TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijardinė netvarka

2016 09 09 6:00
Dauguma biudžetininkų atsigaunančios ekonomikos vaisių neragauja - jų algos didėja keliomis dešimtimis eurų. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

1,4 mlrd. eurų mokesčių mokėtojų pinigų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams paskirstomi labai netolygiai. Paprastų biudžetininkų algos stiebiasi dešimtimis, o jų vadovų – šimtais ir daugiau eurų. Keli šimtai tūkstančių žmonių gauna vidutiniškai 675 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių, ir tai – mažiau nei šalies vidurkis.

Būtent biudžetinėse įstaigose dirba daugiausia viešojo sektoriaus darbuotojų. Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), pernai jų buvo per 194 tūkstančius. Tokių įstaigų ir jose dirbančių žmonių kasmet mažėja, tačiau darbo užmokesčiui skiriamų pinigų suma didėja. Vis dėlto dauguma darbuotojų atsigaunančios ekonomikos vaisių neragauja – jų algos kyla menkai, vos keliomis dešimtimis eurų.

Atotrūkis tarp viešojo sektoriaus organizacijų vadovų ir paprastų darbuotojų atlyginimų kai kur labai ryškus. Vadovas gauna vidutiniškai 1710 eurų per mėnesį, darbuotojas – 565 eurus. Tokia situacija pernai buvo, pavyzdžiui, švietimo sektoriaus biudžetinėse įstaigose. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje šiuo metu siekia beveik 772 eurus.

Gitanas Nausėda: „Visi bandymai įvykdyti darbo apmokėjimo reformą baigėsi niekuo. Turime palyginti neskaidrią sistemą, kurioje galima nusilaužti koją. Dėl to ir tokie iškraipymai.“

Skiriasi 3–4 kartus

Pernai valstybės viešojo sektoriaus darbuotojų algoms skirta beveik 1,42 mlrd. eurų, arba 13 mln. eurų daugiau negu užpernai. Tačiau vidutinis darbo užmokestis labiausiai didėjo valstybei priklausančiose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse bei valstybės įmonėse.

Ūgtelėjo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, bet tie pokyčiai – netolygūs. Tarkime, ministerijose darbo užmokesčio vidurkis 2015-aisiais pakilo kiek daugiau nei 2 proc. (nuo 1167 iki 1191, arba 24 eurais), o Vyriausybės įstaigose ir Vyriausybei atskaitingose įstaigose – 11 proc. (nuo 1103 iki 1137; 34 eurais), įstaigose prie ministerijų – maždaug 3 proc. (nuo 834 iki 859; 25 eurais).

Tačiau vertinant biudžetinių įstaigų vadovų ir jų atlyginimų vidurkį skaičiuojami ne dešimtys, o šimtai papildomų eurų. Lyginant šių vadovų darbo užmokesčio vidurkį matyti, kad didžiausias augimas buvo Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų grupėje – 330 eurų (nuo 1931 iki 2261 euro, arba 17 proc.). Ministerijose vadovų algos šoktelėjo vidutiniškai 198 eurais (nuo 3473 iki 3671; beveik 6 proc.). Tai atskleidžia „Lietuvos žinių“ gauta VRM parengta 2015 metų viešojo sektoriaus ataskaita.

Didžiausias atotrūkis tarp paprastų darbuotojų ir jų vadovų algų – vidaus reikalų bei švietimo ir mokslo biudžetinėse įstaigose. Direktorių ir pavaldinių atlyginimai čia skiriasi 3–4 kartus.

