TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Metiniame pranešime pabrėžė pareigą ginti šalį

2015 06 04 10:15
Dalia Grybauskaitė. LŽ archyvo nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime ketvirtadienį pabrėžė piliečių pareigą valstybės gynybai ir vertybių svarbą užsienio politikoje, kuriant „saugumo ir demokratijos žiedą aplink Lietuvą“ tokiose šalyse kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova.

Kalbėdama Seime, šalies vadovė teigė, kad šalies gynybos užtikrinimas „suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones“.

„Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą“, - sakė prezidentė.

Lietuvos politinės partijos pernai įsipareigojo nuosekliai didinti gynybos biudžetą, kad jis 2020 metais pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip numatyta NATO įsipareigojimuose.

Šių metų gynybos biudžetas, lyginant su 2014-aisiais, padidintas trečdaliu ir sudaro 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Prezidentė metiniame pranešime teigė, kad šaukimas į privalomąją karo tarnybą grąžintas dėl to, kad buvo užpildyta tik trečdalis kariuomenės vienetų.

D.Grybauskaitė pakartojo, kad šauktiniai grąžinti laikinai. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad iki šiol savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą užsiregistravo beveik 2 tūkst. savanorių ir užsiminė, kad „iki rudens jų bus tiek, kad gal nereikės ir privalomojo šaukimo ir niekam verkti taip pat“. Taip prezidentė netiesiogiai užsiminė apie daug dėmesio sulaukusią socialinę kampaniją, kurioje nufotografuoti verkiantys vyrai su karinėmis uniformomis.

Lietuvos prezidentė perspėjo, kad „pasaulis aplink mus nėra taikus“.

„Rusijos invazija Ukrainoje, organizacija „Islamo valstybė“ ir naujų formų įgaunantis terorizmas, nestabilumas Afrikoje, virtinė ginkluotų konfliktų zonų – tokia geopolitinė realybė“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

„Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė Rusija pati tapo agresore, savo veiksmais Ukrainoje griaunanti tarptautinio saugumo sistemą. Tai fenomenas pasaulio istorijoje“, - teigė ji.

Pasak prezidentės, „tiesi ir aiški Lietuvos pozicija apie karines grėsmes, energetinį ir ekonominį šantažą, informacinius karus išgirsta Europos Sąjungoje, NATO ir Jungtinėse Tautose“.

„Išdrįsti sakyti tiesą savo partneriams, net tada, kai tai gali būti nenaudinga tau pačiam, nebijoti prisiimti smūgio ir kantriai ginti pamatines vertybes – būtina sąlyga Europos vienybei ir saugumui. Drąsindami Ukrainą, Gruziją, Moldovą, gindami šių šalių suverenitetą, padėdami Rytų partnerystės šalims įgyvendinti teisės viršenybės reformas, pamažu kuriame saugumo ir demokratijos žiedą aplink Lietuvą“, - sakė prezidentė.

Trūksta kryptingų sprendimų dėl ekonomikos

Lietuva yra pažangi ir ekonominės gerovės žingsniui pasirengusi valstybė ir trūksta tik kryptingų sprendimų, kad šalies ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti, tvirtina prezidentė.

„Tik tuomet ženkliai, o ne minimaliai padidėtų algos, gyvenimas šalyje būtų prognozuojamas, mažėtų ilgalaikių problemų – stabilizuotųsi „Sodra“, jaunimo emigracija, nyktų socialinė atskirtis. Jau pasiekėme, kad kiekvienam sprendimui būtų taikomas antikorupcinis vertinimas. Būtina matuoti ir ekonominio naudingumo bei šalies konkurencingumo matu“, - pareiškė D.Grybauskaitė, ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą.

Anot jos, dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti darbo rinka, ekonomikos vystymuisi svarbu modernizuoti ir atpiginti valstybės turimus duomenis.

„Tačiau kol kas valstybinė įmonė Registrų centras už viešų duomenų teikimą susižeria dešimtis milijonų eurų. O Susisiekimo ministerija, tiesiogiai atsakinga už prieinamas ir patogias vartojimui duomenų bazes, dar tik skrebena Atvirų duomenų koncepciją planuodama, kaip paprasčiau „įsisavinti“ ar „pasisavinti“ informacinei visuomenei skatinti skirtus europinės paramos milijonus“, - tvirtino prezidentė.

Jos teigimu, Lietuvoje jau išleisti 38 mln. eurų, kuriant elektronines sveikatos paslaugas. tačiau tai nesumažino eilių poliklinikose ir nepagerino gydytojų darbo sąlygų.

