TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mėsos gaminių "Be E" nebūna?

2011 03 15 0:00
Jei mėsos produktų gamybos metu priedų nenaudota, jie nenurodomi ir ženklinimo etiketėje.
LŽ archyvo nuotrauka

Mėsos produktų ženklinimas etiketėmis "Be E", "Jokių E", "Be maisto priedų" ar "Be konservantų" klaidina vartotojus.

Prie tokios išvados priėjo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), ištyrusi daugiau kaip 150 įvairių maisto produktų. 40 bandinių, daugiausia mėsos produktuose, nustatyti vartotojus klaidinantys užrašai ant etikečių. Tai reiškia, kad VMVT aptikdavo maisto priedų ar konservantų gaminiuose, kuriuose pagal jų ženklinimą neturėtų būti.

Šiuo metu VMVT rengia oficialų raštą, kuris artimiausiomis dienomis pasieks Lietuvos maisto gamintojus vienijančias asociacijas. Maisto gamintojai ir pardavėjai bus paraginti nuo balandžio 1 dienos iš savo produktų etikečių pašalinti klaidinančius teiginius.

Jeigu nuo šio termino pradžios tarnyba aptiks rinkoje produktų, kurie bus paženklinti klaidinančiais užrašais apie išskirtines šių produktų savybes, ir šie teiginiai nebus patvirtinti laboratoriniais tyrimais, kiekvienu atveju bus rašomas tarnybinis protokolas ir perduodamas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o ši pažeidėjui taikys ekonomines sankcijas. Pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą kaltuosius baus ir pati VMVT.

"Norime, kad verslininkai per kovo mėnesį priimtų "politinį" sprendimą ir baigtų tas ydingas, vartotojus klaidinančias akcijas, kurios ypač suintensyvėjo pastarąjį pusmetį", - LŽ teigė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Mėsą konservavo ir senovės romėnai

Mėsos perdirbimo įmonių grupės "Biovela group" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas teigia, kad produktas, kuris išlaiko šviežios mėsos savybes nuo pagaminimo praėjus šešioms dienoms, negali būti be konservantų. "Mėsa šviežia išsilaiko tris dienas ir po to dar yra trijų dienų brendimo laikotarpis. Užšaldžius ją galima išlaikyti, bet neužšaldžius be konservantų ji sugestų", - aiškino V.Kantauskas.

Jis teigė, kad "Biovela group" savo produktų neženklina etiketėmis "Be konservantų", "Be jokių E" ir panašiomis, nes nenori apgaudinėti vartotojų. "Mūsų įmonė gamina sveiką produktą, bet jeigu produkto terminas yra 14 dienų ar 21 diena, jo šviežumo laikas yra pailgintas. Todėl sakyti, kad jis yra be konservantų ar dar be kažko, manome, nebūtų teisinga. Nėra tokių produktų "Be E" - produktams konservuoti dedame druskos ar kitų priedų. Taip daro ir kaimo žmonės - deda priedų, kurie pailgina šviežumo terminą", - teigė V.Kantauskas.

"Biovelos" įmonių grupės ir "Utenos mėsos" vadovas teigė, kad mėsos produktą išlaikyti šviežią ilgesnį laiką be konservantų neįmanoma. "Turbūt jau senovės romėnai kažką dėdavo į produktus, kad juos išlaikytų metus ar pusę metų, kai jodavo į karo žygius. Jie sprendė tą pačią problemą, kaip ir mes šiandien - kad šviežia mėsa išsilaikytų kuo ilgiau. O E grupės konservantai nėra jokie nuodai ar sveikatai kenkiantys produktai. Pasaulyje dar niekas to nėra įrodęs", - tvirtino jis.

"Biovelos" įmonių grupės vadovas mano, kad mėsos produktų žymėjimas etiketėmis "Be E" ir panašiomis yra gryna marketingo akcija, klaidinanti vartotojus. Pasak jo, visame pasaulyje naudojami konservantai, kad žmonės galėtų ilgiau valgyti šviežią mėsą.

"Nieko, kas nesveika žmogui, negaminame, - teigė V.Kantauskas. - "Biovelos" įmonės savo produkciją skirsto kitaip - į pramoninę ir ekologinę. Ekologiškiems produktams naudojama ekologiškai išauginta mėsa. Jie šiek tiek kitaip gaminami ir jų galiojimo terminas trumpesnis. Ekologiškus produktus "Biovelos" grupės įmonės žymi etiketėmis su "Eko" ženklu."

Taikosi prie pirkėjų

Oficialioje ŽŪB "Nematekas" interneto svetainėje teigiama, kad "dešros ir dešrelės "Jokių E" pagamintos be konservantų, mėsos pakaitalų ir priedų. Tokių gaminių sukūrimas - tai tikra revoliucija maisto pramonėje. Šias dešreles galima duoti net ir pusės metų kūdikiams, kai tik išdygsta pirmieji dantukai".

"Nemateko" direktorė Egidija Vaicekauskienė LŽ teigė, kad tokius produktus įmonė pradėjo gaminti prieš aštuonerius metus. "Norėjome pagaminti kokybiškiausią, sveikiausią žmogui produktą", - teigė įmonės vadovė. Anot jos, tokie produktai sudaro maždaug pusę įmonės gaminamos produkcijos. E.Vaicekauskienė tiesiogiai neatsakė, ar laiko E priedus žalingais sveikatai. "Mano nuomone, tai nėra vitaminai", - teigė ji.

