TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Migracijos vingius brėš pagal gaires

2013 12 05 6:00
Lietuva priskiriama valstybėms, kuriose emigracijos srautai šiuo metu yra dominuojantys. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šalį prispaudus rimtoms problemoms - senstant visuomenei, gyventojams toliau masiškai išvykstant svetur - valdžia siūlo, kaip mažinti emigraciją, pritraukti papildomos darbo jėgos, integruoti imigrantus.

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos migracijos politikos gaires. Jose aptariama dabartinė situacija, taip pat nurodoma, kokių priemonių reikia imtis.

Ekonomistas Gitanas Nausėda teigiamai vertina tokių gairių atsiradimą. Jo teigimu, emigraciją padėtų mažinti ekonominių sąlygų gerinimas, nes būtent ekonominės priežastys pirmiausia skatina žmones išvykti. Kalbėdamas apie imigraciją jis pažymėjo, kad kol kas Lietuva neturėtų skubėti plačiai atverti durų užsieniečiams.

Neigiamos ir teigiamos pasekmės

Esamos padėties apžvalgoje pabrėžiama, kad Lietuva priskiriama prie valstybių, kuriose emigracijos srautai šiuo metu yra dominuojantys. Eurostato duomenimis, emigracija iš mūsų šalies - viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Tik pastaraisiais metais šalies ūkiui atsigaunant po ekonomikos krizės, pamažu pradeda didėti imigracijos ir grįžtamosios migracijos mastas, mažėja emigracija.

Nurodoma, kad dėl emigracijos Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius ir keičiasi jų struktūra, didėja ekonominė ir socialinė našta darbingo amžiaus žmonėms, atsigaunant ekonomikai ima trūkti darbo jėgos tam tikruose sektoriuose, vyksta protų nutekėjimas. Tačiau įžvelgiama ir teigiamų emigracijos pasekmių: dalis išvykusių gyventojų įgyja išsilavinimą žinomose užsienio mokymo įstaigose, įgauna naujos patirties darbo rinkoje, patobulina kvalifikaciją, piniginėmis perlaidomis remia Lietuvoje likusius gyventi giminaičius - tai prisideda prie vidaus vartojimo augimo, bendro gyvenimo lygio kilimo šalyje.

Konstatuojama, kad mūsų šalies migracijos politika skatinant grįžimą į tėvynę iki šiol nebuvo pakankamai veiksminga. Išvykusių piliečių grįžimą vis dar riboja gana didelis ekonominės gerovės skirtumas tarp Lietuvos ir emigracijos valstybių. Be to, grįžtančių emigrantų integraciją gali riboti tai, kad dalis jų užsienyje yra praradę anksčiau turėtus įgūdžius, nes dirba kvalifikacijos nereikalaujančius ar jos neatitinkančius darbus. Grįžtamosios migracijos potencialą mažina ir silpnėjantys ryšiai tarp išvykusių piliečių ir Lietuvos, ypač jei užsienyje gyvenama ilgą laiką.

Imigrantai nesiveržia

Statistikos departamento duomenimis, imigracija 2004-2012 metais išliko nedidelė ir neviršijo 3 tūkst. žmonių per metus. Ikikriziniu laikotarpiu augęs atvykėlių skaičius 2009-2010 metais sumažėjo daugiau nei perpus. Pastaraisiais metais pastebima tam tikra augimo tendencija.

Iki 2011 metų didžioji dalis leidimų laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduodami šeimos susijungimo pagrindu. Atsigaunant ekonomikai, situacija keičiasi ir 2012-aisiais dominuojanti priežastis - darbas ar ketinimas užsiimti teisėta veikla. Tiesa, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukiama nedaug - šių metų pirmąjį pusmetį jiems išduoti 32 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Nuo 1997 metų išnagrinėta daugiau kaip 6 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje. 164 prieglobsčio prašytojams buvo suteiktas pabėgėlio statusas, apie 400 asmenų, kurie negali grįžti į savo kilmės valstybes dėl karinių konfliktų ar žmogaus teisių pažeidimų, naudojasi papildoma apsauga Lietuvoje.

Pažymima, kad mūsų šalis neturi suformuotos ilgalaikės užsieniečių integracijos politikos ir ją formuojančios institucijos, trūksta kryptingo ir koordinuoto užsieniečių integraciją vykdančių institucijų darbo.

