TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Miestų gatvėse - išdžiūvę medžiai vaiduokliai

2007 02 27 0:00
Daugelis miestų medžių žiemą yra sniego ir druskos nelaisvėje
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Gamtos sergėtojai druskos barstymą keliuose ir gatvėse vadina cheminiu karu su želdiniais, o kelininkai teisinasi pinigų stygiumi

Balkšvi batai ir automobilių šonai - toli gražu ne visi nepatogumai, kurių patiriame žiemą dėl barstomos ant gatvių ir kelių druskos.

Kelių ir gatvių prižiūrėtojai druską arba jos ir smėlio mišinį barsto, kad ištirptų sniegas ir ledas, kad nebūtų slidu.

Tačiau "paragavę" druskos sparčiai rūdija metalinės mašinų ir tiltų dalys. Vilniaus Gedimino technikos universitete atlikti tyrimai rodo, jog natrio chloridas, paprasčiau tariant - druska ardo net ir cementinius bei betoninius tiltus ir tunelius, dėl jos deformuojasi asfaltbetonio danga.

O gamtos sergėtojai kalba apie pragaištingą natrio chlorido įtaką gamtai. Ypač nukenčia miestų gatvėse augantys medžiai. Druska "pavaišintas" sniegas ir nešvarumai dažniausiai sustumiami ar sukraunami į krūvas prie pat medžių kamienų. Pakaitinus saulei, ypač pavasarį, druskos tirpalas susigeria į žemę, ir medžiai pradeda džiūti.

Vasarą neretai stebimės, kodėl nepražysta daug liepų gatvėse, o ir pražydusiųjų žiedlapiai greitai nubyra. Anot gamtininkų, tai, kaip ir daugelis kitų miestų medžių ligų - natrio chlorido pasekmės. Trikdydama augalų fiziologines savybes, druska lėtina jų augimą. Dėl tos pačios priežasties dalis spygliuočių meta spyglius. Neretai druskos nusilpnintus medžius prie kelių apninka grybinės ligos, amarai ir kiti kenkėjai.

Druska - kaip ginklas

Pasak druskų poveikį ekosistemoms tyrusios Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantės Agnės Kazlauskienės, pažeidimai labiausiai pastebimi iki kelių dešimčių metrų nuo kelio, o atvirose vietose - pievose, laukuose - druskos pažeistų augalų aptinkama net iki 100 ir daugiau metrų nuo kelio.

Tyrėja rado istorinių žinių, kad druska kaip nuodas buvo naudojama dar gilioje senovėje - ja priešų laukuose buvo naikinami augalai. Naudojamas šis "ginklas" kartais ir dabar: nepatinka kuriam nors miestiečiui prie jo lango žaliuojanti eglė ar kitas medis - palaisto kartą kitą jį išsliūkinęs naktį druskos tirpalu, medis netrukus nudžiūva, o tada belieka jį nupjauti.

Pasak gamtosaugininkų, saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemą Lietuvoje išberiama apie 140 tūkstančių tonų natrio chlorido ar jo mišinių su smėliu. Vienam kvadratiniam pagrindinių šalies gatvių ir kelių metrui per žiemą tenka iki 25 kilogramų druskos.

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2005 metais Vilniaus gatvėse buvo išberta beveik 16 tūkstančių kubinių metrų natrio chlorido ir smėlio mišinio. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Augalų apsaugos katedros tyrimai parodė, kad pavasarį litre sniego tirpsmo vandens Lietuvos valstybiniuose keliuose yra iki 13600 mg druskos.

Nebenaudoja ir Maskva?

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausieji specialistai Rimantas Grikevičius ir Kristina Ulkienė tvirtina, kad civilizuotose pasaulio šalyse dėl žalos gamtai sniegui ir ledui tirpdyti natrio chloridas nebenaudojamas.

"JAV tam naudoja kalcio chloridą, Vokietijoje ir Šveicarijoje - magnį. Šiaurės Europos šalyse net ir kalcio chloridas naudojamas labai ribotai, pavyzdžiui, Norvegijoje bet kokiomis druskomis barstyti gatves ir kelius uždrausta daugiau kaip prieš dešimtį metų. Ten sniegas ir ledas tirpdomi pakaitinta skalda ir karštu vandeniu", - pasakojo gamtosaugininkai Ulkienė ir Grikevičius.

Pasak jų, natrio chloridu gatvės ir keliai nebarstomi jau net ir Maskvoje. "Iki 2001 metų Rusijos sostinėje, kaip ir Lietuvoje, komunalininkai sniegą tirpdė daugiausia natrio chloridu, todėl daug medžių išdžiūdavo ir juos tekdavo iškirsti. Antai 1996 metais dėl to Maskvoje teko nupjauti 250 tūkstančių medžių.

O dabar Maskvos gatvės ir keliai natrio chloridu nebarstomi ir nelaistomi. Jį rusai pakeičia kalcio chloridu, magnio chloridu ir kalio acetatu", - pasakojo Grikevičius. Šiuos faktus internete aptikę gamtosaugininkai džiūgavo pamatę Rusijos komunalinio ūkio akademijos ir kitų mokslo institucijų tyrimus - atsisakius natrio chlorido, išdžiūvusių medžių Maskvos gatvėse skaičius sumažėjo net 2-3 kartus.

Prarandama ar sutaupoma?