Pasak. D.Grybauskaitės, didelis mažos šalies privalumas yra ir informacijos technologijos.

„Deja, Lietuvoje tai, kas su jomis susiję, dažnai tampa ne valstybės pažangos ir kokybės ženklu, o kenksmingo pasipinigavimo simboliu. Todėl svarbu kiekviename žingsnyje kovoti su korupcija, kuri išlieka vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje. Kol kas kova su korupcija lieka geriausiu atveju – formalumas“, - sakė prezidentė.

Anot prezidentės, ekonomikos augimą stabdo nelanksti darbo rinka, tačiau būtini sprendimai negali išnykti Vyriausybės siūlomame socialiniame modelyje.

„Dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka. Žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą. Konkurencingumo tyrimai rodo, kad darbo santykiai Lietuvoje yra reguliuojami griežčiausiai Europos Sąjungoje. Tai kasmetinėje ataskaitoje tvirtina ir Europos Komisija. Pastabų dėl to nuolat gauname ir iš Europos Komisijos, ir iš tarptautinių ekspertų“, - metiniame pranešime teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau ji teigė, kad būtini sprendimai negali būti paklaidinti socialiniame modelyje ir Vyriausybė privalo įgyvendinti bent kelias priemones.

„Darbo rinkai būtini sprendimai negali būti paklaidinti „socialinio modelio“ labirintuose. Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikšmingiausias darbo santykiams liberalizuoti. Bet tai būtina daryti, kaip ir daro visa Europa, tariantis su visais socialiniais partneriais. Čia buldozerio metodas netinka“, - Seime sakė šalies vadovė.

Didesnis dėmesys biudžetui

Reikia atidžiau stebėti, kur ir kam leidžiami valstybės biudžeto pinigai, nes jie yra visų šalies gyventojų, sako prezidentė.

„Žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos“, - pareiškė šalie vadovė, ketvirtadienį Seime skaitydama šeštąjį metinį pranešimą.

Pasak jos, yra išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui.

„Tačiau išvadų nedarome. Mokslo ir verslo slėnyje Švietimo ministerijos finansuoti lazeriai, kainavę dešimtis milijonų, panaudojami vos 12 proc., o Ūkio ministerija vėl planuoja panašias investicijas“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, skirstant 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą reikia orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.

Apsisprendimas dėl dvigubos pilietybės

D. Grybauskaitė paragino ieškoti „konkretaus sprendimo“ dėl dvigubos pilietybės, ir parėmė referendumo idėją, sakydama, kad šiuo klausimu reikia visos tautos apsisprendimo.

Prezidentė sakė, kad demografinė padėtis ir jaunimo emigracija išlieka didžiulė problema, o dėl jaunimo išvykimo šalis praranda „išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą“.

„Valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų. Ne duoti ar dovanoti, o išsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime. Tam reikia visos tautos apsisprendimo“, - kreipdamasi į Seimą sakė D.Grybauskaitė.

Parlamentas šiuo metu svarsto iniciatyvą kitąmet su Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Pagal įstatymą, pataisa bus priimta, jeigu už ją balsuos daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.

Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.

Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.

Socialinė politika turi keistis

Prezidentės įsitikinimu, valstybės socialinė politika turi keistis, būtina skirti didesnį dėmesį vaikų globai ir įvaikinimui.

„Valstybės socialinė politika turi keistis, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai“, - metiniame pranešime Seime sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, ne tik skurdas, bet pirmiausia abejingumas suskirsto visuomenę į socialines grupes ir suklijuoja etiketes.

„Žmogaus savijautą šalyje lemia kiekvieno mūsų požiūris į šalia esantį. Visuomenės brandą rodo valstybės ir kiekvieno mūsų gebėjimas padėti sergančiam, vargstančiam, senstančiam ar suklupusiam žmogui“, - sakė prezidentė.

D.Grybauskaitės teigimu, iškalbingiausias dabartinės socialinės politikos atspindys - požiūris į beglobius vaikus. Ji pabrėžė, jog surasti šeimas šiuo metu įvairiose globos įstaigose augantiems 4 tūkstančiams vaikų nėra neįveikiamas tikslas.

„Paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą , dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas. Visuomenei senstant, jų poreikis vis didės“, - sakė prezidentė. Pasak jos, vietoje vaikų globos namų galėtų kurtis pagalbos centrai.

Kalbėdama apie kitas šalies problemas ji įvardino korupciją, kurią sakė esant vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje. „Kol kas kova su korupcija lieka geriausiu atveju – formalumas“, - sakė šalies vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"