TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Metų įvykiai, virtę istorijomis

2010 12 31 0:00

Naujųjų išvakarėse atsigręžiame į svarbiausius 2010-ųjų įvykius. Džiaugsmo ar ašarų, pasididžiavimo ar nusivylimo akimirkų netrūko visus metus, bet tik dalį jų galime vadinti reiškiniais, kurių dar ilgai nepamiršime.

Pasiliekantiesiems linkėjęs gero

Birželio 26 dieną savo rezidencijoje Turniškėse mirė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Per kelias gedulo dienas paskutinę pagarbą jam išreiškė tūkstančiai žmonių iš viso krašto.

77-erių politikas mohikanas užgeso po sunkios ir ilgos kovos su klastingu vėžiu. Likus trims dienoms iki mirties, A.M.Brazauskui buvo įteiktas Rusijos Garbės ordinas, kuriuo jį apdovanojo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

A.M.Brazauskas - ilgametis socialdemokratų lyderis, premjeras, sovietmečiu ėjęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmojo sekretoriaus pareigas. A.M.Brazausko veikla ir asmeninis gyvenimas sulaukdavo prieštaringų vertinimų, bet daugeliui jis visada buvo charizmatiška asmenybė ir neginčijamas autoritetas.

Jo netekus Lietuvoje buvo surengtos pirmosios valstybinio lygio laidotuvės. Tačiau net atsisveikinimas su A.M.Brazausku neapsiėjo

be konfliktų. Katalikų bažnyčios hierarchams paskelbus, kad šv. Mišios už A.M.Brazauską Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos be velionio karsto, gedintieji pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni teigė gerbią vyskupų sprendimą, kiti pasijuto įžeisti ir nusprendė melstis vykti į Kaišiadoris, kur prezidentas gyveno su tėvais. Šio miesto bažnyčioje buvo perskaitytas A.M.Brazausko laiškas, kurį jis parašė šių metų gegužės 21 dieną. "Mieli kaišiadoriečiai, gyvenimas eina į pabaigą, galime džiaugtis, kad ne visų. Todėl pasiliekantiems linkime gero, ilgalaikio ir taikingo gyvenimo", - rašė A.M.Brazauskas.

Atsisveikinti su velioniu į prezidentūros Kolonų salę per kelias dienas atėjo tūkstančiai paprastų mūsų krašto žmonių, aukščiausi Lietuvos pareigūnai, garbūs užsienio valstybių atstovai.

Valstybine vėliava uždengtas karstas į Antakalnio kapines buvo vežamas specialiu kariniu lafetu. Amžino poilsio A.M.Brazauskas atgulė naujai įrengtame Prezidentų panteone.

"Algirdo Brazausko paramos petį jutau nuolat, todėl labai nuoširdžiai vadinu jį savo mokytoju, padėjusiu man tapti politike. Atsakingumas ir profesionalumas priimant sprendimus - tie bruožai, kuriais A.M. Brazauskas vadovavosi savo veikloje. Jam išėjus, jaučiu ir skaudžią asmeninę netektį", - per laidotuves susijaudinusi kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Atsisveikindamas su A.M.Brazausku buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis dėkojo jam už tai, kad buvo, ir už tai, koks buvo. "Ačiū, Algirdai, ir sudie, bičiuli", - lietuviškai atsisveikino buvęs Lenkijos vadovas.

Po kurio laiko velionio atminimą aptemdė Kristinos Brazauskienės prašymas skirti jai prezidento našlės rentą. Sprendimą šiuo klausimu delsianti priimti Vyriausybė žada apsispręsti sausį.

Škvalas - lyg slogus košmaras

Rugpjūčio 8-ąją po ilgos ir sekinamos kaitros per Lietuvą praūžusį stiprų škvalą nemažai krašto žmonių dar ilgai prisimins kaip siaubingą sapną.

