Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Merai nori daugiau valdžios

 
2017 04 12 6:00
Vytautas Grigaravičius: „Tiesioginių merų rinkimų įteisinimas tebuvo pusė žingsnio. Valstybė turi žengti toliau.“

Įpusėjus pirmajai tiesiogiai rinktų merų kadencijai vis intensyviau siūloma suteikti jiems daugiau galių formuojant vietos valdžią ir net leisti į ją atsivesti savo komandas.

Pabrėžiama, kad tik taip merai galės įgyvendinti pažadus, duotus rinkėjams. Tačiau toks sumanymas gali subliūkšti Seime, nes kai kurie parlamentarai jame įžvelgia pavojų demokratijai.

Politologų manymu, tokia situacija Lietuvoje susiklostė todėl, kad savivalda mūsų šalyje dar nėra pakankamai išplėtota.

Pageidauja spręsti patys

Šiaulių miesto ir Raseinių rajono atvejai, kai čia tiesiogiai išrinkti merai tapo ne tarybos daugumos, bet mažumos atstovais, ir dėl to kilo grėsmė, kad tose savivaldybėse gali būti įvestas tiesioginis valdymas bei skelbiami pirmalaikiai rinkimai, privertė kai kuriuos merus prabilti apie būtinybę keisti Vietos savivaldos bei Vietos savivaldos rinkimų įstatymus.

Miestų ir rajonų vadovai pageidautų patys vienasmeniškai spręsti, kas turėtų tapti jų pavaduotojais, kas – savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo pavaduotojais.

Dabar merams tik suteikta teisė siūlyti kandidatus į šias pareigas, o taryba arba pritaria, arba nepritaria jų pasiūlymams.

Raseinių rajonui vadovaujantis Algirdas Gricius neabejoja, kad sėkmingas darbas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei merai patys galėtų spręsti, kas turėtų dirbti jų komandoje.

Jis pabrėžė, kad tik tokiu atveju galėtų būti reikalaujama jų atsakomybės.

„Dabar merai renkami tiesiogiai, bet jiems primetamos koalicinės komandos, kuriomis galbūt negalima visiškai pasitikėti“, – teigė A. Gricius.

Algirdas Gricius/alioraseiniai.lt nuotrauka

Alytaus miesto vadovas Vytautas Grigaravičius įsitikinęs, kad tiesioginių merų rinkimų įteisinimas tebuvo pusė žingsnio. Jo nuomone, valstybė turi žengti toliau, nes šiuo metu savivaldybėse trūksta stabilumo. „Pavydžiu savo kolegoms lenkams. Kaimynėje šalyje merai ateina dirbti kartu su savo politinio pasitikėjimo komanda, savo administracija. Visi sėdi vienoje valtyje, todėl žino, kad jei dirbs gerai, merą išrinks ir kitai kadencijai. Taigi jie irgi galės toliau eiti savo pareigas. Jeigu mero komanda dirbs blogai, visi turės pasitraukti. Ir tai yra labai stiprus stimulas“, – aiškino V. Grigaravičius. Meras pabrėžė, jog dabar net savivaldybės administracijos direktoriaus pozicija nėra labai tvirta, nes jo kandidatūrą tvirtina taryba. Pasikeitus tarybos daugumai direktoriaus kėdė irgi susvyruoja. Pasak Alytaus miesto mero, savivaldybės administracijos vadovas paprastai būna priverstas ne stengtis geriau dirbti, bet laviruoti, kad įtiktų tarybos nariams.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas taip pat mano, jog vietos savivaldą reguliuojančiuose įstatymuose reikėtų panaikinti galimybę tuščiai politikuoti ir įteisinti daugiau saugiklių formuojant savivaldybės administracijos vadovybę. „Merijose neturėtų vykti didelių politinių batalijų. Savivaldybė – tai arčiausiai žmonių esanti institucija, turinti pirmiausia spręsti jų problemas. Be to, tenka pripažinti, kad finansai mūsų valstybėje paskirstomi ne itin racionaliai, visos savivaldybės dūsta dėl lėšų trūkumo“, – tikino V. Makūnas.

Nebūtų demokratiška

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Povilas Urbšys laikosi kitokios nuomonės. Anot jo, būtent šiuo metu savivaldoje rasta pusiausvyra ir stabilumas. „Ir iki tiesioginių merų rinkimų pasitaikydavo įvairių konfliktų tarp savivaldybių tarybų ir merų. Kai kur jie dažnai būdavo keičiami. Dabar, įpusėjus kadencijai, tokių pasikeitimų nematyti. Būtent tai suteikia stabilumo, būtino nuosekliam darbui“, – pažymėjo P. Urbšys.