Išskirtinė situacija – žemės ūkio ministrės kuruojamose įstaigose. Čia, kaip rodo VRM ataskaita, biudžetinių įstaigų vadovų vidutinio darbo užmokesčio vidurkis pernai didėjo labiausiai – 430 eurų (nuo 1877 iki 2307, taigi beveik penktadaliu). VRM parengtame dokumente pateikiamas paaiškinimas: „Tokį augimą lėmė natūralios vadovų kaitos priežastys šios srities biudžetinėse įstaigose (2014 metais net 4 iš 9 biudžetinių įstaigų vadovų pareigas buvo pavesta laikinai eiti kitiems įstaigų darbuotojams, kurių atlyginimas buvo mažesnis negu 2015 metais priimtų įstaigų vadovų).“

Ataskaitoje fiksuojama, kad daugiausia uždirba Energetikos ministerijos, Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijų kuruojamų biudžetinių įstaigų vadovai, mažiausiai – Aplinkos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų tokių įstaigų vadovai.

Neskaidri sistema

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gintanas Nausėda pabrėžė, kad statistikoje atsispindintys netolygūs algų pokyčiai dar kartą rodo, jog viešajame sektoriuje, kalbant apie darbo užmokestį, – netvarka. „Visi bandymai įvykdyti darbo apmokėjimo reformą baigėsi niekuo. Turime palyginti neskaidrią sistemą, kurioje galima nusilaužti koją. Dėl to ir tokie iškraipymai“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino jis.

VRM ataskaitoje viešojo sektoriaus darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – 675 eurai – lyginamas su vidutiniu atlyginimu privačiame sektoriuje. Pernai jis buvo 696 eurai. Išeitų, kad vidutinė alga privačiame sektoriuje panaši kaip ir valstybiniame. „Lyginame kėdę su veidrodžiais. Nelygu sektorius, nelygu kvalifikacija. Galiausiai reikia įvertinti ir šešėlinio atlyginimo svarbą. Taigi realus atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus kur kas didesnis“, – aiškino G. Nausėda.

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio nesiekiančios darbuotojų algos vidaus reikalų ar švietimo srityse rodo, jog situacija blogėja. „Yra daugybė sektorių – policija, ugniagesiai, mokytojai ir net sveikatos apsauga, – kuriuose atlyginimai, kad ir kaip lyginsi, nesuvokiamai maži. Tai lemia kyšius, įvairų atsidėkojimą ir daugybę kitų blogybių. Gal vis dėlto mums reikia mažesnio viešojo sektoriaus, efektyviau dirbančio, bet gaunančio geresnes algas?“ – svarstė ekonomistas.

Vitalis Nakrošis: "Reformos leistų mažinti valstybės institucijų, organizacijų ir jų darbuotojų skaičių. Taip būtų sudaromos sąlygos reikšmingai didinti atlyginimus likusiesiems."

Mažesnė alga, didesnis saugumas

Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto Romo Lazutkos manymu, netolygiai didindami atlyginimus biudžetininkams ir jų vadovams politikai elgiasi trumparegiškai. „Negerai, kad taip vyksta. Aiškinama, esą mažu atlygiu gero vadovo į valstybinį sektorių nepriviliosi. Bet lygintis su privačiu sektoriumi taip pat negalima. Algos turi didėti, jas būtina peržiūrėti. Tas, kuris uždirba 4 kartus daugiau už paprastą darbuotoją, 4 kartus daugiau nevalgo. Tai papildomos pajamos pramogoms, investicijoms, prabangos prekėms. Didėjantys algų skirtumai – negerai“, – pažymėjo jis.

R. Lazutka priminė, kad viešasis sektorius visame pasaulyje laikomas ramiu užutėkiu. Čia pokyčiai nėra dažni. Privatus verslas gali bankrutuoti, o viešasis sektorius gana stabilus. Žmonės renkasi biudžetinę tarnybą dėl stabilumo, nors ir už mažesnį atlygį.