Užsieniečiai sąžiningesni už lietuvius

"Sveikintina, kad mūsų pramonės didieji gamintojai pradeda ieškoti būdų, kaip mažinti maisto priedų naudojimą maisto gaminių pramonėje. Bet yra kita problema. Gamintojai nuėjo labai paprastu keliu - parašė etiketėse, kad visiškai nededa į produktus konservantų ar kokio konkretaus maisto priedo. Manome, kad tai nėra visiškai teisinga. Galima manyti, kad tai marketingo elementas, kuriuo siekiama privilioti daugiau pirkėjų ir laimėti dalį rinkos. Esame kategoriškai nusistatę prieš tokį būdą", - teigė VMVT direktoriaus pavaduotojas Z.Stanevičius.

VVMT duomenimis, kai kuriuose mėsos produktuose natūraliai susidaro glutamo rūgšties. Mėsos gaminiuose net ir nepridėjus priedo E621 - mononatrio glutamato - laboratorinių tyrimų metu bus aptinkamas tam tikras mononatrio glutamato kiekis, perskaičiuotas iš natūralios rūgšties.

"Todėl norėdamas savo produktą žymėti "Be E621" ar "Be mononatrio glutamato" gamintojas turi nurodyti, kokie kiekiai mononatrio glutamato natūraliai gali būti jo gaminiuose. Tam būtina ištirti visas naudotas žaliavas ir laboratoriškai patvirtinti natūraliai susidariusios rūgšties kiekį. Tik tokiu atveju gamintojas galėtų teigti, kad mėsos gaminyje gali būti natūralių priedų likučių, o vartotojas nebūtų klaidinamas", - teigė Z.Stanevičius.

VMVT teigia, kad maisto produktų ženklinimas etiketėmis "Be E", "Jokių E", "Be maisto priedų" klaidina vartotojus, nes nedidelis kiekis E priedų mėsos produktuose yra visada.

Z.Stanevičiaus nuomone, gamintojai, žymintys savo produkciją tokiais užrašais, galimai pažeidžia Reklamos įstatymą, kuris nustato, kad negalima vartotojui teikti klaidinančios informacijos apie maisto produkto savybes, kurių jis neturi.

VMVT direktorius teigė, kad užsienietiškų produktų ženklinimas labiau atitinka turinį nei lietuviškų. "Tirdami lietuviškus mėsos gaminius kartu atlikome ir užsienietiškų gaminių ekspertizę. Pavyzdžiui, virtos dešrelės "Austriškos" buvo pažymėtos etikete "Be nitritų". Iš tirtųjų mūsų laboratorija konstatavo nulinį nitritų kiekį - jų produkte nebuvo visai. O kai mūsų gamintojai produktą pažymi "Be nitritų", mes jų vis tiek randame. Todėl manau, kad tai yra vartotojų apgaudinėjimas", - teigė Z.Stanevičius.

VMVT tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų tiriamuose produktuose randama didesnių arba mažesnių maisto priedų likučių. Nors gamintojas produktų gamybos procese nenaudoja gryno maisto (pvz., E250 - nitrito), į gaminį prideda įvairių augalinių mišinių ekstraktų, kurių sudėtyje daug nitritų, taip siekdamas išgauti analogišką technologinį poveikį produktui. Mat naudojant sintetinį maisto priedą ar jų mišinius, praturtintus maisto priedais, gaminys tampa gražesnės spalvos, aromatingesnis ar turi ilgesnį terminą vartoti. "Visos maisto produktų sudėtinės žaliavos privalo būti pažymėtos maisto etiketėje. Jei maisto gamybos proceso metu priedų nenaudota, jie nenurodomi ir ženklinimo etiketėje. Šios informacijos vartotojui visiškai pakanka, o ženklinimas užrašais "Be E", "Jokių E", "Stop E", "Be konservantų" ir pan. iš esmės yra tam tikrų išskirtinių savybių reklama", - mano Z.Stanevičius.

Visi produktai sveiki

Pagal galiojančią teisinę tvarką Europos Sąjungoje (ES) visi sintetiniai maisto priedai žymimi raide E ir skaičiumi. Kaip LŽ aiškino Z.Stanevičius, bet kuris maisto priedas, prieš patekdamas į rinką, pereina ilgą tikrinimo kelią. "ES yra speciali maisto saugos rizikos vertinimo institucija prie Europos Komisijos (EK). Joje dirba talentingiausi maisto saugos srities mokslininkai, ir tik jiems rekomendavus, maisto priedai gali būti įteisinami. Be to, visi priedai priskiriami tam tikroms grupėms: konservantų, stipriklių, standiklių, dažiklių, kvapiklių ir kitų", - kalbėjo jis.

EK įteisina ir kiekvieno maisto priedo naudojimo instrukcijas: kokį kiekį kokiems maisto produktams jo leidžiama naudoti. Visi ES gamintojai privalo šių instrukcijų laikytis, o atitinkamos kiekvienos šalies kontroliuojančios institucijos prižiūri, kad jos nebūtų pažeidžiamos.

"Jeigu priedai naudojami laikantis šių instrukcijų, jie pavojaus sveikatai nekelia, - teigė Z.Stanevičius. - Todėl nėra visiškai tikslu teigti, kad vieni produktai yra sveikesni už kitus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"