LŽ pašnekovai stebėjosi, kodėl Lietuva, priešingai negu daugelis pasaulio šalių, savo aplinkai, ypač želdiniams, vis dar tebėra tarsi paskelbusi cheminį karą. "Kelininkai teisinasi, kad natrio chloridas yra pigesnis už gamtą mažiau teršiančias druskas - kalcio, magnio chloridą. Tačiau gamtai, technikai, tiltams, pastatams, keliams padaroma daugiau nuostolių negu sutaupoma neperkant ekologiškų medžiagų", - kalbėjo Grikevičius.

Be kalcio ir magnio chloridų, gamtosaugininkai minėjo ir kitas natrio chlorido alternatyvas - kalio acetatą, kalcio nitratą, amonio hidrofosfatą, karbamidą, silvinitus. Kai kuriomis šiomis cheminėmis medžiagomis šalies akcinės bendrovės prekiauja.

Be to, gamtos sergėtojai siūlė tobulinti smėlio ir drusko mišinio barstymo technologiją - pavyzdžiui, uždėti ribotuvus, kad ant pakelės želdinių patektų mažiau smėlio su druska. Kiti gamtosaugininkų patarimai - išlaisvinti medžius gatvėse nuo sniego ir ledo krūvų, kuriose yra daug druskos, nelaikyti druskos ir smėlio mišinio prie medžių, krūmų, ant vejų ir gėlynų.

"Galbūt vertėtų prie gatvių ir kelių sodinti atsparesnius druskoms medžius ir krūmus - svyruoklinius gluosnius, paprastąsias vinkšnas, baltažiedes robinijas, kanadines tuopas, raudonlapes sedulas, paprastuosius ligustrus, totorinius sausmedžius, kalninius serbentus", - svarstė miškininkas Grikevičius. Tačiau dauguma šių sumedėjusių augalų miestuose nėra populiarūs.

Duomenys - skirtingi

Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą organizuojančios ir koordinuojančios Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas stebėjosi gamtosaugininkų informacija, jog ne tik Europos šalių, bet ir Rusijos sostinėje sniegas nebetirpdomas natrio chloridu. "Maskvoje natrio chloridą naudoja plačiai - tuo įsitikinau ne kartą", - teigė Jurkuvėnas.

Tą patį LŽ tvirtino ir Vilniaus gatves prižiūrinčios akcinės bendrovės "Grinda" direktorius Algimantas Vilūnas. "Pernai lankiausi darbo reikalais Maskvoje - rusai natrio chlorido gatvėse išlaisto ne mažiau negu mes", - prisiminė Vilūnas.

Kelininkai tikino, jog sniegui tirpdyti ši druska naudojama visame pasaulyje, ir pagrindinė priežastis - nedidelė kaina. "Norvegijoje gatvės barstomos smulkia skalda todėl, kad jos toje šalyje yra labai daug ir ji ten pigesnė už druską. O, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje natrio chlorido naudojama ne mažiau negu pas mus", - sakė Vilūnas.

Jurkuvėno duomenimis, natrio chloridas vidutiniškai 10 kartų pigesnis negu gamtosaugininkų paminėti kalcio chloridas ir kitos druskos.

Pasak Vilūno, kalcio chlorido naudojama ir Vilniuje, tačiau nedaug. "Šiek tiek jo dedame į natrio chlorido tirpalą, kuriuo laistomos gatvės - skystis pasiskleidžia tolygiau, nesiekia toli, be to, kalcio chloridas ypač efektyvus, kai oro temperatūra labai žema. Tačiau daug pilti šios brangios cheminės medžiagos neekonomiška", - aiškino Vilniaus gatvių prižiūrėtojų vadovas.

Žala aplinkai persūdoma?

Jurkuvėnas nusišypsojo išgirdęs gamtosaugininkų patarimą sumontuoti smėlio barstymo mašinose ribotuvus, kad smėlis ir druska nebūtų nubloškiami toli. "Jie ten seniai yra. Dabartinė barstymo technika leidžia reguliuoti, kokiu atstumu barstyti smėlį, ir tai yra daroma. Mes nesuinteresuoti berti smėlio ir druskos toliau negu reikia", - sakė Kelių priežiūros skyriaus vedėjas.

Kelininkų nuomone, gamtos sergėtojai natrio chlorido žalą gamtai persūdo. "Jeigu ši cheminė medžiaga būtų tokia nuodinga kaip jie tvirtina, niekas jos nenaudotų, tačiau yra atvirkščiai - tai vienas populiariausių ir nepakeičiamų produktų visame pasaulyje jau daug šimtmečių", - priminė Jurkuvėnas.

Vis dėlto ir Jurkuvėnas, ir Vilūnas sutiko, jog miestų medžiams druska kenkia. "Mūsų pareiga - rūpintis, jog nebūtų užpustytos ir slidžios gatvių važiuojamosios dalys. O druskuotą sniegą, kuriuo apkrauti medžių kamienai šaligatviuose, turėtų nukasti ir išvežti kiemsargiai", - paaiškino Vilūnas.

Pasak kelininkų, galima ilgai ginčytis apie druskos žalą gamtai, automobiliams ar batams. "Tačiau svarbiausia - žmonių gyvybė. Slidžiuose keliuose ir gatvėse būtų aukų", - priminė Jurkuvėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"