Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Merijos siekia įkelti koją į miškus

 
2017 05 14 12:00
Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Seimo nariai bando praminti takus, kad savivaldybių valdžios atstovai miško žemėje galėtų kurti gyvenamuosius kvartalus, formuoti pramonės ir sandėliavimo teritorijas.

Miškų įstatymo pataisų iniciatoriai tikina, kad miškingose teritorijose esančios merijos formuodamos naujus sklypus miško žemėje patiria papildomų išlaidų – jos turi mokėti pinigines kompensacijas į valstybės biudžetą už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokios naštos jos atsikratytų, jeigu ši prievolė būtų panaikinta.

Tačiau tokie ketinimai verčia griebtis už galvos žaliuosius, miškininkus, nes šie baiminasi, kad pataisomis bus atvertas kelias urbanizuoti gražiausius savivaldybių kampelius.

Siūlo lygybę

Miškų įstatymo pataisas, kurioms pritaria 28 frakcijoms priklausantys Seimo nariai, parengęs parlamentaras Simonas Gentvilas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad dabar šiame dokumente įteisinta savivaldybių nelygybė. Jos skirstomos į dvi grupes: vienoms jų miško žemėje formuojant teritorijas už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis į valstybės biudžetą reikia mokėti kompensacijas, kitoms – nereikia. Tokią padėtį lemia savivaldybės teritorijos miškingumas: ten, kur daug miškų ir miškingumas viršija 50 proc. – reikia mokėti minėtas kompensacijas, o kitur – nereikia. Esą taip įteisintos nevienodos sąlygos ekonomikai skatinti, investicijoms pritraukti, naujoms darbo vietoms kurti. Todėl siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, į kurią atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar joje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo objektai, inžinerinės infrastruktūros teritorijos bei gyvenamosios teritorijos miestuose. Tai būtų taikoma visoms šalies savivaldybėms, išskyrus Neringos gyvenvietes.

„Lietuvoje miškų nuosekliai daugėja, daugiau ir sugeriamo anglies dvideginio. Todėl manome, kad kokio nors nedidelio sklypelio iškirtimas miesto plėtrai galėtų turėti lemiamos įtakos“, – teigė S. Gentvilas. Jis priminė, kad Dirvožemio įstatymo pataisos, numatančios apribojimus panaudoti miestų plėtrai derlingas priemiesčio žemes ir įvesti mokestį už tokių sklypų paskirties keitimą, buvo atmestos. Todėl esą reikėtų suvienodinti sąlygas – nepalikti Miškų įstatymo nuostatų, numatančių mokestį keičiant miško žemės paskirtį.

Trūksta sklypų

Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurių miškingumas didesnis kaip 50 procentų. Viena jų – Varėnos rajonas, apie kurio centrą ošia antros kategorijos brandus miškas, miesto plėtrai nepalikęs jokių galimybių. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Varėnos rajono meras Algis Kašėta, individualių namų statybai savivaldybė suprojektavo apie 50 naujų sklypų. Beveik pusė jų – kompensacijoms už užstatytą paveldimą žemę jos savininkų palikuonims. Tačiau už šiuos sklypus Varėnos rajono savivaldybė į valstybės biudžetą turi sumokėti apie 300 tūkst. eurų, nes sklypai formuojami miško žemėje ir be mokesčio negalima pakeisti šios žemės naudojimo paskirties.

„Mūsų savivaldybės biudžetas varganas – pinigų labai trūksta, tad laužome galvas, kaip reikės išsisukti, nes norisi ir baigti žemės grąžinimą, ir pasiūlyti sklypų gyventojams, nes be to neįmanoma miesto plėtra“, – teigė A. Kašėta. Jis pažymėjo, kad beveik nesant žemės sklypų individualiai statybai pasiūlos itin išaugo jų kainos.

