstatydintas kaip praradęs koalicijos partnerių pasitikėjimą. Jo vietą užėmęs "tvarkietis" Petras Vežbavičius poste išbuvo iki praėjusių metų pabaigos. Jo oponentai aiškino, esą politikas veikiamas interesų iš šalies. Likus vos keletui mėnesių iki savivaldos rinkimų Raseinių rajone susiformavo nauja koalicija, kuri meru išsirinko liberalą Dainių Šadauskį.

Nenorėjo atiduoti regalijų

Net tris merus iš postų išvertė teisėsaugininkų pareikšti įtarimai. Molėtų rajonui vadovauti 2008-aisiais stojusiam Algimantui Žiukui pernai teko atsistatydinti ir sustabdyti narystę TS-LKD. Politikui teisėsaugininkai pateikė kaltinimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Šiuo metu Molėtų rajonui vadovauja konservatorius-krikdemas Stasys Žvinys.

2008 metais skandalas kilo Trakų rajono savivaldybėje, kai meras socialliberalas Vytautas Petkevičius kartu su vicemeru Sauliumi Raščiausku bei administracijos direktoriumi Leonardu Karnila buvo apkaltinti kyšio ėmimu. Prokurorai paskelbė, kad kyšius politikai paėmė net 9 kartus. Vietoj atstatydinto V.Petkevičiaus Trakų rajonui kiek trumpiau nei metus vadovavo socialliberalas rašytojas Edmundas Malūkas. 2009 metų sausį tarybos narių atleistas iš pareigų jis ilgai su tuo negalėjo susitaikyti. Teisęsis su savivaldybe politikas nieko nepešė, tačiau vis tiek kurį laiką negrąžino mero regalijų ir dviejų mobiliųjų telefonų. Šiuo metu Trakų rajonui vadovauja liberalcentristas Vincas Kapočius.

Kontrabandos šešėlis

Praėjusių metų pabaigoje skandalas supurtė ir Alytaus miesto savivaldybę. Tuomet taryba iš mero pareigų atleido piktnaudžiavimu tarnyba, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu, valstybės tarnautojo papirkimu įtariamą dabar jau buvusį socialdemokratą Česlovą Daugėlą. Jo vietą 2010 metų gruodį užėmė socialdemokratas Feliksas Džiautas.

Birštono merei socialdemokratei Nijolei Dirginčienei kaltinimai kyšininkavimu posto nekainavo - į šias pareigas ją grąžino teismas.

Valdžios pasikeitimas Tauragės rajono savivaldybėje netruko apaugti klaustukais. Nuo rinkimų iki praėjusių metų sausio rajonui vadovavęs liberalcentristas Robertas Piečia pats pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. Jis pareiškė, kad traukiasi dėl asmeninių priežasčių, tačiau Tauragėje šnabždėtasi, kad jis gali būti susijęs su kontrabandininkais. Šiuo metu Tauragės rajonas - socialdemokrato Prano Petrošiaus rankose. Įdomu, kad Tauragės teismas šiam politikui buvo uždraudęs bendrauti su prieštaringai vertinamu Tauragės verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius, bet Klaipėdos apygardos teismas šį apribojimą netruko panaikinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"