Povilas Urbšys: „Kyla pavojus, kad kai kur susidarytų mažos diktatūros.“

Parlamentaro žodžiais, Lietuvos politinėje kultūroje susiformavo „savo nuomonės primetimo tradicija“. Tačiau demokratinėje valstybėje, anot jo, politika turi būti grįsta kompromisų paieška. Tas kompromisas yra įtvirtintas formuojant vietos valdžią – merai, teikdami kandidatus į vicemerus ir administracijos vadovus, priversti tartis. Tais atvejais, kai taryba ignoruoja mero pasiūlymus ir per du mėnesius nepatvirtina kandidatų, įvedamas tiesioginis valdymas, rengiami pirmalaikiai rinkimai.

Povilas Urbšys/ Romo Jurgaičio nuotrauka

„Jei įstatymais būtų įteisinta galimybė merams atsivesti savo komandas, ir jos būtų priimamos be jokių apeliacijų, kai kuriose vietovėse susidarytų mažos diktatūros. Beje, pavyzdžių jau turime. Tokiose savivaldybėse nėra daug demokratijos, nes nereikia ieškoti politinio problemų sprendimo, galima tiesiog primesti savo valią kitiems. Todėl kyla daug bėdų – neteisėtai atleidžiami žmonės, kyla piktnaudžiavimo valdžia apraiškų“, – kalbėjo P. Urbšys.

Kitas merų statusas

Seimo VVSK narys Valentinas Bukauskas, ankstesnę kadenciją vadovavęs šiam komitetui, pripažino, kad Vietos savivaldos, Vietos savivaldos rinkimų įstatymai buvo keičiami ne kartą, bet realiai padėtis nepasikeitė – meras kaip buvo, taip ir liko atstovaujamosios institucijos, t. y. savivaldybės tarybos, vadovas.

„Mero institucija turėtų tapti vykdomąja institucija – beje, už tai pasisakė ir 101 praėjusios kadencijos Seimo narys. Tik taip ji galės įgyvendinti savo projektus. Dabar visus asignavimus, programas valdo administracijos direktorius. Jo rankose sutelktos ir visos galios, nors visuomenė savo lūkesčius sieja būtent su tiesiogiai išrinktu meru“, – argumentavo parlamentaras. V. Bukauskas pasakojo, kad su kolegomis lankėsi Norvegijoje, analizavo šios šalies vietos savivaldos veiklos patirtį. Kai kuriose Norvegijos savivaldybėse taip pat buvo įvesti tiesioginiai merų rinkimai, tačiau po 12 metų trukusio eksperimento juos teko atšaukti, nes... nepasitvirtino. Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, daugiausia incidentų kildavo būtent ten, kur merai neturėjo savivaldybės tarybos daugumos palaikymo.

Algirdas Gricius: „Dabar merams primetamos koalicinės komandos, kuriomis galbūt negalima visiškai pasitikėti.“

„Kad nebūtų takoskyros ir užprogramuotų konfliktų, mero institucija turėtų būti vykdomoji. Merai turėtų būti tikrieji miestų ir rajonų šeimininkai“, – tvirtino V. Bukauskas. Jis teigė dar šiemet ketinantis inicijuoti reikiamas Vietos savivaldos ir Vietos savivaldos rinkimų įstatymų pataisas.

Problemos didesnės

Vytauto Didžiojo universiteto docento politologo Bernaro Ivanovo manymu, tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje pateisino lūkesčius. Juk ir anksčiau buvo aišku, jog savivaldybių tarybų daugumos gali nesusikalbėti su miestų ar rajonų vadovais, tad nuostatos, kad tiesioginius rinkimus laimėję merai patys formuotų visą vykdomosios valdžios komandą, įteisinimas taptų didžiuliu iššūkiu. Esą neaišku, kaip mero žmonės dirbtų tokiomis sąlygomis, kai tarybos dauguma – visiškai priešingos politinės pakraipos. Tada būtų užprogramuotas dar didesnis konfliktas, nes būtent savivaldybės taryba, kaip kolegialus organas, sprendžia pagrindinius klausimus.

„Valdžios formavimo principai negali prieštarauti valdžios sudarymo logikai. Tokiu atveju tektų pertvarkyti ir pačių savivaldybių sudarymo sistemą. Be to, būtų neaišku, kam ta komanda turėtų atsiskaityti – merui ar rinkėjams. Bet žmonės jos nerinktų“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė B. Ivanovas. Anot jo, kiek – mažiau ar daugiau – galių meras turės formuojant administracijos valdžios aparatą, tėra šalutinė problema. Jos sprendimas kosmetiškai pataisius įstatymus sukeltų tik dar daugiau maišaties. Kur kas svarbiau plėtoti realią savivaldą – transformuoti ją taip, kad regionai taptų savarankiškesni, ypač tvarkant finansus.

Kol kas Lietuvoje, kaip pabrėžė B. Ivanovas, svarbiausius sprendimus lemia galutinis centrinės valdžios žodis. Deja, ši ne visada spėja skubiai atsiliepti į pasikeitusią situaciją, kaip reaguotų savivaldybės. „Taigi pagrindinė problema – regionų, savivaldos ir centrinės valdžios santykiai. Ją pašalinus kiti klausimai atkristų, nes nebeliktų dirgiklių“, – įsitikinęs politologas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"