Algis Kašėta: "Nesant žemės sklypų individualiai statybai pasiūlos, itin išaugo jų kainos. Nėra ir jokių galimybių plėtoti miesto infrastruktūrą ar pramoninę zoną."

Pasak mero, kadangi aplink Varėnos miestą nebeliko kitokios nei miško paskirties žemės sklypų, kyla problemų ir norint plėtoti miesto infrastruktūrą, nėra jokių galimybių pramoninės zonos plėtrai. „Pasinaudodami europinėmis lėšomis galėtume plėsti miesto infrastruktūrą, parengti pramoninius sklypus su įvadais, tačiau negalime to padaryti, nes negalime keisti miško žemės paskirties“, – guodėsi Varėnos rajono meras A. Kašėta.

Reikėtų kompromiso

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) narė Virginija Vingrienė teigė, kad jau ankstesniais metais savivaldybėms buvo sudarytos sąlygos keisti miško žemės paskirtį ir nestabdyti miestų plėtros, tereikėjo sumokėti kompensaciją į valstybės biudžetą. Todėl, anot parlamentarės, keičiant Miškų įstatymą reikėtų siekti kompromiso. „Reikia palikti taip, kaip yra. O jei bus nuspręsta leisti laisviau disponuoti miško žeme sklypams formuoti, bent jau reikėtų numatyti reikalavimą atsodinti tokį pat miško plotą, koks buvo iškirstas kitoje vietoje“, – aiškino V. Vingrienė. Seimo narė pripažino, kad šiuo metu taikoma kompensacija, galinti siekti ir 30 tūkst. eurų už hektarą, yra nelengva našta savivaldybėms.

Vis dėlto ji įsitikinusi, jog, apsisprendus atsisakyti kompensavimo už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, reikėtų ir apriboti savivaldybių teises naudoti naujai formuojamus sklypus miško žemėje – numatyti, kad juose būtų leidžiama tik smulkaus verslo, pavyzdžiui, medienos perdirbimo, veikla, kuri leistų kurti naujų darbo vietų. Esą tik taip būtų galima išvengti, kad nauji sklypai miškų apsuptyje netaptų naujais gyvenamųjų namų kvartalais. V. Vingrienė pabrėžė, kad miškų apsuptuose miestuose gyventojų mažėja, todėl iš tiesų nėra didelio poreikio plėsti gyvenamųjų namų statybą.

Kęstutis Mažeika: "Panaikinus kompensacijas už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, atsivers nauja landa piktnaudžiauti."

Pirmenybė – miškams

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius abejojo, kad savivaldybėms reikėtų leisti laisviau disponuoti miško žeme. „Nereikėtų palengvinti joms sąlygų keisti tokios žemės sklypų paskirtį. Lietuva turi tokį didelį turtą – miškus, tad juos reikėtų saugoti, o ne vietoj jų kurti pramonines zonas“, – tikino E. Bartkevičius.

Seimo AAK nario Lino Balsio nuomone, dėl vienos ar dviejų savivaldybių interesų nereikėtų keisti galiojančių įstatymų. „Ir ankstesnių kadencijų Seimuose būta pasiūlymų keisti Miškų įstatymą, leisti savivaldai laisvai disponuoti miškų žeme. Tačiau tokie pasiūlymai nesulaukdavo pritarimo. Manau, kad taip turėtų būti ir dabar“, – vylėsi parlamentaras. Pasak L. Balsio, miškai yra Lietuvos nacionalinis turtas, reikėtų jį saugoti, o norintiems jų sąskaita plėsti valdas reikėtų mokėti kompensacijas.

Didelio entuziazmo dėl kolegų parengtų Miškų įstatymo pataisų nerodė ir Seimo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika. „Kompensacijas būtų galima panaikinti tik tokiais atvejais, kai miško žemės sklypo prireikia valstybiniams strateginiams objektams plėtoti. Kitaip atsivers nauja landa piktnaudžiauti“, – perspėjo Seimo narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"