TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Merų rinkimai priešina valdančiuosius

2013 10 31 5:46
M.Petrauskienė bando įtvirtinti socialdemokratų poziciją, kad meras turėtų būti politikas, o V.Baltraitienė (nuotrauka žemiau) gina „darbiečių“ nuostatą savivaldybės vadovui patikėti valdyti pinigus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Konfliktas valdančiojoje koalicijoje stiprėja: dabar partneriai susikirto dėl 15 metų žadamų įvesti tiesioginių merų rinkimų modelio. Socialdemokratai, nesulaukdami kitų partijų palaikymo, siūlo tokią sistemą įtvirtinti ne konstituciniu, bet paprastu įstatymu. Jam priimti reikėtų mažiau balsų.

Artimiausiu metu socialdemokratai Milda Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius Seime žada registruoti Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pakeitimus, siūlydami įtvirtinti jais tiesioginių merų rinkimų galimybę. Tokia idėja keliama ir praėjusios kadencijos Seimo parengtose, ir pasikeitus parlamentarams iš naujo įregistruotose Konstitucijos pataisose, tačiau socialdemokratai baiminasi, kad joms priimti gali pritrūkti balsų. Kad konstitucinė pataisa būtų priimta, vienam ar kitam variantui turėtų pritarti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141, balsuodami du kartus su trijų mėnesių pertrauka.

Šiuo metu valdančiosios daugumos atstovai tiesiogiai išrinktų merų galias įsivaizduoja skirtingai. Socialdemokratai norėtų, kad savivaldybės vadovas būtų politikas, kuris vadovautų tarybai, rinktųsi administracijos komandą, bet turėtų daugiau prievolių ir tuo pat metu būtų mažiau priklausomas nuo politinių nuotaikų svyravimo. Darbo partija, taip pat ją remiantys „Tvarkos ir teisingumo“, Lenkų rinkimų akcijos bei opozicijoje dirbančių konservatorių ir Liberalų sąjūdžio atstovai mano, jog meras turėtų tapti pinigus skirstančiu administracijos vadovu.

Ragina auginti lyderius

„Dabar aiškėja, kad ginčydamiesi, kuris modelis geresnis, balsuodami nesurinksime konstitucinės daugumos. Todėl registruosime naują projektą, pagal kurį mūsų siūlomam modeliui įgyvendinti nereikėtų Konstitucijos pakeitimų, – jis būtų įgyvendintas keičiant paprastus įstatymus. Projektui priimti reikės paprastos balsų daugumos (kai balsuoja daugiau kaip pusė parlamentarų, tai yra 71 Seimo narys – red.). Kalbėjomės su kitomis partijomis, kad paremtų šį siūlymą“, - LŽ aiškino socialdemokratė M.Petrauskienė.

Jos manymu, jei politikai pritartų socialdemokratų siūlymui, tiesiogiai išrinkti merai būtų stipresni ir mažiau priklausomi nuo politiškai margaspalvių tarybų nei dabartiniai savivaldybių vadovai, dažnai išrenkami vos kelių balsų persvara ir nesijaučiantys stabiliai. „Suprantu, kad partijos, turinčios mažiau lyderių, bijo prarasti dabartines pozicijas įgyvendinus mūsų siūlymus. Bet privalome mąstyti, kas naudinga visuomenei, o ne vienai ar kitai partijai. Turime pasitempti – atrasti tokias asmenybes, tokius merus, kad žmonės juos rinktų“, - kalbėjo M.Petrauskienė.

Virginija Baltraitienė

Kaltina partnerius politikavimu

Suderinti du skirtingus merų rinkimų modelius turėtų bandyti Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė naujai Rinkimų kodekso koncepcijai parengti. Tačiau jos vadovė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė teigė, jog šis klausimas dar nepradėtas nagrinėti. Pasak parlamentarės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), kuriam anksčiau vadovavo konservatorius Stasys Šedbaras, o dabar – socialdemokratas Julius Sabatauskas, dvejus metus neteikia išvadų dėl vadinamojo „darbiečių“ projekto.

J.Sabatauskas tvirtino, kad komitetas negali svarstyti vieno projekto, kai yra užregistruota ir jo alternatyva. „Negalime šiandien apsvarstyti vieno projekto, o paskui laukti kito. Vadinamasis „darbiečių“ projektas yra jau svarstymo stadijos, vėliau pateiktas M.Petrauskienės – dar neperėjęs pateikimo. Tai gal sakyti, kad jis vilkinamas ir neįtraukiamas į plenarinių posėdžių darbotvarkę?“ - retoriškai klausė Seimo TTK pirmininkas.

V.Baltraitienė taip pat stebėjosi, kad socialdemokratai, Seimui nė neišnagrinėjus anksčiau teiktų siūlymų dėl Konstitucijos pataisų, skubina klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų ir savo idėją siekia įgyvendinti per paprastų įstatymų pataisas. „Kitaip nepavadinsi: tai socialdemokratų politinis žaidimas, remiantis argumentu, kad visi žmonės nori tiesioginių merų rinkimų, todėl jie siūlo rinktis lengviausią kelią. Vis dėlto, mano manymu, pirmiausia reikia baigti su konstituciniais projektais – arba juos atmesti, arba priimti“, - svarstė „darbietė“.

Pabaigos nemato

Tiesioginių merų rinkimų idėją nuosekliai remianti prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą politikams yra pareiškusi nuomonę, prieštaraujančią siūlymui savivaldybių vadovus paversti administratoriais. Šalies vadovės teigimu, toks modelis galėtų sukelti žmonių nusivylimą, nes „ūkininkas turėtų būti geras vadybininkas ir administratorius, o meras visų pirma turėtų būti politikas“.

Šią poziciją remia ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, 13 metų einantis Druskininkų mero pareigas. Jo nuomone, situacija, kai meras paverčiamas ūkininku, priklausomu nuo tarybos, į kurią pats neįeina, iš karto programuoja nuolatines kovas savivaldybėse.

„Merui, nors ir išrinktam tiesiogiai, niekada nebus ir negali būti atiduodami tokie klausimai kaip biudžeto formavimas, prioritetų nustatymas, projektų tvirtinimas. Vadinasi, visi pagrindiniai klausimai, kaip ir pridera, liks tarybai, o meras bus neaišku kas. Remdamasis savo patirtimi vienareikšmiškai sakau: dėl politinės situacijos, dėl partijų skaičiaus Lietuvoje, dėl to, kad daugelyje savivaldybių tarybų valdančiąsias koalicijas sudaro 5-6 partijos, tad suderinti visų interesus ir laiku priimti sprendimus labai sudėtinga, vienintelis modelis, kuris gali šiandien veikti, yra mero kaip vykdomosios valdžios, vadovo“, - tvirtino R.Malinauskas.

Kad Lietuvos gyventojai savivaldybių merus galėtų rinkti jau 2015-aisiais, vienokios ar kitokios įstatymų pataisos turėtų būti priimtos iki ateinančių metų rugsėjo. „Jei politikai tikrai rimtai svarsto galimybę jau 2015 metais rinkti merus tiesiogiai, socialdemokratų modelis yra realistiškesnis, nes nereikalauja tiek daug įstatymų pataisų, kaip kitas variantas. Vis dėlto, manau, galimybė, kad po dvejų metų merus rinksime tiesiogiai, tėra 50 proc., o gal ir mažesnė“, - LŽ sakė politologas Algis Krupavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"