TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Migrantai iš Lietuvos siaubia Italijos pakrantes

2016 01 03 14:00
Kormoranai. LŽ archyvo nuotrauka

Iš Šiaurės Europos, taip pat ir Lietuvos, į Italijos pietus žiemoti atskridę kormoranai tapo galvos skausmu Sardinijos salos žvejams. Vasarą nusiaubę mūsų šalies pajūrį, dabar jūrų krankliai menkina sardų žvejų laimikius.

Kormoranų kolonijos vasarą pridaro nemažai problemų Juodkrantėje, Rusnėje (Briedžių saloje), taip pat Zarasų rajone greta Drūkšių ir Lukšto ežerų. Suskaičiuota, kad pernai vien Juodkrantėje jūrų krankliais vadinami paukščiai susuko per 3 tūkst. lizdų. Šiemet pavėlavus skelbti konkursą ir galiausiai nusprendus kormoranų visai nebaidyti, šių sparnuočių kolonija smarkiai padidėjo.

Vasaroję Šiaurės Europoje, žiemas kormoranai leidžia Pietų šalyse, kur savo kolonijos dydžiu ir ėdrumu baigia ištampyti nervus vietos žvejams, patiriantiems milijoninius nuostolius.

Suvalgo po kilogramą žuvies

Sardinijos salos, Oristano provincijos, kurios vienas svarbiausių ekonomikos variklių – žvejyba, žvejai jau seniai neapsikenčia kormoranų. Kaip pasakoja Italijos dienraštis „La Stampa“, žvejojantieji susiorganizavo į dvi grupes: vieni meta tinklus į vandenį, o kiti baido kormoranus. „Jų yra daugybė. Kiekvienas suryja beveik kilogramą žuvies per dieną. Jie nieko nepalieka“, – skundžiasi žvejai.

150 Cabraso, kuris garsėja bottargos – sūdytų, presuotų ir saulėje džiovintų žuvų, dažniausiai tuno ar pilkosios kuojos, ikrų, – gamyba, tvenkinių darbuotojų teoriškai krizės nejaučia. Kol kas žuvies pardavimai užtikrina geras pajamas. Tačiau žiemą čia visada apsilanko nemalonūs svečiai – kormoranai. Šie nepasotinami paukščiai su itin išvystytu savisaugos instinktu į Sardiniją atskrenda žiemoti iš Šiaurės Europos. „Per pastaruosius kelerius metus kormoranų skaičius beveik padvigubėjo. Lyginant su 2008 metais, jų priskaičiuojame 86 proc. daugiau. Tiesioginė jų padaroma žala siekia mažiausiai 2,5 mln. eurų“, – Italijos laikraščiui „Las Stampa“ aiškino regiono ūkininkus vieninjančios organizacijos Oristane vadovas Giuseppe Casu.

Pastangos kovoti su kormoranais Sardinijos pakrantėse sukėlė naują karą – tarp žvejų ir aplinkosaugininkų. Kaip „La Stampai“ sakė aplinkosaugos organizacijai atstovaujantis Stefano Deliperi, skaičiuojama, kad Sardinijoje gali žiemoti nuo 12 iki 18 tūkst. kormoranų. Be to, anot jo, šie paukščiai minta smulkia žuvimi, kuri netinkama pardavimui, todėl kaltinti juos dėl žvejybos sektoriaus nesėkmių nedera.

Skundžiasi ir Lietuvos žvejai

Kormoranai daug žalos pridaro ir Lietuvai bei kitoms mūsų regiono šalims. Mūsų žvejai taip pat skundžiasi, kad jūrų krankliai išgaudo daugiau žuvų nei pavyksta rasti tinkluose, todėl patiriama nemažai nuostolių. Kormoranų kolonijos daro žalą ir aplinkai – jų rūgščios išmatos išdegina augmeniją, pakeičia dirvožemį.

Nors mūsų šalyje kormoranai yra baidomi nuo lizdų, šiemet Aplinkos ministerija (AM) per vėlai susigriebė skelbti konkursą ir jų populiacija liko nereguliuota, nes paukščius būtų tekę baidyti nebe nuo kiaušinių, kaip įprasta, o nuo lizdų su gyvais, ką tik išsiritusiais jaunikliais.

Pasak ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, 5 perinčiose kolonijose stebėta kormoranų populiacija. „Turime duomenų palyginimui su tais metais, kai paukščiai buvo baidomi. Rezultatai aiškiai sako, kad nieko nedarant kormoranai plėsis ir toliau, jų populiacija augs. Kalbant apie problematiškiausią ir didžiausią Juodkrantės koloniją, matome, kad šiemet kormoranai užėmė dar didesnį sengirės plotą – miškininkų paskaičiavimais, dar apie 2 ha. Jeigu perėjimo ir lizdų sukimo metu jie būtų baidomi, tokio užimtos teritorijos padidėjimo nebūtų buvę“, – tvirtino specialistas.

Kovoti sudėtinga

Pasak L. Budrio, norint išsaugoti Juodkrantės sengirę, kitas kormoranų „okupuotas“ teritorijas, mažinti šių paukščių skaičių, būtina taikyti specialias populiacijos reguliavimo priemones. AM specialistas pažymėjo, kad kitais metais jūrų kranklius nuo lizdų žadama baidyti tradicinėmis, visame pasaulyje taikomomis priemonėmis: garsiniais ir vizualiniais signalai, šaudant lizdų dėtis, kur vidutiniškai būna padėta po 4 kiaušinius.

Kovos su kormoranais veiksmai derinami ir su kitomis nuo jų antplūdžio kenčiančiomis šalimis. Tiesa, kaip pastebėjo L. Budrys, lyginant su aplinkinėmis valstybėmis Lietuvos padėtis nėra pati blogiausia. Pavyzdžiui, Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje perinti kormoranų kolonija yra 3 kartus didesnė nei Juodkrantėje. Kai kuriuose Skandinavijos regionuose šių paukščių taip pat priskaičiuojama daugiau nei pas mus. „ES mastu rengtas ne vienas planas, rekomendacijos kormoranų populiacijos reguliavimui. Tačiau su šia paukščių rūšimi kovoti yra ganėtinai sudėtinga. Jie yra paplitę vos ne visame pasaulyje, yra atsparūs, agresyvūs, neišrankūs, labai greitai plinta, sparčiai dauginasi ir greitai sumažinti jų populiaciją nėra taip paprasta“, – aiškino L. Budrys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"