TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Merijas siekia išvaduoti nuo tariamų gyventojų

2014 08 28 6:00
Keliasdešimt tūkstančių nuolatinių Lietuvos gyventojų "įsikūrę" merijose, tačiau niekas nežino, kaip juos surasti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Parlamentaras Jurgis Razma siūlo išgyvendinti jau seniai kritikuojamą praktiką nuolatinės gyvenamosios vietos neturintiems žmonėms leisti ją deklaruoti savivaldybės administracijoje. Esą būtina įteisinti laikinosios gyvenamosios vietos deklaraciją - jai gauti net nereikėtų patalpų, kuriose asmuo iš tiesų gyvena, savininkų sutikimo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas parengęs ir registravęs J. Razma LŽ aiškino, kad pagal dabartinį reglamentavimą asmenys yra skirstomi į dvi kategorijas. Vieni gali deklaruoti gyvenamąją vietą, kiti įvardijami kaip jos neturintieji. Kitaip tariant, antrieji neturi savo vardu registruoto būsto, o patalpų, kuriose jie gyvena, savininkai neduoda sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą.

Taip keliasdešimt tūkstančių nuolatinių Lietuvos gyventojų laikomi benamiais. Kaip tuos žmones surasti, nežinoma, nes jų deklaruota gyvenamoji vieta yra merijos, kuriose niekas realiai negyvena. Dėl to kyla problemų rinkėjus priskiriant rinkimų apylinkėms, o kiekviena tarnyba turi neformaliai išsiaiškinti, kur tie asmenys iš tiesų gyvena.

Pasekmių nesukurtų?

J. Razma siūlo sudaryti šiems žmonėms galimybę deklaruoti laikinąją gyvenamąją vietą. Šiuo atveju būtų nereikalaujama būsto savininko sutikimo, nes būtent jis ir yra esminė problema, trukdanti įvykdyti deklaravimo reikalavimus. „Matyt, kai kurie būstų savininkai nuogąstauja, kad nuomininkai, gavę sutikimą deklaruoti nuolatinę gyvenamąją vietą, įgyja papildomų teisinių garantijų, gali būti sunkesnis jų iškeldinimas. Arba nelegaliai nuomojantieji būstus nenori, jog tai būtų atskleista“, - LŽ teigė parlamentaras.

Jis tikino, kad laikinosios gyvenamosios vietos deklaravimas nesukurtų teisinių pasekmių, nes jokiuose kituose įstatymuose neįtvirtinta, jog dėl gyvenamosios vietos deklaravimo atsiranda kokios nors teisės ar pareigos.

Kyla daug problemų

Apie tai, kad dabartinį Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą reikėtų keisti, nes jo nuostatos tam tikrais atvejais prasilenkia su elementaria logika, LŽ rašė prieš trejus metus, kai seniūnijose ėmė ryškėti neigiamos tendencijos - tėvai išregistruodavo iš savo namų suaugusių atžalų šeimas ir taip susimažindavo mokesčių naštą, o vaikų šeimos galėdavo pretenduoti į socialinę paramą, kompensacijas. Nemažai buvo ir tokių asmenų, kurie tikino grįžę iš užsienio, Lietuvoje dar neturintys savo būsto, todėl privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą merijose. Kildavo įtarimų, kad pasinaudojus trumpalaikiu sugrįžimu būdavo įgyjama teisė prašyti socialinių pašalpų.

„Įstatyme padaryta spraga, ir jos niekas neužpildo. Gyvenamąją vietą merijose turėtų deklaruoti tik tikri benamiai, besiglaudžiantys landynėse ar nakvynės namuose, slaugos ligoninėse. O visi kiti - ten, kur iš tiesų gyvena“, - LŽ tvirtino Marijampolės savivaldybės Narto seniūnijos seniūnė Dalė Sabaliauskienė.

Šiuo metu gyvenamąją vietą Marijampolės savivaldybės administracijoje yra deklaravę maždaug pusė tūkstančio žmonių.

LŽ kalbinti savivaldybių valdininkai atskleidė dar vieną opią problemą, kurią sukelia šimtai ir tūkstančiai tokių asmenų, - jiems skirti šaukimai, teismų sprendimai, įvairūs kiti laiškai keliauja į merijas, nors jų darbuotojai negali surasti tų žmonių.

Iki tobulumo - toli

Iš tėvų paveldėtą butą nuomojantis vilnietis Remigijus L. neslėpė abejonių, ar priėmus Seimo nario J. Razmos siūlomas pataisas nebus sudarytos sąlygos nuomininkams piktnaudžiauti. „Nuomininkams neleidžiu deklaruoti gyvenamosios vietos bute, nes jie gali keistis keliskart per metus, tad kažin ar spėčiau visus sukontroliuoti“, - LŽ sakė vilnietis. Pašnekovas svarstė, ar deklaruoti gyvenamąją vietą svetimuose butuose nesuskubs ir tie, kurie juose net negyvena.

J. Razma pripažino, kad pataisos iš tiesų nėra tobulos, tik tarsi iškelia pačią problemą, o kaip ją spręsti - jau tolesnių diskusijų Seime klausimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"