TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Merijos stoja į karą su bebrais

2014 03 21 6:00
Praėjusį medžioklės sezoną medžiotojams įkliuvo tik 11,7 tūkst. bebrų, t.y. net 8,8 tūkst. mažiau nei 2012 metais. <div>M.Kaminsko (Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos) nuotrauka</div>

Dėl bebrų viešpatavimo kenčiančioms savivaldybėms atstovaujanti Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) beldžiasi į Aplinkos ministerijos duris.

Kaimiškosioms vietovėms atstovaujantis LSA Žemės valdymo ir kaimo reikalų komitetas prašo Aplinkos ministerijos inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie sudarytų galimybę pačioms savivaldybėms finansuoti bebrų užtvankų ardymą, o tuo nesirūpinantiems medžiotojų būreliams atimti teisę medžioti tuose plotuose. Medžiotojai ginasi ir tvirtina, kad "reikia išmokti sugyventi su bebrais".

Bebrai ima viršų

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Katliorius LŽ neslėpė, kad jau neapsiginama nuo žalą darančių bebrų, nes medžioti jų nėra kam. Upėse, upeliuose ir grioviuose šeimininkaujantys bebrai tvenkia ir juos, ir drenažo sistemas. Dėl to skęsta miškai, pievos.

„Parengėme ir įgyvendinome ne vieną melioracijos įrenginių renovavimo projektą, kainuojantį šimtus tūkstančių litų. Tačiau šiandien vėl vandenyje tyvuliuoja pievos bei miškai, nes išardytas užtvankas bebrai atstatė, o mes nebeturime lėšų joms griauti“, - LŽ teigė A.Katliorius. Anot jo, bebrai pridaro žalos ne tik melioracijos įrenginiams, bet ir miškams, žemdirbių laukams ir pasėliams, nes šie užželia krūmais, o technika į pažliugusius laukus neįvažiuoja.

Anot valdininko, raginimus medžioti bebrus kai kurie medžiotojų būreliai ignoruoja, o kiti atrėžia, kad jiems rūpi tik šernai ir briedžiai. Tačiau norint pateikti sąskaitą medžiotojų klubui už bebrų sugadintą melioracijos griovį pirmiausia reikia turėti lėšų jam sutvarkyti.

Kad karas su bebrais pralaimimas, šiemet įrodė įvykiai Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Žiemaitelių kaime. Bebrams užtvindžius kanalizuotą griovį, vanduo pradėjo semti autostrados sankasą. Merija savo lėšomis išvalė užtvanką, o po mėnesio griovys buvo vėl užtvindytas.

Siūlo taisyti įstatymus

Savivaldybių Žemės ūkio skyrių specialistų teigimu, merijos negali skirti pinigų bebrų užtvankoms ardyti, nes melioracijai skirtų lėšų tokiam tikslui naudoti neturi teisės. Todėl siekiama šiuos darbus finansuoti savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.

Pinigai į šią programą suplaukia iš įvairių šaltinių. Vienas jų – medžioklės plotų naudotojų mokestis, kurį moka medžiotojai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Vidutiniškai už 1 ha medžioklės plotų medžiotojai moka 800-1000 litų.

Savivaldybių atstovai taip pat siūlo, kad merijų sudarytos komisijos turėtų teisę uždrausti medžioti kai kuriuose plotuose tiems medžiotojams, kurie nekontroliuoja bebrų populiacijos, ir dėl to valstybė ir privatūs asmenys patiria žalos. Pasak LSA patarėjo žemės ūkio, kaimo ir teritorijų plėtros klausimais Gedimino Vaičionio, kai kuriose šalies savivaldybėse bebrai jau užvaldė penktadalį melioracijos griovių.

S. Paltanavičius

Atsakingi - medžiotojai

Bebrų užtvankų Lietuvoje vis gausėja. Praėjusį medžioklės sezoną – 2013 metais buvo priskaičiuojama beveik 50 tūkst. bebrų trobelių. Mokslininkai teigia, kad vienoje tokioje trobelėje gali gyventi nuo 3 iki 16 bebrų. Skaičiuojama, kad, lyginant 2012 ir 2013 metų duomenis, bebrų trobelių Lietuvoje padaugėjo beveik tūkstančiu per metus. Taip yra nebe pirmus metus – bebrų kasmet pagausėja nuo 1 iki 2,5 tūkstančio.

Tačiau Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad bebrų populiacijai reguliuoti nėra jokių kliuvinių, nes bebrai - medžiojamųjų žvėrelių rūšis. „Nenustatyta jokių bebrų medžioklės ribojimų ar limitų. Jų galima sumedžioti kiek tik nori“, - teigė S.Paltanavičius. Gamtininkas pabrėžė, kad nesama nusistatymų prieš bebrą, kaip rūšį, ir nenorima šių gyvūnų išnaikinti, kaip kadaise buvo padaryta. Jų populiacija atsinaujino tik pokario metais. Dabar šių žvėrelių sumedžiojama vis mažiau. Praėjusį medžioklės sezoną medžiotojams įkliuvo tik 11,7 tūkst. bebrų, t. y. net 8,8 tūkst. mažiau negu 2012 metais.

S.Paltanavičius pritarė nuostatai, kad bebrų populiacijos reguliavimas turėtų būti užtikrintas teisės aktais. Turėtų būti nustatyta tvarka, kad medžiotojų būreliai privalėtų atlyginti už bebrų padarytą žalą - užtvindytą mišką ar laukus. „Paskata medžioti bebrus turėtų būti ne tik galimi ieškiniai dėl žalos atlyginimo, bet ir tai, kad pastaruoju metu didėja bebrų kailių paklausa, delikatesu tampa bebriena, ypač kepsniai“, - tvirtino S.Paltanavičius.

Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas nesutinka, kad dėl bebrų populiacijos gausėjimo ir jų daromos žalos masto kalti medžiotojai. Esą bebrai medžiojami kaip ir kiti gyvūnai, be to, jų medžioklė šiemet yra populiari kaip niekad. „Tačiau vietoj sumedžiotų bebrų į tą pačią vietą ateis kiti ir statys užtvankas. Reikia išmokti sugyventi su bebrais arba sudaryti tokias sąlygas, kad jie patys tose vietose nenorėtų gyventi“, - LŽ teigė E.Tijušas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"