TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Meškeriotojus ganys dvi ministerijos

2012 11 05 6:00
Žvejybą jūroje netrukus prižiūrės kiti kontrolieriai./Felikso Žemulio/LŽ archyvo/ELTA nuotraukos

Dažnai besikeičiančių žūklės įstatymų ir taisyklių painiojami žvejai patyrė dar vieną smūgį. Seimui priėmus naują Mėgėjų žvejybos įstatymą paaiškėjo, kad jau netrukus meškeriotojams vidaus vandenyse teks žvejoti pagal vienas, o jūroje - pagal kitas taisykles.

"Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, nustato mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse tvarką. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija kontroliuoja, kaip šios tvarkos laikomasi", - nurodoma šių metų rugsėjį Seimo priimtame Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2211, kuriame išdėstytas naujasis Mėgėjų žvejybos įstatymas.

Praktiškai tai reiškia, kad mėgėjų žūklę Lietuvoje tvarkys ir kontroliuos jau nebe viena Aplinkos ministerija (AM), kaip buvo iki šiol, bet ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Kam šios naujovės reikėjo? Ar meškeriojimas jūroje taip labai skiriasi nuo žvejybos mariose ir ežere, kad nepakanka AM pajėgų tam prižiūrėti ir būtina kita institucija? O gal meškeriotojų Lietuvos jūriniuose vandenyse jau yra tiek daug, kad pareigūnai nespėja jų sukontroliuoti?

Šios pataisos autorius, kadenciją baigiantis Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas liberalas Audrius Endzinas, kurio biografijoje žvejyba nurodoma kaip hobis, LŽ aiškino tenorėjęs suteikti žvejams ir jų kontrolieriams daugiau aiškumo.

A.Burba tvirtino, kad jo kolegos politikai nepaisė įspėjimo nesuvelti meškeriojimo tvarkos.

"Šiuo metu verslinę žvejybą jūroje prižiūri ŽŪM. Tam ji turi laivų, etatų ir kitų išteklių. AM viso to stokoja, tačiau daug metų buvo priversta tikrinti žvejus mėgėjus ne tik vidaus vandenyse, bet ir jūroje. Tad kam dubliuoti šias funkcijas? Perdavėme jūros žūklę ŽŪM, o aplinkosaugininkams juk neužginta jai talkinti", - dėstė A.Endzinas.

Jis neslėpė, kad ŽŪM teks sukurti naujas mėgėjų žvejybos jūroje taisykles. "Tačiau sunkumų tai nesikels. Taisykles bus galima patvirtinti ministro įsakymu, tad darbas ilgai neužtruks", - ramino parlamentaras.

Politikas pripažino, kad daug kas šią naujovę įvertino skeptiškai. "Aplinkosaugininkai iš pradžių buvo įsižeidę, sakė: "Tai mes nebereikalingi", bet dabar apsiramino ir jau sutinka, kad tokia tvarka bus geresnė", - dėstė A.Endzinas.

Paklaustas, kada žvejojo Baltijoje, juo labiau jog ši nuo jo tėviškės - pamario - visai čia pat, politikas prisipažino meškeriojęs jau seniai. Sakė laimikiais irgi negalįs pasigirti, tačiau žinąs, kad mėgėjų žūklė jūroje pastaraisiais metais populiarėja.

Laiko liko mažai

"Ta pataisa buvo nebūtina", - atsiduso AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas ichtiologas Vilmantas Graičiūnas. Jis jau daug metų šioje institucijoje kuruoja žvejybos reikalus.

Pasak ichtiologo, rengiant ir svarstant Mėgėjų žvejybos ir Žuvininkystės įstatymų pakeitimus buvo siūloma perduoti AM verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skirstymą, kuriuo iki šiol užsiėmė ŽŪM. "Tačiau Seimo nariai tam pasipriešino, o A.Endzino pasiūlymui išplėsti ŽŪM funkcijas pritarė. Tad ir išėjo toks pusinis susitarimas, nuo kurio niekam nebus geriau", - apgailestavo V.Graičiūnas.