„Kad darbuotojai būtų motyvuoti, orientuoti į rezultatus, algos turi būti didesnės ir didėjančios, – akcentavo ekonomistas. – Jokios šalies prezidentas tiek neuždirba, kiek stambios kompanijos vadovas. Taigi teiginiai, jog prisivilioti gerų vadovų iš privataus sektoriaus galima siūlant didelį užmokestį, nėra visiškai pagrįsti.“

Veidmainiška valdžios pozicija

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pasigenda paaiškinimo, kodėl algos kyla taip netolygiai. „Ar čia nėra taip, kad atlyginimų nustatymo sistema tokia, kai keliant vieniems, mažiausiai uždirbantiems, jie automatiškai didėja ir kitiems. Vertindami statistiką matome – valdžios pozicija veidmainiška. Mėgstama kritikuoti privatų sektorių, esą ten algų skirtumai dideli. Bet štai viešajame sektoriuje tie skirtumai irgi yra, ir nemaži“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

Pažymėtina, kad algos viešojo sektoriaus darbuotojams mokamos iš mokesčių mokėtojų, daugiausia dirbančių privačiame sektoriuje, pinigų. „Tad gal nereikėtų nuolat skųstis, jog viešajame sektoriuje visi atlyginimai per maži. Reikalaujant, kad darbo užmokesčio vidurkis viešajame sektoriuje siektų 1000 eurų, derėtų pagalvoti ir apie tuos, kurie pinigus suneša, nes jie patys kartais tiek neuždirba“, – dėstė LLRI prezidentas.

Maždaug 6,3 karto – tiek skiriasi pradedančio biuro darbuotojo ir įmonės direktoriaus atlyginimas. Lietuvoje kai kas įžvelgia tendenciją, kad atotrūkis tarp bendrovių vadovų ir paprastų darbuotojų algų po truputėlį mažėja. Tiesa, privačiame sektoriuje bazinis atlygis vadovams didinamas rečiau ir nuosaikiau nei žemesnės grandies darbuotojams.

Tai rodo kelerius metus iš eilės atliekami vadybos konsultacijos bendrovės „Hay Group“ tyrimai. „Prieš 7–8 metus atlyginimų atotrūkis tarp pradedančio biuro darbuotojo ir įmonės direktoriaus ar didelės įmonės departamento vadovo siekė septynis kartus, o dabar – maždaug šešis“, – sakė „Hay Group“ Lietuvoje vadovas Eligijus Kajieta.

Vilniaus universiteto profesorius, viešojo valdymo ekspertas Vitalis Nakrošis, vertindamas viešojo sektoriaus darbuotojų algų pokyčius, pabrėžė, kad čia nevyksta struktūrinių reformų arba jos vykdomos lėtai. Tokios reformos leistų mažinti valstybės institucijų, organizacijų ir jų darbuotojų skaičių. „Taip būtų sudaromos sąlygos reikšmingai didinti atlyginimus likusiesiems. Rezultatyvumas ir efektyvumas nedidėja, bet tai sunkiau išmatuoti viešajame sektoriuje“, – teigė ekspertas.

Pernai Lietuvoje veikė 736 valstybinės viešojo sektoriaus organizacijos, iš jų 470 – valstybės biudžetinės įstaigos, 77 – valstybės įmonės, 127 – viešosios įstaigos, 62 – akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Iš biudžeto pernai algas gavo 371 792 darbuotojai.

Algų žirklės *

Ministerija Biudžetinių įstaigų skaičius Vadovų alga (mėn., vidurkis, Eur) Darbuotojų alga (mėn., vidurkis, Eur) Skirtumas tarp vadovų ir darbuotojų atlyginimų (kartais)
Aplinkos 57 1291 682 1,9
Energetikos 2 3397 1105 3,1
Finansų 26 2068 842 2,5
Krašto apsaugos 11 1837 785 2,3
Kultūros 71 1477 615 2,4
Socialinės apsaugos ir darbo 78 1483 561 2,6
Sveikatos apsaugos 37 2111 692 3,1
Susisiekimo 9 2269 1238 1,8
Švietimo ir mokslo 106 1710 565 3
Teisingumo 30 2232 684 3,3
Ūkio 7 1918 963 2
Vidaus reikalų 70 2076 576 3,6
Žemės ūkio 9 2307 764 3

Šaltinis: 2015 metų viešojo sektoriaus ataskaita

* Valstybės biudžetinių įstaigų (be ministerijų) vadovų ir darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio palyginimas pagal ministrų valdymo sritis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"