TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mergaitė, pabėgusi iš pragaro

2008 10 07 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Urtei (vardas pakeistas) buvo 15, kai visa tai prasidėjo. Iš pradžių buvo labai baisu ir nesuvokiama. Juk TAI padarė tėvas. Savo ir mamos miegamajame, ant jų vedybinės lovos. Buvo baisu ir gėda, tačiau ji manė, kad viskas tuo ir baigsis. Kaip ir kiekvienas iš mūsų, tapęs nusikaltimo auka, mergaitė tikėjosi, kad likęs pasaulis bus už ją. Naivi mergaitė...

Po kelių dienų, nutaikiusi progą, artimiausios giminės akivaizdoje ji apkaltino tėvą išprievartavimu. Dėdės, tetos - visi girdėjo, kaip ji pasakojo apie tėvo nusikaltimą. Mamai neliko kitos išeities - tik nuvesti dukrą į policiją.

Štai tada ją ir pagavo. Policijoje pareikalavo įrodymų. Kokių įrodymų?! Įrodymų, žinoma, nebuvo. Juk jai - tik 15 ir ji ne Monika Lewinsky, kad saugotų drabužėlius su nusikaltėlio genetine medžiaga. Tačiau policijoje vyrai - griežti. Neatsinešei įrodymų - eik namo. N. miesto policijos nuovadoje apie Urtės apsilankymą neliko nė žymės. Kai LNK "Paskutinės instancijos" žurnalistai paklausė kodėl, mums buvo skubiai raportuota: pagal jūsų informaciją pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pradėtas, o Urtei jau 17 metų ir du mėnesiai.

Per tą laiką tėvas, pasisotinęs ja pats, pardavė dukrą kelioms dešimtims vyrų. Jam nebuvo svarbus jų amžius. Parduodavo ir alkanam dvidešimtmečiui ir kretančiam senoliui. "Jam tiko visi, kas mokėjo pinigus", - papasakos ji vėliau vienam iš tų, kuriems buvo parduota. "Jauna panelė ieško dosnaus meilužio..."

Pragaras

Tada, atstumta policijos, neradusi užtarimo vaiko teises turinčiose ginti tarnybose, penkiolikmetė Urtė dar mėgino slapstytis. Apsigyveno pas draugę. Tačiau atėjo mama. Ji verkė ir prašė grįžti.

Vargšė mama. Juk jos gyvenimas, jos šeima griūva. Mamai reikia pasirinkti, su kuo ji - su vyru ar su dukra. Mama pasirinko trečią kelią. Ji apsimetė, kad nieko neįvyko. Šiaip - niekai, paistalai, paaugliškos fantazijos. Užmirškim visi, kas buvo, ir vėl būkim šeima.

Urtė grįžo. "Mama nulenkė galvą prieš tėtį ir tuo viskas baigėsi. Parvažiavusi ji buvo nuplakta laidais. Ne iškart. Jis bijojo. Po kelių dienų. Paskui buvo nuolat žaginama", - pasakoja Vytautas, keturiasdešimtmetis vyras, kuris Urtę nusipirko už keliasdešimt litų.

Dabar Urtė apie tėvo nusikaltimą pasakoja nerydama nuoskaudos ašarų. Piktai, stengdamasi kalbėti konkrečiai: "Per savaitę kartą, du kartus, aš nežinau, nemoku pasakyt. Kaip anam užplaukia. Kaip anas to nori. Mamos nėra, broliui duoda pinigų, jis išeina, o pats: darau, ką noriu."

Tėtis savo penkiolikos, paskui šešiolikos, dar vėliau septyniolikos metų dukrelę, geltonplaukę gražuolę (pavyko vaikas, nėra ką sakyti), pasikviesdavo į jų su mama miegamąjį: "Sako - ruoškis. Kiek kartų "ne" pasakydavau, verkt pradėdavau, o jam tai dzin. Vis vien - maukis kelnes ir "eik į savo pozą."

Tačiau tėtukui šito buvo negana. Jis sumanė verslą. Kaip įtariama, pradėjo dėti skelbimus į žiniasklaidą apie jauną panelę, kuri ieško dosnaus meilužio. Nurodydavo telefono numerį. Vis kitokį. Konspiratorius. Bijojo, kad pagaus. Tačiau kartais, gal dėl to, kad gautų avansą arba įsitikintų kliento patikimumu (mokumu), atlydėdavo mergaitę prie kliento automobilio.

