Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Merijas užvaldė arenų manija

 
2016 10 22 6:00
Tik šiemet atidarytą Telšių areną jau reikia modernizuoti.
Tik šiemet atidarytą Telšių areną jau reikia modernizuoti. Telšių rajono savivaldybės nuotrauka

Tuo metu, kai savivaldybių vadovai džiūgauja dėl atidaromų ar planuojamų statyti daugiafunkcių centrų, Valstybės kontrolė perspėja, kad „mada“ kiekvienoje savivaldybėje turėti po tokį centrą ar areną tapo nevaldomu reiškiniu, kainuojančiu mūsų valstybei milijonus eurų.

Šalyje jau yra 81 daugiafunkcinis centras ar sporto ir pramogų kompleksas, aštuoni statomi, o 19 dar planuojama statyti. Todėl pagrįstai kyla abejonių, ar savivaldybės sugebės tokius statinius išlaikyti, ar jie pritrauks pakankamai lankytojų.

Ką tik pastatytą modernizuos

Nuo šių metų pavasario nauja sporto arena gali džiaugtis ir 2016-ųjų Lietuvos kultūros sostine tapę Telšiai. Jos statyba kainavo 1,655 mln. eurų, gautų iš ES struktūrinių fondų ir savivaldybės biudžeto. Naujoji Telšių arena iškilo nutarus modernizuoti iki tol buvusios apverktinos būklės stadioną miesto centre. Jį rekonstravus atsirado ir sporto centras, kuriame įrengtos 746 sėdimos vietos. Arenoje gali treniruotis ir rungtyniauti įvairių sporto šakų atstovai, vykti kultūros renginiai.

Kol nebuvo arenos, Telšiuose trūko vietos sportuoti, nebuvo ir didelės salės kultūros renginiams. Dabar per juos arenoje gali tilpti iki 1500 žiūrovų. Tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Telšių rajono meras Petras Kuizinas, šis statinys „yra atviro tipo“ – šiluma pasiekia tik pagalbines patalpas, bet ne pačią arenos erdvę. Todėl šiemet atidarytas centras jau modernizuojamas, pertvarkomas į „uždaro tipo“. Tam įrengiama šildymo sistema, jai reikalinga ventiliacija.

„Telšių arena neprilygsta Panevėžio, Šiaulių ar kitų didžiųjų miestų arenoms, tačiau ji visiškai tenkina mūsų miesto ir rajono gyventojų poreikius. Todėl mums nekyla abejonių, kad ji reikalinga“, – tvirtino meras. P. Kuizinas akcentavo, jog mieste esančiose sporto salėse iki šiol netilpdavo visi norintys sportuoti, o naujoji arena skirta būtent šiems poreikiams tenkinti.

Plungiškių užmojai

Didelės arenos statybos jau kitąmet planuojamos ir Plungėje. Tai bus didžiulis universalus sporto ir sveikatingumo kompleksas. Jo projektavimo ir statybos paslaugų konkursą, anot Plungės rajono mero Audriaus Klišonio, ketinama skelbti artimiausiu metu.

Universalus dviejų aukštų sporto ir sveikatingumo kompleksas bus apie 4380 kv. m ploto. Vienu metu jame tilps iki 1100 žmonių: 900 žiūrovų, 190 sportuojančiųjų ir 10 personalo narių. Pastato rūsyje numatytos baseino techninės patalpos ir įranga. Pirmame aukšte bus dvi pagrindinės patalpos – universali sporto salė ir baseinas. Pagrindinėje sporto salėje ketinama įrengti dvi krepšinio aikšteles, tenkinančias minimalius FIBA standartus ir tinkamas treniruotėms bei vietinės reikšmės varžyboms rengti. Esant poreikiui, išskleidus automatines teleskopines žiūrovų tribūnas, bus suformuota FIBA varžybų gabaritus atitinkanti 28 m ilgio ir 15 m pločio aikštelė.

Salės apšvietimas taip pat tenkins televizijos ir FIBA keliamus reikalavimus. Sienų ir grindų danga bus atspari smūgiams, užtikrins gerą salės akustiką. Arenoje planuojama sumontuoti visą būtiną elektroninę įrangą, atitinkančią FIBA krepšinio taisyklėse nacionaliniams aukščiausio lygio čempionatams keliamus reikalavimus: švieslentės, įgarsinimo sistemas. Vandens pramogų zonoje bus 25 m šešių takelių plaukimo baseinas, taip pat sūkurinė vonia, vaikų baseinas, vandens kaskados. Kompleksą šildyti, vėdinti ir jo orą kondicionuoti žadama geoterminiu būdu.

Kiek kainuos tokio daugiafunkcio centro statyba Plungėje, kol kas viešai nekalbama. Tačiau rajono meras A. Klišonis užsiminė, kad didžiausią dalį sumos sudarys Valstybės investicijų programos lėšos. Žinoma, prisidės ir savivaldybė. „Tokio objekto mums labai reikia, todėl nėra ir baimės, kad centras nebus pakankamai naudojamas. Jis kaip tik beveik perpus mažesnis, nei planavome anksčiau. Be to, po vienu stogu bus ne tik universali sporto salė, bet ir baseinas, kurio mūsų miestui labai trūksta“, – aiškino meras. A. Klišonis patikino, kad tokiu atveju išlaikyti pastatą nebus sunku.

Nesitaria su kaimynais

Naujos arenos šiuo metu kyla Varėnoje, Birštone, apie jų statybas kalbama ir Prienuose, Marijampolėje bei kituose šalies miestuose. Analizuodama Valstybės investicijų programos lėšų naudojimą Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad šiandien Lietuvoje yra 81 savivaldybėms pavaldus daugiafunkcis centras (arena, sporto kompleksas ar baseinas). Devyni jų šiuo metu rekonstruojami, vienuolika planuojama pertvarkyti. Dar aštuoni tokie centrai statomi, o 19 ketinama statyti 2016–2018 metais.

Daugiafunkciams centrams statyti ir rekonstruoti iki šių metų buvo panaudota 111 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų. Pradėtiems darbams baigti reikia dar 169 mln. eurų. „Neanalizavome konkrečių arenų poreikio, poveikio ar galimybių, tik – Valstybės investicijų programos lėšų panaudojimą. Pastebėjome, kad nekreipiama dėmesio į bendrą vaizdą valstybės mastu, kur investicijų iš tiesų reikia“, – nurodė VK 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė. Anot jos, daugiafunkciai centrai savivaldybėse kyla nelabai galvojant apie tai, ką daro kaimynai. Paradoksalu, bet gretimose savivaldybėse ketinama statyti panašius centrus, nors jie vienas nuo kito bus nutolę vos per 6 km (pavyzdžiui, Birštone ir Prienuose) arba 13 km (Palangoje ir Kretingoje). Kūno kultūros ir sporto departamento specialistų skaičiavimais ir remiantis kitų šalių patirtimi, racionalu, kai daugiafunkciai centrai statomi vienas nuo kito ne mažiau kaip 40 km atstumu.

„Kas išlaikys visus tuos centrus, kas juose lankysis? Juk reikėtų įvertinti ir demografinę situaciją – gyventojų mažėja beveik visose savivaldybėse. Tokių arenų išlaikymas jau dabar gula savivaldybėms ant pečių – joms iš biudžeto tenka dengti apie pusę visų išlaidų“, – pabrėžė VK 6-ojo audito departamento direktorė.

Daugiafunkciai centrai Lietuvoje (2016 m.)

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"