TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Meškeriotojai: Lietuvos vandenys ir jos turtai turi priklausyti piliečiams

2014 01 03 10:16
SXC.hu nuotrauka

Po ketvirtadienį į vykusių žvejų mėgėjų susitikimų su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu ir prezidentės patarėjais žurnalo „ŽvejOK“ redaktorius Dalius Rakutis rašė, jog prezidentūroje jų nuomonė išklausyta santūriai.

Gruodžio 23 dieną Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymų pataisas, pagal kurias į Lietuvos ežerus vėl turėtų sugrįžti ir mažiausia 15 metų ten įsitvirtinti pramoninė žūklė tinklais. Daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos meškeriotojų turinti bendruomenė buvo šokiruota ir priblokšta.

„Nuo pat 2006 metų verslinė žūklė tinklais ir kitais įrankiais buvo palaipsniui mažinama, atsižvelgdami į neigiamą verslinės įtaką vandens telkiniams, nerentabilumą bei akivaizdžiai „šešėlinę“ prigimtį. Aplinkos ministras V.Mazuronis 2013 metais pasirašė įsakymą nuo 2015 metų apskritai uždraudžiantį verslinę žūklę Lietuvos vidaus vandenyse (išskyrus Kuršių marias bei specializuotą stintelių ir seliavų žvejybą), tad šis Seimo sprendimas daug kam buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus“, – teigia meškeriojimo entuziastas.

Žurnalo žvejams redaktorius pabrėžė, kad meškeriotojai nesuprato ir nesupranta, kam staiga, vos per kelias dienas reikėjo kardinaliai pakeisti tik 2013 metų gegužę to paties Seimo sprendimu priimtą žuvininkystės įstatymą ir Lietuvos ateities viziją: atsisakyti ilgalaikės žūklės turizmo, rekreacijos, visuomenės sveikatai naudingo pomėgio plėtros ir grįžti kone du dešimtmečius atgal, kada ežerai ir upės tarnavo tik kaip pigios žuvies tiekimo šaltiniai, nešę turtus grupelei „išrinktųjų“.

Taigi ketvirtadienį Lietuvos meškeriotojų atstovai ėmėsi ieškoti būdų, jų teigimu, atšaukti šį Seimo sprendimą arba ar bent sušvelninti būsimas jo pasekmes. Vilniuje jie susitiko labiausiai prieš šias pataisas kovojusiu su V.Mazuroniu bei viceministru Linu Jonausku.

D.Rakučio teigimu, susitikime buvo aptartos naujos žuvininkystės įstatymo pataisos, meškeriotojai norėjo išsiaiškinti ir iš ministro lūpų išgirsti, ką jos keičia, kas laukia Lietuvos vandens telkinių ir jų išteklių, ar tikrai ministras bus priverstas atšaukti savo įsakymą, nuo 2015 metų verslinės žūklės draudimą Lietuvos vandens telkiniuose, ar Kauno marias vėl sugrįš tinklai ir t. t.

„Nors ir nespindintis optimizmu, ministras pabandė nuraminti meškeriotojus, sakydamas, kad, nors priimtos pataisos ir „atriša“ rankas verslinei žūklės plėtrai Lietuvos vidaus vandenyse, tačiau Aplinkos ministerijai yra likę svertų, kuriais ji bandys stabdyti gamtosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu mūsų šaliai žalingą verslinę žūklę. V.Mazuronis pareiškė neketinąs atšaukti savo priimto įsakymo nuo 2015 metų stabdyti pramoninę žūklę tinklais vandens telkiniuose bei kitų savo įsakymų, susijusių su versline žūkle. Lietuvos vandenys ir jos turtai turi priklausyti piliečiams, o ne tapti kažkokios grupelės nuosavybe. Ateitis vis tiek priklauso mėgėjiškai žūklei, turizmui ir rekreacijai – šiuo keliu eina dauguma Europos šalių. Ir net jei verslinės žūklės lobistams šiandien pavyko rasti būtų patraukti į savo pusę nemažą dalį Seimo narių – Seimas prie šio klausimo anksčiau ar vėliau tikrai grįš“, – savo įspūdžiuose po susitikimo su ministru rašė D.Rakutis.

Tą pačią dieną po pietų aštuoni meškeriotojų atstovai lankėsi Prezidentūroje, kur susitikimo su keturiais prezidentės patarėjais teisininkais. Prieš tai ir meškeriotojai, ir Aplinkos ministerija atskirai buvo kreipęsi į prezidentūrą prašydami vetuoti žuvininkystės įstatymo pataisą.

Žurnalo „ŽvejOK“ redaktorius atskleidė, jog susitikimo pradžioje prezidentės patarėjai buvo santūrūs ir gana skeptiški, daug klausinėjo, bandydami sudėlioti abiejų pusių argumentus ir labiau įsigilinti į problemą. „Tačiau, ilgiau pabendravus, jų balsuose jau galėjome pajusti užslėptą simpatiją meškeriotojams, kurie gal ir padrikai, neturėdami tokiuose reikaluose ir apkritai politikoje jokios patirties, nenuleidžia rankų ir eina iki galo. Ar to užteko, kad kažkurią dieną iki sausio 8 dienos išgirsime prezidentės veto šiai įstatymo pataisai? Ateitis parodys“, – rašė D.Rakutis.

Aplinkos ministras V.Mazuronis yra viešai paskelbęs savo nuomonę, jog naujojo Žuvininkystės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, sukuria prielaidas gamtos išteklių niokojimui ir neracionaliam naudojimui, bus žalingos šalies ekonomikai, socialinei aplinkai, sukels visuomenės nepasitikėjimą valstybės valdymo institucijomis.

Ketvirtadienį lzinios.lt jau rašė, jog tiek ministras, tiek įvairius oficialius duomenis surinkę žvejai mėgėjai stebisi, kaip gali žvejybos įmonės, esą neturėdamos nė pakankamai pajamų per mėnesį vienam darbuotojui išlaikyti, dar užsiima veikla ir išlaiko įrangą. Jų manymu, daug tokių įmonių – tik priedanga šešėliniam verslui, arba jos ištraukia kur kas daugiau žuvies, nei deklaruoja.

Tarp keistesnių duomenų ir įtikimesnių argumentų yra tai, kad per praėjusius metus verlinės žuvininkystės įmonės sumokėjo keliasdešimt kartų mažiau mokesčių į biudžetą, nei surinkta lėšų už mėgėjų žūklės leidimus.

Įstatymo pataisų šalininkai mano, kad jos leis sukurti naujų darbo vietų žuvininkystės sektoriuje ar išlaikyti esamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"