TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Miglotas istorinių akmenų likimas

2011 04 20 0:00
Iki šiol netyla kalbos apie tai, ar tikrai visi senieji Gedimino prospekto grindinio akmenys liko valstybės žinioje.
Pauliaus Ugianskio nuotrauka

Pradėjęs byrėti sostinės Gedimino prospektas vėl užminė mįslę dėl senųjų bazalto ir granito trinkelių likimo. Ar galėjo dalis jų atsidurti privačiose rankose?

Dar prieš pradedant rekonstruoti Gedimino prospektą, dalis specialistų išreiškė susirūpinimą senųjų trinkelių likimu. Buvo nuogąstaujama, kad istorinę ir kultūrinę vertę turintys akmenys nebūtų pusvelčiui parduoti ir neatsidurtų privačiuose apsukrių tautiečių kiemuose. Tada kalbėta ir apie tai, ar iš viso verta lupti senąsias trinkeles ir grįsti prospektą naujomis. Nepaisant įvairių prieštaravimų, Gedimino prospektas maždaug prieš dešimtmetį už 100 mln. litų buvo pradėtas kapitališkai remontuoti.

2006 metais speciali komisija, kuri tvarkė naudotų gaminių apskaitą, planavo, kad senosios trinkelės bus naudojamos tik griežtai nustatyta tvarka, jų vertė sieks 130 litų už vieną kvadratinį metrą, tačiau privatiems asmenims jos nebus pardavinėjamos. Rekonstravus prospektą dalis istorinių akmenų iš tiesų vėl ėmė tarnauti miestui - jais buvo išgrįsta keletas sostinės gatvių, miesto aikščių ir pan. Kitos trinkelės atsidūrė sandėliuose, dalis jų ten guli iki šiol.

Nors senosios prospekto trinkelės oficialiai turėjo būti skirtos išimtinai miesto reikmėms, bet iki šiol tiksliai nežinoma, ar tikrai visos jos atiteko miestui. Be to, viešoje erdvėje ne kartą buvo pasigirdę nuomonių, esą dalis istorinių akmenų, kurių vertė, anot žinovų, neįkainojama, galėjo atsidurti ir privačiose rankose.

Įtarimų šešėlis

Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė LŽ sakė neabejojanti, kad ne visos istorinės prospekto trinkelės buvo panaudotos miesto labui ar nugulė sandėliuose. Esą nemažai jų galėjo iškeliauti pro "antrąsias" duris. Pašnekovė taip pat nesuvokia, kuo remiantis jos taip pigiai įvertintos. "Kultūriniu ir istoriniu atžvilgiu senosios trinkelės yra neįkainojamos. Pašalinus jas iš Gedimino prospekto, Senamiesčio vertė neabejotinai sumenko. Juk, kaip ne kaip, bet grindinio akmenys yra paveldas. Todėl vien jau mintis šias trinkeles pakeisti neaiškios kokybės naujomis buvo nusikaltimas", - dėstė A.Stancikienė.

Parlamentarė įsitikinusi, kad dalis istoriškai vertingų akmenų buvo paprasčiausiai išvogti, o Gedimino prospekto rekonstrukcija kažkam atnešė daug asmeninės naudos. Seimo narė apgailestavo, jog teisėsaugos institucijos anuomet nesugebėjo išsklaidyti visų įtarimų. "Ne kartą buvo girdėti kalbų, kad neva dalis senųjų trinkelių parduota žmonėms arba tiesiog pavogta. Deja, atsakingos institucijos tuo, matyt, rimtai nesidomėjo, o dabar, kaip sakoma, šaukštai po pietų, senatis...", - pridūrė A.Stancikienė.

Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis taip pat teigė, kad senųjų trinkelių likimas jam kelia tam tikrų įtarimų. Jo nuomone, specialiosios tarnybos turėtų pasidomėti, kiek istorinių akmenų buvo surinkta, kiek panaudota ir kiek dūla sandėliuose. "Reikia pakelti popierius ir viskas bus aišku. Tai padaryti nesunku, tereikia noro. Nes dabar kyla visokiausių minčių - ir ne pačių geriausių", - kalbėjo V.Mazuronis.

Gaubia nežinomybė

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis LŽ patvirtino, kad senosios prospekto trinkelės turi istorinę bei kultūrinę vertę, todėl visos jos privalėjo būti pajamuotos. "Pagal viską, turėjo būti nustatyta ne tik šių trinkelių vertė, bet ir kasmet pateikti inventorizacijos duomenys, panaudojimo ataskaitos ir pan.", - aiškino A.Degutis.

LŽ duomenimis, Vilniaus savivaldybė žino ir dokumentais gali pagrįsti tik senųjų trinkelių likimą, surinktų rekonstruojant Gedimino prospektą trečiuoju etapu. Kur iškeliavo ir buvo panaudoti ankstesniais dviem etapais surinkti akmenys, dokumentų aptikti nepavyko. Pasak sostinės savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, bent jau jis kol kas jokių popierių šiuo klausimu nėra matęs. "Tikrai žinome, kur šiuo metu yra dalis trinkelių ir kam jos naudojamas, bet neturime jokių oficialių dokumentų, kurie pagrįstų likusios dalies trinkelių likimą. Todėl neaišku, kiek jų tiksliai buvo išvežta ir kur panaudota. Tokių ataskaitų neturime ir nematėme", - LŽ teigė V.Pauža.