Jis patvirtino, kad ŽŪM kurs dar vienas mėgėjų žvejybos jūroje taisykles. "Kol kas neaišku, kokios jos bus. Galbūt ŽŪM nurašys viską nuo dabar galiojančių Mėgėjiškos žūklės taisyklių, o gal kurs savas, naujas", - svarstė V.Graičiūnas.

A.Endzinas įsitikinęs, kad žvejai už naują tvarką padėkos.

2012 metų kovo 28 dieną aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintose Mėgėjiškos žūklės taisyklėse nurodoma, kad Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

Kitame šių taisyklių punkte informuojama, kad per vieną žvejybą Baltijos jūroje leidžiama sugauti 1 lašišą ar šlakį, ne daugiau kaip 5 vienetus meknių, otų, ne daugiau kaip 15 menkių. Vienu metu Baltijos jūroje sugautų žuvų, tarp jų ir nenurodytų šiame punkte, bendras svoris negali viršyti 15 kilogramų.

Paklaustas, ar bus ir atskiri žvejybos jūroje leidimai, V.Graičiūnas atsakė tuo abejojantis: "Manau, ne. Jau pasitarėme su ŽŪM atstovais, kad neverta kurti atskiro leidimo. Matyt, bus kaip ligi šiol: žvejys nusipirks meškeriotojo bilietą, kuris suteikia teisę žvejoti ne tik vidaus vandenyse, bet ir jūroje, tačiau ten žvejoti jam teks pagal ŽŪM taisykles."

Naujasis Mėgėjų žvejybos įstatymas įsigalios nuo 2012 metų gruodžio 20 dienos. Vadinasi, iki tos datos teks parengti ir naujas taisykles, ir kitus įstatymo lydimuosius teisės aktus. V.Graičiūnas nesiryžo spėti, ar ŽŪM spės tai padaryti laiku. Bet nuo gruodžio 20-osios meškeriotojus jūroje tikrins jau kiti - ŽŪM Žuvininkystės tarnybos - pareigūnai.

"Tačiau teisę patikrinti žvejus mėgėjus ir surašyti jiems administracinio teisės pažeidimo aktą turės ir aplinkosaugininkai. Tik baus jau ne jie, o ŽŪM pareigūnai, - aiškino V.Graičiūnas. - Iki šiol buvo priešingai: ŽŪM galėjo surašyti pažeidimo protokolą jūroje nusižengusiam meškeriotojui, bet bausti jo neturėjo teisės. Protokolas buvo perduodamas aplinkosaugininkams."  

Ministerija ramina

Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus prašė LŽ nuraminti meškeriotojus. "Jokių nepatogumų jiems nekils. Mums svarbiausia - kad nenukentėtų žvejų interesai, todėl stengsimės dabar galiojančią žvejybos jūroje tvarką reformuoti kuo mažiau", - tikino V.Petkus.

Pasak jo, ŽŪM pareigūnai planuoja artimiausiu metu susitikti su kolegomis iš AM ir pasitarti, ar būtina keisti žūklės jūroje taisykles, o jei reikia - kaip tai daryti. "Mūsų susitikimuose dalyvaus ir Mėgėjų žvejų tarybos, žvejų asociacijų, draugijų atstovai, tad visi drauge rasime geriausią kompromisą", - kalbėjo ŽŪM valdininkas.

Jis pripažino, kad padidėjus darbo krūviui Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės ir reguliavimo skyriui gali prireikti daugiau etatų. "O laivų ir kitokios technikos turime pakankamai, nes tikriname žvejus verslininkus, todėl ne problema bus stebėti ir meškeriotojus. Turime, pavyzdžiui, ir tokį katerį, kuris gali iššokti net ant kranto", - pasakojo V.Petkus.