Daugiausia nuostolių stichija padarė pietinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse - Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Varėnos rajonuose. 26 metrus per sekundę siekęs vėjas išvartė arba nulaužė daugybę medžių, elektros stulpų, kelio ženklų, nuplėšė dešimčių namų stogus. Kai kurie kaimai ir miesteliai, pavyzdžiui, Sarapiniškių kaimas Varėnos rajone, Stakliškių miestelis Prienų rajone, rugpjūčio 8-osios rytą atrodė tarsi po karo.

"Pabudau nuo keisto ir garsaus šnypštimo. Kurį laiką negalėjau suprasti, kas vyksta. Tačiau tuoj viską aplink užtvindė žaibų kruša ir liūtis, tapo šviesu kaip dieną, o šnypštimą pakeitė kaukimas", - LŽ pasakojo Prienų miškų urėdijos eigulys Mindaugas Miklušis. Škvalas prasidėjo pusę trijų nakties ir siautė apie 20 minučių.

Didžiulei jėgai neatsilaikė net giliai į žemę įkasti gelžbetoniniai elektros perdavimo linijų stulpai. Keli tūkstančiai gyventojų kurį laiką neturėjo elektros, vandens, ryšio. Ugniagesiai gelbėtojai, miškų urėdijų medkirčiai nespėjo šalinti ant kelių užvirtusių medžių.

Per škvalą žuvo 4 žmonės, keli buvo sužeisti.

Itin daug nuostolių stichija padarė girioms. Padėtis jose buvo įvertinta kaip ekstremali. Vėjas išvertė ir išlaužė beveik milijoną kietmetrių medynų, nuostoliai vien valstybiniuose miškuose siekė apie 25 mln. litų.

Miškų urėdijos puolė skubiai tvarkyti nusiaubtas girias: buvo pasamdyta dešimtys medkirčių, mažiau nukentėję miškininkai talkino tiems, kuriuos nelaimė palietė daugiau. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, jau sutvarkyta apie 90 proc. škvalo nusiaubtų valstybinių miškų plotų. Iki 2011 metų balandžio šiuos darbus planuojama visiškai baigti.

Sunkiau sekasi privačių miškų savininkams. Miškininkai būgštauja - jei iki 2011 metų vasaros nebus pašalintos vėjalaužos ir vėjavartos, jose įsikūrusios kinivarpos gali apnikti ir sveikus medynus. Škvalo nulenktus ir palaužtus medžius žiemą prislėgė sniego našta, tad jie gali bet kada nuvirsti. 

Bronzinė krepšinio vasara

Rugpjūčio pabaigoje kukliai į pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje išlydėję atjaunėjusią Kęstučio Kemzūros kariauną, savo dievukus pasitikome pirmąkart iškovojusius bronzos medalius.

Krepšininkai dvi savaites džiugino tautą puikiu žaidimu, privertė žmones pamiršti kasdienius rūpesčius, pažadino patriotizmo jausmą ir suteikė progą išėjus į gatves vieningai švęsti pergalę.

Sporte saldžiausios pergalės būna tada, kai jų iš anksto nesitiki. Prieš pasaulio vyrų krepšinio čempionatą tarp aistruolių tvyrojo pesimizmo nuotaikos. Naujajam rinktinės treneriui K.Kemzūrai teko didelė atsakomybė - jam reikėjo prikelti komandą naujam gyvenimui po fiasko Europos čempionate Lenkijoje 2009 metais.

Rengdamasis pirmenybėms K.Kemzūra atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Vienas po kito į rinktinę atsisakė atvykti Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas ir, kaip visada, Žydrūnas Ilgauskas. Tarsi apsidrausdami Lietuvos krepšinio vadovai iškėlė tikslą rinktinei čempionate Turkijoje patekti į šešetuką.

Tačiau 40 metų K.Kemzūros apetitas buvo didesnis. Jis sulipdė vieningą, pergalių ištroškusią komandą, kuri draskė akis visiems favoritams.