Sykį vienam senoliui pasibjaurėjusi Urtė pasakė, kad yra nepilnametė. Tas ją grąžino tėvui ir atsisakė mokėti. Tėtis Urtę primušė. Laidais. Jam taip labiausiai patiko.

Vytautas, remdamasis Urtės pasakojimu, sako: "Eina vis nauji skelbimai, o jis jau neša jai telefoną: ten turi būti. Privalai eiti ir viskas. Kontingentas buvo platus - apytiksliai tariant, 5-6 rajonai. Aplinkiniai. Visi rajonai, kurie skaitydavo tas žinutes."

Mindaugas parūpindavo Urtei "darbo" kiekvienai laisvai valandėlei. Jeigu pamokos trukdydavo, ji turėdavo aptarnauti po penkis šešis klientus per dieną savaitgaliais. Dešimtos klasės Urtė neįveikė. Ją paliko antriems metams.

"Anas gyveno iš mano sąskaitos", - pasakoja Urtė ir priduria, kad tėvas jai palikdavo tik tuos pinigus, kuriuos klientas sumokėdavo daugiau nei jo suderėta suma. "Vakarais kontroliuodavo jos telefono pokalbius, žinutes. Ji privalėjo išsiųsti bučinukus: "Bučkis, labanaktukas." Visiems klientams, kurie su ja bendravo. Kad ryšys nenutrūktų, pinigėliai plauktų", - dėsto Vytautas, ką sužinojęs.

Ilgainiui apie tai, kad Mindaugas prekiauja Urte, sužinojo visi - klasės draugai, mokytojai. Net mokyklos direktorė, kai jai paskambinome, išklojo visą Urtės istoriją. Tačiau Urtę už rankos paėmė ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą nuvedė visiškai svetimas žmogus. Vytautas - vienas iš tų, kurie atsiliepė į tėtušio Mindaugo skelbimą.

Išsivadavimas

Vytautas pasakoja: "Mergytė verkia apkabinus, o aš - guodžiu, guodžiu. Paskui pasakiau sau - aš ją gelbėsiu. Įjungiau kamerą, ji atsisėdo fotelyje, o aš klausinėjau. Ji kalbėjosi su manimi kaip su draugu." Papasakojusi apie savo pragarą, Urtė spjovė Vytautui: "Na, ko dar nori?! Ką tu man pagelbėsi? Na dirbau, dirbau - bizūną gavau ir vėl dirbau."

Tačiau jis neatstojo. Juk ir pats turi tokio amžiaus vaiką. Vaiką, o ne moterį! "Kai sužinojau apie tą situaciją, kreipiausi į vaikų teisių apsaugą", - pasakoja tas žilstelėjęs vyras. Urtės gyvenimo vadžios ir vėl - teisėsaugos rankose. Tik dabar - viskas kitaip. Byla pradėta, kaltinimas tėtukui tuoj bus pateiktas. Kol kas - už nepilnametės išžaginimą. Tačiau yra vilties, kad Mindaugui pasvilins padus ir už sąvadavimą. Tik reikia, kad tie, kurie gali paliudyti, netylėtų... Tik jie gali išgelbėti Urtę nuo grąžinimo į pragarą. Pas tėtuką Mindaugą.

Kai Urtė, pagaliau radusi, kas ją užtars, dar kartą pabėgo iš namų, Mindaugas pajuto kažką negera ir dingo. Slapstėsi. Tačiau, mūsų žiniomis, širdelė neišlaikė įtampos. Pateko į ligoninę, o tada prie jo palatos durų buvo pasodintas policininkas. Toks nedaug vyresnis už Urtę, bet budrus. Sėdi ir saugo: "Čia negalima!" Taip jis pasakė mums, bet netrukus gavo nurodymą vieną iš mūsų komandos - žurnalistą Vitalių Zaikauską - įleisti.

Vitalius mums ir papasakojo: "Toks nedidelis juodukas su františkais siaurais ūsiukais." Žinoma, - jokio kaltės jausmo. Atrodo, nesusikrimtęs: "Aš žinau, kuo kaltinamas. Irgi daviau parodymus. Nenoriu dabar kalbėti. Ant savo galvos nesąmonių prisidarysiu. Šito aš tikrai nenoriu. Nes su jūsų pagalba paskui kyla tokių problemų. Išvis - nesąmonės. Šiaip ten apskritai niekas neįrodoma." Neįrodoma. Jis tuo tiki ir tikisi vėl išsisukti. Tik, mūsų žiniomis, geriau jis prisipažintų... Bet čia jau - tyrimo paslaptys.

