TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Miestus pildys "pasislėpusiais" gyventojais

2014 07 30 6:00
Teigiama, kad dabartinis gyvenamosios vietos deklaravimas iškraipo realią miestų gyventojų statistiką. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM) rado būdą, kaip šviesesnėmis spalvomis nuspalvinti šalies demografinį paveikslą. Siūloma įvesti prievolė visiems deklaruoti savo gyvenamąją vietą esą leistų savivaldybėms ne tik žinoti tikslų gyventojų skaičių, bet ir pagerintų statistinius rodiklius.

VRM parengė šūsnį su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu susijusių įstatymų pataisų. Nauja visiems privaloma gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, anot pataisų rengėjų, savivaldybėms leis surinkti tikslius duomenis apie savo gyventojus, kad netektų apmokėti už paslaugas ar skirti socialinę paramą asmenims, faktiškai gyvenantiems kitose savivaldybėse.

Teigiama, kad turint tikslią informaciją ateityje būtų galima atsisakyti gyventojų ir būsto surašymo valstybės mastu. „Tokia Lietuvos gyvenamosios vietos ir asmenų apskaitos sistema prilygtų šiuo metu Suomijoje ir kitose pažangiose Europos Sąjungos valstybėse esančioms sistemoms“, - pažymi pataisų iniciatoriai.

Interesas – tikslus skaičius

Naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą rengusios darbo grupės narė, Gyventojų registro prie VRM direktoriaus pavaduotoja Marija Norkevičienė teigė, kad pagrindinis pataisų tikslas - turėti kuo tikslesnę informaciją apie asmenų gyvenamąją vietą. „Yra įvairūs socialiniai interesai: mokyklos, darželiai, balsavimo apylinkės. Juos savivaldai reikia žinoti“, - LŽ aiškino ji.

M. Norkevičienė atkreipė dėmesį, kad kasmet į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukiama vis daugiau žmonių. Naujausiais duomenimis, šioje apskaitoje šiuo metu yra beveik 109 tūkst. asmenų. „Tai - ne tik benamiai, bet ir asmenys, kurie nuomojasi butus, tačiau nedeklaruoja gyvenamosios vietos. Arba tie, kurie yra išdeklaruojami, kai išvyksta gyventi į užsienį, o grįžę gyvenamosios vietos nedeklaruoja, kad išvengtų mokesčių ar kitų įsipareigojimų“, - tvirtino ji.

Sutaupytų lėšų

Dabartinį įstatymą siūloma papildyti nuostata, kuri aiškiai įtvirtintų asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat siūloma numatyti baigtinį sąrašą asmenų, kurie galėtų būti įtraukti į neturinčiųjų gyvenamosios vietos apskaitą. Tai būtų benamiai, kaliniai, asmenys, kurie priverstinai gydomi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tie, kurie palieka savo globotojų šeimas, yra išleidžiami iš vaikų globos institucijų ar šeimynų. Yra numatyti maksimalūs terminai, kuriam laikui šie asmenys gali būti įtraukti į apskaitą.

Siekiama supaprastinti ir patį gyvenamosios vietos deklaravimo procesą numatant, kad vietoj savininko ar jo įgalioto asmens parašu patvirtinto sutikimo deklaravimo įstaigai galėtų būti pateiktas kitas dokumentas, patvirtinantis teisę gyventi konkrečioje gyvenamojoje patalpoje, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartis.

Taip pat siūloma patikslinti deklaravimo tvarką ir nuostatas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti ilgesnį laiką, per kurį asmuo privalo deklaruoti gyvenamąją vietą.

„Šios pataisos padėtų užtikrinti, kad renkami ir kaupiami oficialūs duomenys apie asmenų gyvenamąją vietą maksimaliai atspindėtų faktinę situaciją. Tikslesnė informacija padėtų efektyviau naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, merijoms netektų apmokėti už paslaugas ar skirti socialinę paramą asmenims, faktiškai gyvenantiems kitoje savivaldybėje“, - pažymi pataisų rengėjai.

Daugiau lankstumo

Gyvenamosios vietos deklaravimo ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas - viena iš valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų. Ją atlieka seniūnijos. Tik nesant seniūnijų šią funkciją gali atlikti kitas savivaldybės administracijos padalinys.

„Dabar siūlomas palengvinimas, kad jei žmonėms yra patogu, deklaracijas galėtų priimti ne tik seniūnijos, bet ir miesto centre esantis merijos padalinys“, - sakė Gyventojų registro direktoriaus pavaduotoja M. Norkevičienė.

Viskas dėl žmonių

LŽ kalbintas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Administracinių paslaugų darbo grupės vadovas, Vilniaus miesto savivaldybės E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Simas Brusokas teigė, kad be visų šių pataisų gerinti savivaldybių teikiamų paslaugų kokybės ir mažinti biurokratijos, o kartu įgyvendinti vieno langelio principo neįmanoma.

„Be to, dabartinis gyvenamosios vietos deklaravimas iškraipo ir realią miestų gyventojų statistiką - žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą ne ten, kur gyvena, bet ten, kur pavyksta deklaruotis. Nauja tvarka sumažintų asmenims administracinę naštą, pagerintų statistinius duomenis“, - LŽ tvirtino jis.

Anot S. Brusoko, leidus savivaldybėms pačioms spręsti, kur gali būti teikiamos gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos, taps įmanoma asmeniui atvykus į vieną vietą gauti visus reikiamus dokumentus ir užpildyti visus būtinus prašymus. „Pavyzdžiui, gimus vaikui vienam iš tėvelių užteks nueiti į Civilinės metrikacijos skyrių, užpildyti prašymą gauti gimimo liudijimą ir drauge deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą“, - pabrėžė LSA atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"