Pasaulio čempionatą Lietuvos ekipa pradėjo sunkiai, lyg senas traukinys parūdijusiais ratais - daug jėgų pareikalavo pergalės prieš kuklias Naujosios Zelandijos ir Kanados komandas. Tačiau vėliau viskas klojosi nepriekaištingai. Mūsiškiams nė iš tolo neprilygo čempionų titulą gynę ispanai, Prancūzijos ir Libano komandos. Aštuntfinalyje po lietuvių kojomis krito Kinija. Ketvirtfinalyje atėjo Argentinos eilė. Šios šalies krepšinio žvaigždė Emanuelis Ginobili, vasarą taip pat pasirinkęs poilsį, o ne varžybas, leptelėjo, kad Lietuvos rinktinė jo tėvynainiams yra parankiausias varžovas iš galimų. Kitą dieną E.Ginobili viešai atsiprašė - Lietuva iškovojo įspūdingą pergalę 104:85. Pusfinalyje K.Kemzūros kariauną sustabdė NBA superžvaigždžių prikimšta JAV rinktinė, vėliau tapusi planetos čempione. Per rungtynes dėl bronzos su Serbija lietuviai nė akimirkos neleido suabejoti savo pranašumu ir triumfavo 99:88. 

 

Kremliuje su D.Medvedevu ir M.Mathieu

Lapkričio pradžioje Kremliuje ypatingai pagerbtas lietuvių teatro režisierius Rimas Tuminas. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apdovanojo jį Draugystės ordinu.

Per priėmimą, surengtą Kremliuje Tautos vienybės dienos proga, Jevgenijaus Vachtangovo teatre dirbantis R.Tuminas prie pietų stalo sėdėjo ne tik su D.Medvedevu, bet ir su prancūzų estrados žvaigžde Mirelle Mathieu bei Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu.

Netikėtai tokioje draugijoje atsidūręs režisierius tąkart LŽ prisipažino gerokai nustebęs. "Buvau lyg nesavas, visą vakarą susikaustęs", - sakė jis. Padėtį gelbėjo emocionali prancūzė, nuo kurios D.Medvedevas negalėjo atitraukti akių. Atlikėja mielai diskutavo apie teatrą, pasidžiaugė, kad greitai koncertuos Vilniuje.

R.Tuminą nustebino D.Medvedevo dėmesingumas. "Jis klausinėjo apie darbą, teatro gyvenimą, domėjosi tuo nuoširdžiai", - kalbėjo R.Tuminas.

Atsisveikindamas D.Medvedevas lietuvių režisieriui pasakė: "Iki pasimatymo Vilniuje. Tikiuosi, susitiksime pas Dalią Grybauskaitę."

Vienas Rusijos televizijos kanalas rodė reportažą iš šventinio priėmimo Kremliuje. Iš visų apdovanotųjų buvo kalbinamas tik R.Tuminas. Režisierius apgailestavo, kad kultūriniai ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos klostosi ne taip lengvai, kaip norėtųsi meno žmonėms. 

Azijos malonumai kainavo mandatą

Kelis mėnesius Linui Karaliui virš galvos kybojęs apkaltos vėzdas trenkė jam lapkričio 11-ąją.

Dviejų Konstituciją šiurkščiai pažeidusių parlamentarų likimus Seimas išsprendė skirtingai. L.Karaliui poilsis Pietryčių Azijoje per neeilinę Seimo sesiją kainavo mandatą. Už jį per posėdžius neteisėtai balsavusiam Aleksandrui Sacharukui suteikta indulgencija.

Apie pikantiškas L.Karaliaus atostogas pirmosios pranešė "Lietuvos žinios". Kai metų pradžioje Seimas susirinko padirbėti į neeilinę sesiją, parlamentaras internete išsidavė, kad Tailande bendravo su transseksualais, išmėgino jėgos aitvarus, saulės vonias, aplankė perlų fermą, beždžionių reabilitacijos centrą, greitaeigiais kateriais aplankė įvairias Andamanų jūros salas, nardė, susigundė vietos meistrių atliekamu pedikiūru, masažais.