Žada išsiaiškinti

Nedidelė dalis nepanaudotų granito trinkelių šiuo metu saugoma aptvertoje savivaldybės įmonės "Grinda" teritorijoje Viršuliškėse. Čia jos stūkso ne vienus metus. Bendrovės direktoriaus Algimantas Vilūnas LŽ patvirtino, kad čia saugomos ne visos trinkelės, o tik tie akmenys, kurie atvežti po trečiojo Gedimino prospekto rekonstrukcijos etapo. "Savivaldybės nurodymu senosios trinkelės naudojamos miesto gatvėms, aikštėms ar kiemams tvarkyti, tačiau privatiems asmenims jos neparduodamos. Neseniai dalį jų perdavėme Bernardinų bažnyčios reikmėms, dar apie 1 500-1 800 kvadratinių metrų medžiagos saugome", - sakė A.Vilūnas.

Buvęs Vilniaus meras Raimundas Alekna nustebo sužinojęs, kad senosios grindinio trinkelės nenaudojamos guli sandėliuose ir yra taip pigiai įkainotos. Keistai jam pasirodė ir tai, kad šių trinkelių esą negalima parduoti privatiems asmenims arba bendrovėms. "Jeigu tai tiesa, vadinasi, su miesto turtu elgiamasi labai neūkiškai. Juk galima būtų skelbti nepanaudotų trinkelių aukcioną. Garantuoju, čia jų kaina gerokai išaugtų, tad gautas lėšas būtų galima panaudoti miesto labui. Šiuo klausimu reikės rimtai pasidomėti, kaip ir tuo, ar tikrai visos senosios trinkelės panaudotos pagal paskirtį", - LŽ sakė buvęs meras.

"Išgaravo" 20 tonų

Gandais ir įtarimais apaugo ne tik senosios Vilniaus Gedimino prospekto grindinio trinkelės. Istorinių akmenų detektyvas persimetė ir į Alytų. Beveik pačiame Dzūkijos sostinės centre prie pat "Miesto sodo" Kauno bendrovės "Žemkasys" darbininkai, pradėję kasti lietaus kanalizacijos griovį, po asfalto danga rado senąjį akmeninį gatvės grindinį. Akmenis kartu su smėliu darbininkai krovė šalia kasamo griovio, nes dar nebuvo sulaukę nurodymo, kur juos dėti. Šią problemą išsprendė įžūlūs ir apsukrūs piliečiai pastebėję, kad naktimis lauko riedulių niekas nesaugo. Vieną rytą tęsti darbų sugrįžę vyrai buvo nemaloniai nustebinti - griovys yra, smėlio krūvos yra, o akmenys paslaptingai išgaravę...

Apie grindinio akmenų vagystę gatvių tvarkymo darbus atliekančios bendrovės "Kelių remonto grupė" atstovas informavo Alytaus policiją. Pareiškime buvo nurodyta, kad pavogta apie 20 tonų grindinio akmenų. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas - kol kas be rezultato. Pareigūnai apklausė šalia esančio daugiabučio gyventojus, bet šie vieningai tvirtino nieko negirdėję ir nematę. Neatmetama galimybė, kad akmenys buvo išvežami naktį. "Sunku patikėti, jog žmonės nieko nežino apie vagystę, juk akmenys sunkūs, kraunant juos į automobilio priekabą bildesio tikrai nepavyktų išvengti", - įsitikinęs bendrovės "Kelių remonto grupės" darbų vykdytojas Petras Kalnikas.

Beveik neabejojama, kad buvę miesto grindinio akmenys atsidūrė privačiose valdose ir po kurio laiko taps pamatais, tvoromis ar akmeniniais takeliais. Surasti juos "priglobusį" žmogų, galbūt net ne vieną, vargu ar pavyks, nes nėra jokių išskirtinių pavogtų akmenų požymių. Nelabai aiškus ir dingusių akmenų kiekis. Pareiškime policijai nurodyta, kad dingo 20 tonų, tačiau juos kasę darbininkai įsitikinę, jog pavogtos tik kelios tonos akmenų. "Tikrai daugiau negalėjo būti, nes iškasėme vos pusšimtį metrų griovio, be to, toje vietoje senojo grindinio buvo mažiau nei dabar randame", - tikino nenorėję savo pavardžių atskleisti kauniečiai. Anot jų, galbūt didesnis kiekis nurodytas baiminantis būsimų vagysčių.

Alytaus miesto savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Marcinkevičienės teigimu, apie vagystę sužinota tik gavus policijos pranešimą. Bendrovė "Kelių remonto grupė" savivaldybės apie pavogtus akmenis net neinformavo. Tiksli žala nėra apskaičiuota, nes neiškus dingusių akmenų kiekis. Pagal turimus įkainius 1 kubinis metras akmenų įvertintas 200 litų be PVM. "Darbų rangovas apie visas likutines medžiagas turėjo informuoti užsakovą ir akmenis privalėjo vežti į saugomą aikštelę, iš kurios jie būtų buvę pervežti į kitą objektą", - teigė N.Marcinkevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"