TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Miestuose – gyventojų nuomonės baimė

2016 04 23 6:00
pixabay.com nuotrauka

Svarbių vietos klausimų sprendimas paisant gyventojų nuomonės – beveik niekada realiai nenaudojamas demokratijos įrankis. Didžiųjų miestų valdžia iki šiol tarsi įsikalbėjusi plebiscitų ir miestiečių apklausų baimę. Tiesiogiai išrinkti merai randa priežasčių nepraktikuoti tokių eksperimentų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyventojų apklausos paprastai atliekamos pateikiant jiems klausimą savivaldybės tinklalapyje, kur gali balsuoti kone bet kas. Tokia elektroninė demokratija dažniausiai baigiasi pasvarstymais, kad apklausa – patariamoji arba nepakankama, nes joje dalyvavo vos keli procentai miestiečių. Tikrų apklausų, pavyzdžiui, plebiscitų, politikai prisibijo, mat niekada negali žinoti, kur link pakryps rinkėjai.

Apklausa buvo suklastota

Demokratijos raidai suinteresuotos mažumos plebiscitas savivaldos lygiu būtų reikalingas, tačiau didžiųjų miestų vadovai entuziazmu netrykšta. Štai sostinėje Artūro Zuoko vadovavimo laikais elektroninė demokratija tarsi buvo stiprinama, į ją investuojama, bet šis eksperimentas, regis, nepavyko, nes bet kokią rimtesnę miestiečių apklausą lydėjo nesusipratimai.

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus savivaldybė klausė vilniečių, ar jie pritartų Žirmūnų tilto pervadinimui Algirdo Mykolo Brazausko vardu. Po kurio laiko paaiškėjo, kad vilniečių pritarimas tilto klausimu – suklastotas. Merijos atstovai tada teigė, jog apklausai nebuvo taikomi jokie apribojimai, joje galėjo dalyvauti bet kas ir balsuoti kiek nori kartų.

Pastaraisiais metais gyventojų nuomonės sostinės valdžia teiravosi, kai reikėjo apsispręsti dėl vietos Jono Basanavičiaus paminklui. Internetinėje apklausoje dalyvavo 890 vilniečių. Šių metų pradžioje miestas užsakė sociologinę apklausą dėl krematoriumo. Paaiškėjo, jog daugiau kaip 74 proc. vilniečių norėtų, kad jis atsirastų sostinėje.

Tik dėl rimtų dalykų

Praėjusią savaitę interviu LŽ davęs sostinės meras Remigijus Šimašius minėjo, kad vietos plebiscitas galėtų būti rengiamas tik strateginiais klausimais, reikalaujančiais didelių investicijų. „Nesu lietuviškų „pakazūchinių“ apklausų entuziastas. Jei reikia daryti, tai dėl rimtų dalykų“, – sakė jis.

„Lietuvos sąrašo“ lyderis Darius Kuolys, kuris eidamas į savivaldos rinkimus akcentavo idėją dažniau klausti miestiečių nuomonės, LŽ priminė, kad Vilnius nė karto nebuvo rengęs tikro plebiscito, nors tokia galimybė yra. Jo įsitikinimu, dėl to turėtų apsispręsti miesto taryba. „Nuomonės būtų galima klausti dėl miesto perspektyvų. Pavyzdžiui, ar savivaldybės lėšas, milijonus eurų, turėtume skirti tėvams, kurie veda vaikus į privačius darželius. Arba dėl žemės mokesčio, kurį verslui siūloma gerokai sumažinti. Taip pat dėl viešojo transporto dalinio privatizavimo, mat siūloma, kad į miestą ateitų privatus vežėjas. Tai strateginiai dalykai“, – vardijo D. Kuolys.

Klausimus dėl istorinės atminties – gatvių ir skverų pavadinimų, skulptūrų, paminklų – jis siūlo spręsti ne rengiant apklausas, o viešąsias konsultacijas.

Garantuoja įstatymas

Visvaldas Matijošaitis

Galimybę pareikšti nuomonę dėl viešųjų savivaldos reikalų tvarkymo gyventojams garantuoja Vietos savivaldos įstatymas. Tai jie gali padaryti dalyvaudami apklausose, kurių rezultatai yra patariamojo pobūdžio. Numatyta, kad žmonėms gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia vykdydama savarankiškas funkcijas, taip pat dėl naujų savivaldybių steigimo, panaikinimo, teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo. Iniciatyvos teisę skelbiant apklausą turi savivaldybės gyventojai, savivaldybės taryba, seniūnas ir meras.

