Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Merijos nori pačios valdyti žemę

 
2017 03 25 12:00
Povilas Urbšys: „Didesnis korupcijos pavojus kyla kaip tik ten, kur didesnė centralizacija.“
Povilas Urbšys: „Didesnis korupcijos pavojus kyla kaip tik ten, kur didesnė centralizacija.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savivaldybės prašo Vyriausybę ne žodžiais, o darbais įrodyti savo siekius perduoti merijoms dalį valstybės žemės valdymo.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos, Žemės ūkio, Ūkio ministerijas ir priminė metų pradžioje premjero Sauliaus Skvernelio duotus pažadus bent dalį valstybinės žemės disponavimo funkcijų perduoti merijoms. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje.

Rimtas stabdys

Pasak LSA patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gedimino Vaičionio, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane viso labo numatyta atsisakyti Vyriausybės dalyvavimo žemės sklypų perdavimo savivaldybėms procese, kai žemė perduodama valdyti patikėjimo teise savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti. Tačiau tai nesuteikia valstybinės žemės disponavimo teisės ir neleidžia įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatos dalį valstybinės žemės disponavimo funkcijų perduoti savivaldybėms.

Negana to, pastaruoju metu miestuose Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), dangstydamasi viešojo intereso gynimu ir žemės sklypų naudojimo priežiūra, masiškai nutraukia valstybinės žemės nuomos sutartis su potencialiais investuotojais. „Būtent dėl NŽT veiksmų stabdomi investiciniai projektai Vilniuje, Klaipėdoje, kituose miestuose. Galima įtarti, jog tai daroma piktybiškai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė LSA prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Jis neslėpė, kad merams nerimą kelia ne tik nutraukiamos žemės nuomos sutartys, bet ir NŽT, ministerijų, Vyriausybės nerangumas, kai reikia priimti sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos įvairiems projektams įgyvendinti. Kartais, anot R. Malinausko, galutinio sprendimo tenka laukti net iki trejų metų. Tačiau potencialūs investuotojai neturi tiek laiko. Todėl LSA pasiūlė Vyriausybės programos įgyvendinimo planą papildyti konkrečiomis priemonėmis, kurios leistų NŽT žemėtvarkos ir valstybinės žemės disponavimo funkcijas perduoti savivaldybėms.

Pažadų būta daug

Idėja dalį valstybinės žemės disponavimo funkcijų atiduoti merijoms nėra nauja – apie tai diskutuojama ne vienus metus. Ne kartą buvo parengtos ir Žemės bei kitų įstatymų pataisos, numatančios, kad teisė valdyti valstybinę žemę būtų suteikta dviem subjektams – valstybei atstovaujančiai NŽT ir savivaldybėms. Tačiau tam nepritarė Seimas, šis sumanymas nesulaukė ir prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymo.

Praėjusių metų pabaigoje, kai nauja Seimo valdančioji dauguma suformavo Vyriausybę, prie šios problemos nutarta grįžti. Tada negailėta pažadų, kad į merijų prašymus bus atsižvelgta. „Norėtume, jog savivaldybėms būtų suteikta teisė disponuoti valstybės žeme. Tai siejame ne tik su jų teise būti šeimininkėmis savo teritorijose, bet ir su investuotojų pritraukimu“, – sausį savivaldybių vadovams tvirtino ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Povilas Urbšys: „Didesnis korupcijos pavojus kyla kaip tik ten, kur didesnė centralizacija.“

Vasario pradžioje su merais susitikęs premjeras S. Skvernelis informavo juos, kad Vyriausybė numato perduoti savivaldybėms teisę plačiau disponuoti valstybine žeme. Taip esą gerokai sutrumpėtų žemės perdavimo procedūros ir merijos galėtų daugiau pritraukti privačių investuotojų.

Tačiau žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šiuo klausimu buvo ne taip optimistiškai nusiteikęs. Jis savivaldybių vadovams aiškino, kad valstybinės žemės tvarkytoja turi likti NŽT.

Ateitis – decentralizacija

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys tikino, kad šiuo metu Seime rengiami teisės aktų projektai dėl valstybinės žemės disponavimo funkcijų perdavimo savivaldybėms. Jis pripažino, jog šiemet kilę skandalai dėl NŽT veiksmų rodo, kad iš tiesų kyla nemažai problemų, susijusių su valstybinės žemės disponavimu. Todėl dalį NŽT funkcijų numatoma decentralizuoti. „Didesnis korupcijos pavojus kyla kaip tik ten, kur didesnė centralizacija“, – pabrėžė parlamentaras.

Decentralizuojant disponavimą valstybine žeme privalo būti užtikrintas bet kokių veiksmų skaidrumas ir viešasis interesas, sudaromos kuo palankesnės sąlygos investicinei aplinkai. Jei manoma, kad į savivaldybes pritraukiamomis investicijomis gali būti sukuriama papildomų darbo vietų, padidinamos savivaldybių pajamos, suteikta teisė disponuoti valstybine žeme tik paspartintų šį procesą. „Tačiau tai nereiškia, jog turėtų būti sumažinta kontrolė“, – pridūrė Seimo narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"