Valstybė - prieš vaiką

Profesorius sociologas Juozas Uzdila aiškina, kad tokie mindaugai, moksliškai kalbant, turi Edipo kompleksą. O kalbant žmonių kalba, neturi gėdos jausmo. Todėl tai, ką jie daro, mindaugams neatrodo joks nusikaltimas.

"Sekso patologija - labai plati sąvoka, ir tos srities kontingentas Lietuvoje labai didelis. Tai - tūkstančiai žmonių, ir tarp jų yra tokios orientacijos asmenų, kuriuos vadintum, na, žmonės, kuriuos ištiko Edipo kompleksas", - aiškina profesorius.

Dar profesorius teigia, kad šitos "bėdos" negalima sieti su jokiu visuomenės sluoksniu, tačiau geresnė terpė iškrypėliškiems kompleksams puoselėti, kai žmogus gyvena sočiai ir pasiturinčiai. "Tie, kurie sunkiai dirba, yra sveikesni", - aiškina J.Uzdila.

Paradoksas: turintį išsigimusią sielą, nejaučiantį gėdos Mindaugą gelbėja jo giminaičių gėda. Jie (išskyrus kelis gerus žmones, kurie priglaudė Urtę) padarys viską, kad kalta liktų Urtė. Kad būtų paskelbta, jog ji pati, savo noru, savo protu, niekieno nepadedama - parsidavinėjo. Mindaugo sesuo ir dukterėčia dabar atakuoja Vytautą, kad šis nutiltų ir nebepasakotų nei policijai, nei žurnalistams to, ką išgirdo iš Urtės. Taip pat atakuojama ir Urtė. Mergaitė, kuri dar nesulaukė pilnametystės, bet jau turėjo nevaikiškai apsispręsti - pasitraukti iš savo šeimos. Nebeturėti mamos, brolio ir to...tėvo.

Dar gyvendama su jais Urtė mėgino išsiaiškinti, ar tikrai Mindaugas yra jos tėvas. Būdama viena namie, patikrino savo metrikus. Taip. Ji, Urtė, yra Mindaugo duktė.

"Man nėra kaip su juo susidoroti. Pavyzdžiui, rodo visokius filmus, serialus, bet ten (taip elgiasi) patėvis PAAAATĖĖĖVISSS - ne tėvas", - šaukia mergaitė, kuri dabar beveik viena, tik su Vytautu, eina prieš visą teisėsaugos mašiną.

O teisėsaugos mašina suderinta taip, kad auka turi mažiau teisių nei jos skriaudėjas. Dar lietuviškas teisingumas yra nusistatęs, kad 14 metų vaikas jau gali laisva valia sutikti turėti lytinius santykius. Už tai Lietuvą Europoje paskelbė "pedofilų rojumi". O ji tapo prievartaujamų vaikų pragaru.

Dar mindaugų naudai veikia ir teisėsauga, kuri tokių bylų purtosi. Sunku įrodyti. Vilniuje veikia klubai, "fabrikai", kuriuose teikiamos paslaugos įvairių pakraipų seksualiniams iškrypėliams. Policijos panosėje, ir nė vienos bylos.

Lietuvą visai neseniai barė Jungtinėse Tautose, kad ji net nesistengia suskaičiuoti, kiek tokių - prievartaujamų, pardavinėjamų vaikų apskritai yra. Statistikos nėra iki šiol. Esama tik svarstymų, kad, pavyzdžiui, iš Vilniuje, prie geležinkelio stoties, "dirbančių" prostitučių - kas trečia yra nepilnametė. Jauniausioms - vos 10-12 metų. Tik visuomenininkai (jiems valstybė stumtelėjo šią problemą) yra suskaičiavę, kad suteikė pagalbą apie 200 priverstinės vaikų prostitucijos aukų.

Urtės kankintojui iškelta byla - išimtis, kuri vis dar turi daug šansų tapti tragedija. Vaiko, kurį tėvas pavertė prostitute, pralaimėjimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"