Tačiau, pavyzdžiui, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad klausimų, dėl kurių derėtų atsiklausti miestiečių, kol kas nėra. „Šiuo metu nevykdome tokių projektų, kuriems reikėtų didelės analizės, miestiečių nuomonės. Dažniausiai paklausiame internetu ir viešindami įgyvendinamus projektus. Žinome miestiečių nuomonę“, – dėstė jis.

Paskutinis žodis – politikų

Uostamiesčio savivaldybė prieš porą metų surengė visuotinę apklausą dėl to, kaip vadinti miesto simboliu tapusią upę – Dane ar Dange. Joje, kaip skelbta, galėjo dalyvauti tik klaipėdiečiai, užsiregistravę per elektroninius valdžios vartus savivaldybės tinklalapyje ir naudodamiesi elektronine bankininkyste, kad būtų susieti su gyventojų registru.

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, jog miestiečių apklausų forma – gera ir reikalinga, tik štai paskui galutinį žodį vis tiek turi tarti politikai. „Tai vienas tokių „vėsinančių“ elementų, kodėl apklausos nesulaukia išskirtinio miestiečių dėmesio. Praėjusią kadenciją buvo dvi trys. Dėl naftos terminalo plėtros, dėl giliavandenio uosto, dėl upės pavadinimo. Bet žmonių aktyvumas buvo menkas – 4–5 procentai“, – prisiminė jis.

Tokios apklausos rengtos ne tik internetu, bet ir bibliotekose, rinkimų apylinkėse. Meras pasisako ir už plebiscitą, tik abejoja jo sėkme. „Kaip padaryti, kad gyventojų aktyvumas viršytų tradicinį rinkimuose dalyvaujančiųjų procentą? Štai čia didysis klausimas“, – sakė V. Grubliauskas.

Aktyvios mažumos nemėgstamos

Politologo Antano Kulakausko nestebina politikų nesuinteresuotumas dažniau ir aktyviau teirautis žmonių nuomonės. „Miestuose yra veiklių mažumų, kurių politikai, tiesą sakant, nenori. Jos dažnai drumsčia vandenį: prieš kai kuriuos priimamus sprendimus protestuoja. Taigi įtraukus platesnius sluoksnius miestiečių, nežinia, kur tas pasyvusis rinkėjas pasuks. Atsiras konkurencija. Kuo mažiau konkurencijos, tuo politikams geriau“, – svarstė jis.

Vilnietis A. Kulakauskas prisipažino, kad jam neteko dalyvauti jokioje miestiečių apklausoje. „Visuotinės miestiečių apklausos kainuoja. Reikia kone rinkimų komisiją sudaryti. Tad lieka sociologinės apklausos, apklausos internetu, bet jos nereprezentatyvios“, – pridūrė jis.

Prieš porą metų Vidaus reikalų ministerija atliko vietos gyventojų apklausų 2012–2013 metais savivaldybėse stebėseną. Kaip paaiškėjo, 45 savivaldybėse žmonės tam tikromis formomis dalyvauja sprendžiant viešuosius reikalus, tačiau 3 savivaldybės nurodė, kad gyventojai viešųjų reikalų nesvarsto jokiomis formomis. 16 savivaldybių organizavo vietinių apklausas pagal Vietos savivaldos įstatymą. Teigiama, jog 12 kartų buvo atsižvelgta į žmonių nuomonę.

„Vyraujanti gyventojų įtraukimo į savivaldybės darbą kultūra yra atsakyti į jų reikalavimus, tačiau ne kurti bendravimo formas, kurios būtų ilgalaikės ir peržengtų formalias bendravimo procedūras“, – reziumuojama praėjusių metų Pilietinės visuomenės instituto tyrime „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas“.

. . .

Vyrauja proginiai susitikimai

10 Lietuvos savivaldybių nurodė 2013 metais vykdžiusios apklausas dėl gyventojų aptarnavimo. Tai dažniausias apklausos tipas. Galima daryti išvadą, kad gyventojų priėmimas savivaldybėms yra reikšminga jų įtraukimo dalis.

Kita vyraujanti forma – proginiai susitikimai. Pavyzdžiui, vieno rajono savivaldybės mero ataskaitoje rašoma, kad jis priėmė gyventojus 120 kartų, ir patikslinama, jog dar daugiau susitikimų (500) vyko per įvairias šventes.

Savivaldybės išsamiai pristato daugumą tokių renginių, tačiau beveik kiekvienas jų apibūdinamas trumpu aprašymu: „meras susitiko“, „bendravo“, „aptarė problemas“. Dažniausiai neaišku, kokios tos problemos.

Taigi savivaldybės kaip svarbiausią savo įsipareigojimą bendradarbiaujant su gyventojais supranta interesantų priėmimą.

Šaltinis: Pilietinės visuomenės instituto tyrimas „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas“ (2015)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"