Jis, kaip ir V.Graičiūnas, nesiryžo garantuoti, kad iki gruodžio 20-sios bus spėta pasirengti naujajai tvarkai.

Unikalus atvejis

"Nesąmonė. Lietuva nedidelė, turime tiek nedaug vandenų, o žvejybą reguliuos dvi institucijos. Niekur pasaulyje taip nėra", - piktinosi ichtiologas, Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas.

Jis sutiko su argumentu, kad ŽŪM pareigūnai turi daugiau laivų negu aplinkosaugininkai. "Bet negi tai svarbiausia? Ką, dar vienas taisykles kurs? Tai įmanoma tik Lietuvoje", - šaipėsi mokslininkas.

Pasak jo, gera žvejybos tvarka garsėjančioje Latvijoje ar kitose šalyse žūklę ir žvejus visuose vandenyse prižiūri viena institucija.

A.Kontautas pats yra meškeriotojas, kartais išplaukia pažvejoti ir į jūrą. Laikai, kai meškerioti jūroje buvo labai populiaru, ichtiologo manymu, jau praėjo.

"Anksčiau sugaudavome 8-9 kilogramų ir dar didesnių menkių, dabar tokie laimikiai - retenybė. Be to, labai pakilus degalų kainoms meškeriotojams tapo brangu nuomotis laivus. Anksčiau už vieną išplaukimą mokėdavome po 50 litų, o dabar be 100 litų nė negalvok apie žvejybą jūroje", - pasakojo A.Kontautas.  

A.Kontautas sako, kad žvejoti jūroje - ne kiekvieno kišenei.

Bus sukalbamesni?

A.Endzino kolega Seimo narys Andrius Burba LŽ teigė ne kartą priešinęsis Žuvininkystės ir jūrinių reikalų komisijos siūlymams perduoti aplinkosaugines AM funkcijas ŽŪM, tačiau jam nepavyko įtikinti kolegų. "ŽŪM nenorėjo to papildomo darbo - prižiūrėti jūroje meškeriotojus, bet jis buvo brukte įbruktas. Absurdas: priekrantėje žmonėms teks meškerioti pagal vienas taisykles, o išplaukus į jūrą - pagal kitas", - stebėjosi A.Burba.

Paklaustas, kur slypi šios naujovės priežastys, parlamentaras įvardijo du variantus. "Arba tie žmonės nesuprato, ką daro, arba šį įtakos sferų padalijimą nulėmė interesai. Galbūt kai kam buvo sunku susitarti dėl žūklių ir laimikių su AM pareigūnais, tad nusprendė juos pakeisti ŽŪM darbuotojais, manydami, jog tie bus sukalbamesni, ne tokie reiklūs, rečiau kontroliuos, nebaus.

Bet kuriuo atveju biurokratams dėl šios permainos taps tik geriau, nes jų padaugės, išsiplės valdžia ir įtaka, o paprastiems žvejams kils dar daugiau painiavos. Jie visai pasimes įstatymų ir taisyklių džiunglėse", - pranašavo A.Burba.

Kolegos nedžiūgauja

"Ir man šis sprendimas keistas. Gal iš tikro mes, aplinkosaugininkai, turime mažiau laivų plaukti į jūrą negu ŽŪM, tačiau noro ir pastangų tikrinti žvejus mėgėjus mums nestigo. Priešingai negu kolegoms žuvininkams, kurie, kaip matėme, nesmarkiai kontroliavo žvejus verslininkus.

Kiek žinau, jie dabar patys nepatenkinti gavę papildomo darbo, bet ką darysi - kad ir kokie būtų įstatymai, juos tenka vykdyti", - užjautė kolegas AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Jis prisiminė, kad ŽŪM neseniai siekė perimti žvejų mėgėjų kontrolę ir Kuršių mariose, tačiau AM ryžtingai tam pasipriešino ir šis darbas liko aplinkosaugininkų rankose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"