Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Michailui Saakašviliui suteiktų Lietuvos pilietybę

 
2017 07 28 6:00
Petras Auštrevičius: “Lietuvos pilietybės suteikimas - komplikuotas dalykas, bet neatmesčiau ir tokios galimybės." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šalies politikai mano, kad Ukrainos pilietybę praradusiam buvusiam Gruzijos prezidentui ir Odesos srities gubernatoriui Michailui Saakašviliui Lietuva galėtų pasiūlyti leidimą gyventi Lietuvoje, o paskui – ir pilietybę.

Idėja ištiesti pagalbos ranką artimam Lietuvos bičiuliui M. Saakašviliui, kuris už nuveiktus darbus kadaise pelnė didžiulę pagarbą, kilo europarlamentarui liberalui Petrui Auštrevičiui. Jo įsitikinimu, šis klausimas turėtų rūpėti mūsų šalies politikams.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, buvęs diplomatas konservatorius Žygimantas Pavilionis taip pat mano, jog Lietuva galėtų priimti Gruzijos politiką, tačiau to turėtų paprašyti pats M. Saakašvilis.

Trečiadienį paskelbta, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atėmė iš M. Saakašvilio Ukrainos pilietybę. Bet buvęs Gruzijos lyderis vakar pareiškė neketinantis taip lengvai pasiduoti. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše M. Saakašvilis teigė turįs tik vieną pilietybę – Ukrainos. „Ir jam nepavyks iš manęs jos atimti“, – turėdamas galvoje oficialųjį Kijevą pareiškė M. Saakašvilis.

Petras Auštrevičius: „Lietuvos pilietybės suteikimas – komplikuotas dalykas, bet neatmesčiau ir tokios galimybės.“

Gautų erdvės veikti

P. Auštrevičiaus nuomone, pirmiausia M. Saakašviliui būtų galima suteikti bent jau leidimą gyventi mūsų šalyje. „Lietuvos pilietybės suteikimas – komplikuotas dalykas, jos teisinis reglamentavimas – griežtas, bet neatmesčiau ir tokios galimybės. Man regis, prezidentas Valdas Adamkus tikrai būtų tas žmogus, kuris užtartų buvusį Gruzijos vadovą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė europarlamentaras.

Tai, kad Ukrainos prezidentas iš buvusio gero bičiulio M. Saakašvilio atėmė pilietybę, anot politiko, nebuvo netikėta. „Pastaruoju metu Michailas visiškai nepritarė P. Porošenkai, pradėjo kurti valdžiai oponuojančias partijas. Valdantiesiems tai nepatiko, todėl ir rado teisinių priekabių. Kiek žinau, suteikiant M. Saakašviliui pilietybę padaryta klaidų“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Jo žodžiais, savo politinį kapitalą M. Saakašvilis „sudegino“ atsisakęs gubernatoriaus posto. „Jam reikėjo ryžtingai tvarkytis Odesoje, nors ten ir veikia savos mafijinės struktūros. Jei M. Saakašvilis būtų padaręs tuos juoduosius vandenis skaidresnius, Ukrainoje jam būtų buvęs pastatytas paminklas. Bet M. Saakašvilis – karšto būdo, susipykęs metė darbus, ėmėsi politinės veiklos“, – pasakojo europarlamentaras. Jis pridūrė, kad grįžti į Gruziją, esant dabartinei valdžiai, M. Saakašvilis neturi jokių šansų.

Pasak P. Auštrevičiaus, Lietuvoje M. Saakašvilis galėtų steigti kokią nors politinių analizių ar konsultavimo bendrovę. „Tačiau jis tikrai ne Lietuvos žmogus, su mūsų suteiktais leidimais gautų galimybę veikti Europoje“, – teigė europarlamentaras.

Turėtų paprašyti pats

Tuo metu Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad prieš imantis iniciatyvų pirmiausia reikėtų sulaukti paties M. Saakašvilio prašymo. „Neturėtume patys siūlyti, kad buvęs Gruzijos lyderis prašytųsi prieglobsčio. Lietuva – draugiška šalis valdžių persekiojamiems žmonėms, disidentams, ir kovotojai už laisvę tai puikiai žino. Todėl reikia laikytis principo, kad į bėdą patekęs asmuo kreiptųsi pats“, – pabrėžė Seimo narys.

Ž. Pavilionis būtų linkęs suteikti prieglobstį M. Saakašviliui. Tačiau konservatorius spėjo, kad savo politinę karjerą buvęs Gruzijos lyderis gali tęsti Amerikoje, kurioje ilgą laiką gyveno, turi daug įtakingų draugų, bendražygių. „Jis labai gerai kalba angliškai – su gruzinišku akcentu ir emocijomis, bet sklandžiai, įtaigiai įvardija Rusijos agresijos problemas, ir tai, žinoma, Kremliui nepatinka“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Politikas priminė, kad ir buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas dabar dėsto Stanfordo universitete. „Beje, pirmas Rytų lyderis, su kuriuo tuoj po rinkimų telefonu kalbėjosi Donaldas Trumpas, buvo M. Saakašvilis“, – atkreipė dėmesį buvęs diplomatas. Neseniai su šeima Gruzijoje viešėjęs Ž. Pavilionis sakė, kad „kas antras gruzinas buvusį prezidentą mini dėl to, kas pasikeitė šalyje“.

Spalvinga veikla

M. Saakašvilis į valdžią Gruzijoje atėjo per 2003 metų Rožių revoliuciją, nuvertusią ankstesnį prezidentą Eduardą Ševardnadzę, buvusį Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrą. M. Saakašvilis buvo giriamas, kad per vadovavimo dešimtmetį vykdė šalį modernizavusias reformas, kurios nutolino Gruziją nuo ekonomikos žlugimo slenksčio, ir triuškino įsišaknijusią korupciją, tačiau kritikuotas dėl pralaimėto trumpo karo su Rusija 2008 metų rugpjūtį.

Gruzijos prokurorai M. Saakašviliui ir keliems artimiausiems jo padėjėjams yra pareiškę kaltinimus dėl piktnaudžiavimo valdžia per 2007-ųjų įvykius, kai buvo išvaikytos antivyriausybinės demonstracijos. 2015 metais M. Saakašvilis neteko Gruzijos pilietybės. Lietuva nuolat rėmė Gruzijoje vykdomas demokratines pertvarkas, dalyvavimą Rytų partnerystės programoje. Itin draugiški ryšiai M. Saakašvilį siejo su prezidentu V. Adamkumi.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"