Nori susigrąžinti emigrantus

Anot gairių rengėjų, nepalankios valstybei demografinės prognozės, rodančios senėjančią visuomenę, neigiamos Lietuvos gyventojų migracijos tendencijos, turinčios įtakos ekonomiškai aktyvių žmonių skaičiaus mažėjimui ir daromam poveikiui valstybės ekonominei ir socialinei raidai bei viešiesiems finansams, lemia poreikį nustatyti tokius instrumentus, kurie Lietuvai leistų tapti atviresne ir konkurencingesne valstybe.

Nurodoma, jog būtina siekti, kad mažėtų emigracija ir daugiau piliečių sugrįžtų į tėvynę. Siūloma ieškoti būdų pritraukti ir panaudoti emigrantų socialinį, mokslinį, kultūrinį ir ekonominį potencialą, grįžtantiesiems sudaryti galimybes integruotis į darbo rinką. Manoma, jog reikia stengtis, kad emigracija kistų į mobilumo procesą, kai išvykstama siekiant pasinaudoti kitų šalių teikiamomis galimybėmis, kurios ateityje būtų panaudotos Lietuvoje ar jos naudai.

Skatins toleranciją atvykėliams

Esą vienas svarbiausių Lietuvos imigracijos politikos elementų - kontroliuojama imigracija iš trečiųjų šalių, prisidedanti prie šalies ūkio plėtros. Išskirtos valstybei prioritetinės svetimšalių kategorijos: lietuvių kilmės užsieniečiai, ES piliečiai, užsieniečiai, kurie atvyksta mokslo ir studijų tikslais, dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ar šeimos susijungimo pagrindu ir pan.

Nurodoma, kad darbo jėgos pritraukimo į Lietuvą reglamentavimas turi būti patrauklus ir lankstus, užtikrinantis valstybės konkurencingumą. Taip pat pažymima, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių būtų pasitelkiami kompensuoti trūkstamą darbo jėgą tik tada, kai šio trūkumo negalėtų kompensuoti vietinė darbo jėga, grįžtantieji iš emigracijos arba ES valstybių piliečiai. Pabrėžiama, kad darbo jėgos pritraukimas iš trečiųjų šalių neturi skatinti Lietuvos piliečių emigruoti.

Gairėse teigiama, kad užsieniečių integraciją reikia vykdyti tiek valstybiniu, tiek vietos lygmeniu, būtina skatinti visuomenės toleranciją jų atžvilgiu.

Padėtis - ne beviltiška

Jeigu panaši strategija būtų atsiradusi prieš 5 ar 10 metų, G.Nausėdos nuomone, per šį laiką galbūt nebūtume turėję tokių problemų, su kuriomis susiduriame dabar. „Tačiau padėtis nėra beviltiška“, - pažymėjo jis ir priminė, kad emigruojančių žmonių mažėja, o grįžtančiųjų - daugėja.

Anot G.Nausėdos, prie to labiausiai prisideda objektyvūs ekonominiai procesai, palankūs grįžti: didėjantys atlyginimai, mažėjantis nedarbo lygis, tam tikruose sektoriuose dėl darbuotojų vykstanti konkurencija. Tačiau sunkumų tebekelia nelankstūs darbo santykiai. Ekonomistas pažymėjo, kad būtina gerinti sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui.

G.Nausėda mano, kad darbo jėgos pritraukimas į šalį turėtų būti selektyvus ir labai konkretus, tik esant tam tikrų profesijų darbuotojų poreikiui. Esą kol negalime susigrąžinti emigravusiųjų, nedarbo lygis išlieka nemažas, nederėtų plačiai atidaryti vartų imigrantams.

Užsieniečių registro duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 33,3 tūkst. užsieniečių. ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių gyveno 3,3 tūkst., iš jų beveik pusė – Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos piliečiai, kitų valstybių – 30 tūkst., iš kurių beveik du trečdaliai – Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Statistikos departamento duomenimis, 2008–2012 metais iš Lietuvos emigravo 225 tūkst. piliečių, arba 1,3 karto daugiau nei 2003–2007 metais. Dauguma jų išvyko į kitas ES valstybes.

Didžioji dalis emigrantų – jauni, darbingo amžiaus žmonės. Statistika rodo, kad 2012 metais 28 proc. emigrantų sudarė 14–24 metų, 35 proc. – 25–35 metų amžiaus asmenys.

2008–2012 metais į Lietuvą grįžo gyventi nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių 46,7 tūkst. piliečių arba 2,2 karto nei 2003–2007 metais. Ypač sparčiai grįžtančiųjų skaičius pradėjo augti nuo 2011-ųjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"