Kol L.Karalius nerūpestingai atostogavo, per Seimo posėdžius jį neteisėtai "pavadavo" frakcijos kolega A.Sacharukas. Jis kelis kartus balsavo naudodamasis L.Karaliaus kortele.

Gegužės pabaigoje Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl apkaltos šiems parlamentarams pagrįstumo. Spalio 27 dieną KT konstatavo, kad A.Sacharukas ir L.Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Po kelių savaičių Seime įvyko apkaltos procesas. L.Karalius gailėjosi pasielgęs neatsakingai: "Nesitikėjau, kad būsiu teisiamas, ir dar tokiu lygiu. Tikrai gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau statutines normas. Jeigu Seimas suteiks man antrą šansą, ateityje tokių pažeidimų nepasikartos."

A.Sacharukas dėl savo bėdų tada viešai apkaltino premjerą Andrių Kubilių, jo patarėją Virgį Valentinavičių ir krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę. Esą į apkaltą jis buvo įveltas, nes su Seimo Krikščionių partijos frakcija nesutiko prisidėti prie valdančiosios koalicijos.

Iš Seimo buvo pašalintas tik L.Karalius. A.Sacharukui parlamentaro mandatą pavyko išsaugoti. Su teisininkais pasikonsultavusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad atnaujinti apkaltos procesą A.Sacharukui nėra galimybių.

(Ne)baigta pedofilijos byla

Kauno pedofilijos istorijoje netrūko drastiškų posūkių: rastas dviguba žmogžudyste įtariamo Drąsiaus Kedžio kūnas, ne mažiau mįslingomis aplinkybėmis žuvo ir jo dukters tvirkinimu kaltintas Andrius Ūsas. Tačiau taškas šioje dramoje dar nepadėtas.

Visą kraštą sukrėtusi 2009 metų spalio 5-ąją įvykdyta dviguba žmogžudystė ir su ja siejama pedofilijos byla šiemet toliau kaitino visuomenę.

2010-ieji prasidėjo A.Ūso iškelta privataus kaltinimo byla D.Kedžiui dėl esą sutryptos garbės ir šmeižto. Sausio pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra apsisprendė, kad pats A.Ūsas stos prieš teismą tik dėl mažametės tvirkinimo. Įtarimai dėl D.Kedžio dukters galimo seksualinio prievartavimo jam buvo panaikinti. Vasario pirmosiomis dienomis trauktis iš generalinio prokuroro pareigų nusprendė Algimantas Valantinas. Tuo pat metu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis patvirtino, kad D.Kedys yra gyvas ir palaiko ryšį su artimaisiais.

Balandžio 17-ąją prie Kauno rastas 40-mečio vyro lavonas išsklaidė versijas, kad D.Kedys gali slapstytis užsienyje. Po keturių dienų ekspertai patvirtino, jog aptiktas kūnas tikrai yra D.Kedžio. Po kurio laiko oficialiai paskelbta, kad vyras mirė užspringęs skrandžio turiniu. D.Kedžio artimieji siekė įrodyti, jog jis buvo nužudytas.

Gegužės viduryje Kėdainių miesto apylinkės teismas nutarė, kad D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrelė turi augti pas motiną. Prie mergaitės namų Garliavoje susirinkę žmonės pastojo kelią mažametę išvežti norėjusiam antstoliui. Neringai Venckienei pateikus skundą Panevėžio apygardos teismas sustabdė Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą skubiai perduoti mergaitę motinai.

Birželį laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas pasirašė įsakymą dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K.Betingio atleidimo iš pareigų. Šį po kelių mėnesių teismas grąžino į darbą. Sprendimas apskųstas.

Birželio 13-ąją, nesuvaldęs keturračio motociklo ir įlėkęs į griovį, kuriame būta vandens, žuvo A.Ūsas. Skrodimą atlikę ekspertai patvirtino, kad jis prigėrė. Velionio artimieji pateikė teismui prašymą pedofilijos bylą išnagrinėti iki galo. Taip siekta apginti esą suterštą A.Ūso garbę. Tačiau lapkričio 17-ąją Panevėžio miesto apylinkės teismas patenkino prokurorų prašymą ir pedofilijos bylą nutraukė. Tiek D.Kedžio, tiek A.Ūso artimieji šį sprendimą apskundė. Skundą priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas prieš kelias dienas nutarė, kad, siekiant išvengti kaltinimų dėl galimo šališkumo, Klaipėdos apygardos teismas turės nuspręsti, ar bylą nutraukę kolegos iš Panevėžio pasielgė teisingai.

Taigi Kauno pedofilijos byla persirita į 2011-uosius. Kartu su ja tarsi uodega iš paskos toliau vilksis įvairūs neišnagrinėti skundai. Vienas svarbiausių - su kuo turėtų gyventi mažametė D.Kedžio dukrelė. 

Atominės viltys atidėtos ateičiai

Nesėkmingos investuotojo į naują atominę elektrinę paieškos krašto energetinę nepriklausomybę pavertė iliuzija.

Lygiai prieš metus Vyriausybės paskelbtas tarptautinis konkursas strateginiam investuotojui į Visagino atominės elektrinės statybą parinkti gruodžio pradžioje patyrė nesėkmę. Dar vidurvasarį energetikos ministras Arvydas Sekmokas didžiuodamasis gyrėsi, kad dėl garbės Lietuvoje statyti elektrinę varžosi dvi dešimtys rimtų pasaulinio lygio kompanijų. Tačiau prieš kelias savaites paaiškėjo, kad iš gausybės beliko vos du potencialūs investuotojai, iš kurių vienas taip pat neįvykdė visų reikalavimų. Tikrą šoką Vyriausybei sukėlė vienintelės likusios pretendentės - Pietų Korėjos bendrovės KEPCO - sprendimas trauktis iš finalinio konkurso etapo. Negelbėjo ir premjero Andriaus Kubiliaus laiškas Pietų Korėjos prezidentui - jo prašyta paremti KEPCO dalyvavimą konkurse. Motyvai, kodėl korėjiečiai atsisakė planų Lietuvoje, taip ir liko neatskleisti.

Tačiau Vyriausybės tikėjimo atomine krašto ateitimi neatvėsino net sužlugęs konkursas. Tiek premjeras, tiek energetikos ministras įsitikinę, kad Visagino elektrinė bus pradėta eksploatuoti 2020 metais. "Atominės jėgainės projekte niekas nežlugo. Tiesiog baigėsi strateginio investuotojo atrankos konkurso etapas ir prasideda tiesioginių derybų etapas. Bus deramasi su visais, tarp jų ir su korėjiečiais. Per šį pusmetį pelnyta labai stipri Europos Sąjungos ir regiono partnerių parama, todėl projektas pasistūmėjo į priekį", - tvirtino A.Kubilius. Planuojama, kad strateginis investuotojas bus parinktas jau kitąmet.

Tačiau Seimo opozicijos tokie argumentai neįtikina. Jos atstovų teigimu, prarastas laikas ir neaiški derybų su individualiais investuotojais perspektyva krašto energetinę nepriklausomybę paverčia iliuzija. Lietuvos žmonės dar ilgai negalės tikėtis pigesnės elektros energijos. Prasidėjus Seimo pavasario sesijai energetikos ministrui teks atlaikyti išbandymą interpeliacija, kurią paskatino nesėkme pasibaigusios investuotojo paieškos.

Politologų nuomone, konkursą sužlugdė tai, kad užsienio investuotojams trūko aiškumo, ar naujos atominės elektrinės veikla Lietuvoje bus pakankamai pelninga, nes trijų Baltijos valstybių, kurioms pirmiausia turėtų būti tiekiama elektros energija, rinka nėra didelė. Neatmetamas ir geopolitinis veiksnys, siejamas su Rusijos pastangomis pritraukti potencialius investuotojus į savo rinką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"