Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Milijardinis valstybės turtas: dalis – ir M. Melnikaitės kolūkyje

 
2017 06 21 11:00
Saulius Skvernelis: „Neturėtų vienas valstybės tarnautojas turėti tiek ploto, kiek siekia dviejų kambarių butas." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pirmą kartą suskaičiavus valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą (NT) išryškėjo neįtikimų ir akis badančių dalykų. Paaiškėjo, kad valstybė yra poilsio pastatų užsienio kurortuose savininkė, dalį valstybinio turto valdo įstaigos vaiduokliai sovietmetį menančiais pavadinimais, pavyzdžiui, M. Melnikaitės kolūkis arba Skuodo rajono liaudies deputatų taryba.

Valstybės įmonė (VĮ) Turto bankas Vyriausybės pavedimu suskaičiavo valstybei priklausantį NT. 724 šalyje veikiančios institucijos valdo daugiau kaip 28 tūkst. NT objektų, jų vertė viršija 3 mlrd. eurų, o išlaikymas per metus (iš esmės – mokesčių mokėtojams) atsieina 180 mln. eurų.

Ataskaitą įvertinusi Vyriausybė konstatavo, kad dalis administracinės paskirties valstybės NT yra valdoma ir naudojama neefektyviai. Šiandien šis dokumentas turėtų būti pristatytas viešai.

Nuoma už milijonus

Didžiausią valstybės NT dalį sudaro mokslo (beveik 19 proc.), administracinės (17 proc.) ir gamybos bei sandėliavimo paskirčių (11,5 proc.) objektai. Daugiausia turto sukoncentruota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Patikėjimo teise ir pagal patikėjimo sutartį valdomas bei tiesioginėms funkcijoms vykdyti naudojamas plotas sudarė didžiausią – 80 proc. (iš viso 8,46 mln. kv. m) – dalį viso valstybei nuosavybės teise priklausančio NT ploto. Panaudos pagrindais perduotas naudoti plotas – 15,6 proc. (iš viso 1,63 mln. kv. m), iš kurio neviešojo sektoriaus subjektams panaudos pagrindais perduota naudotis 2,3 proc. (0,24 mln. kv. m) viso valstybės NT ploto.

Išnuomotas valstybės NT plotas sudarė 2,4 proc. (0,25 mln. kv. m), o laisvas, nenaudojamas funkcijoms vykdyti plotas – 1,9 proc. (0,2 mln. kv. m) viso valstybei nuosavybės teise priklausančio NT ploto.

Institucijos ne tik naudojasi valstybei priklausančiu NT, bet dalį ir nuomojasi. Praėjusių metų pabaigoje iš viso buvo nuomojama 72 tūkst. kv. m ploto patalpų. 2016 metais už nuomą valstybės institucijos sumokėjo 6,2 mln. eurų. Valstybė už nuomojamą NT gavo 7,4 mln. eurų.

Sąnaudos viršija normatyvus

Ataskaita atskleidė, kad dalis administracinės paskirties valstybės NT (kurį visą sudaro daugiau nei 2 tūkst. objektų, bendras jo plotas siekia 1,79 mln. kv. m, o likutinė vertė – 950 tūkst. eurų) valdoma ir naudojama neefektyviai. „Dalis ministerijų valdo daugiau ploto, nei reikia tiesioginėms jų funkcijoms vykdyti. Septyniose iš keturiolikos ministerijų vienam darbuotojui tenkantis bendras nekilnojamojo turto plotas yra didesnis nei nustatyti 28 kv. metrai, o aštuonių ministerijų išlaikymo sąnaudos viršija 36 eurų už kvadratinį metrą išlaikymo normatyvą“, – aiškino premjeras Saulius Skvernelis.

Daugiausia ploto – daugiau negu 69 kv. m vienam darbuotojui – tenka Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv. m), Švietimo ir mokslo (37 kv. m), Užsienio reikalų (36,05 kv. m), Žemės ūkio (33,63 kv. m), Teisingumo (32 kv. m), Kultūros (30,12 kv. m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv. m) ministerijose.

Mokslinių tyrimų instituto poilsinės

Brangiausiai valstybei atsieina išlaikyti Vidaus reikalų ministerijos valdomą NT – 64,27 euro už kvadratinį metrą. Nustatytą 36 eurų už kv. m išlaikymo sąnaudų normą viršija ir nemažai kitų ministerijų: Teisingumo (56,23 euro), Švietimo ir mokslo (50,30 euro), Užsienio reikalų (41,38 euro), Aplinkos (38,59 euro), Žemės ūkio (37,13 euro), Socialinės apsaugos ir darbo (36,94 euro) bei Kultūros (36,80 euro) ministerijos.

Ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir net užsienio šalyse valstybės turto valdytojai vis dar disponuoja poilsio, gyvenamosios ir prekybinės paskirties objektais, nieko bendra neturinčiais su jų vykdomomis funkcijomis.

Didžiąją dalį užsienio valstybėse registruotų valstybės NT objektų sudarė Lietuvos ambasadų, konsulatų ir atstovybių pastatai. Daugiausia lietuviško turto – Latvijoje, kurioje iš 7 registruotų objektų 6 yra Latvijos pajūryje, Papėje, ir laikytini poilsio paskirties. Minėtus valstybės NT objektus patikėjimo teise valdo Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.

Didžiausias užsienyje registruotas valstybės NT objektas (3,3 tūkst. kv. m) – Lietuvos nuolatinė atstovybė prie Europos Sąjungos, esanti Briuselyje, Belgijoje.

Sovietmečio dvelksmas

Dalis (mažiau nei 2 proc.) bendro valstybei priklausančio NT ploto priskirtina juridiniams asmenims, kurių egzistavimas kelia pagrįstų abejonių. Tai – įvairios sovietmetį menančios valstybinės įmonės, įstaigos, ūkiai, valdybos, tarybos, pavyzdžiui, buitinio gyventojų aptarnavimo valstybinė įmonė „Giedružė“, Mažeikių gyvulių paruošų kontora, M. Melnikaitės kolūkis, Vilniaus miesto Lenino rajono namų ūkio valdyba, Skuodo rajono liaudies deputatų taryba ir pan.

Turto banko atstovai sako, kad absoliuti dauguma minėtų įstaigų yra likviduotos, dalis jų – išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, o joms priskirtini ir Nekilnojamojo turto registre bei kadastre registruoti valstybės NT objektai arba neegzistuoja, arba yra valdomi kitų subjektų.

Atiduoti nenori

Vyriausybė dar 2009 metais patvirtino strategiją, kurioje numatė centralizuoti valstybės NT valdymą, optimizuoti turto mastą, kad valstybė turėtų tik tiek NT ploto, kiek reikia valstybės funkcijoms vykdyti, mažinti jo išlaikymo sąnaudas ir pan. Siekiama kad iki 2020 metų Turto bankas perimtų ir centralizuotai valdytų ne mažiau kaip 60 proc. viso valstybės administracinės paskirties NT.

Nurodoma, kad 2015 metais Turto bankas perėmė daugiau nei 15 tūkst. kv. m, 2016-aisiais – 32 tūkst. kv. m, o šiemet planuoja perimti 160 tūkst. kv. m ploto administracinės paskirties patalpų.

Finansų ministerija skelbia, kad 25 valstybės institucijos, iki šiol nesutikusios perduoti turto valdyti centralizuotai, tai dar šiemet privalės padaryti priverstinai. Iš jų planuojama perimti poilsio, pagalbinio ūkio, gyvenamosios paskirties, prekybos ir kitų paskirčių objektus, kurie nėra tiesiogiai susiję su institucijų veikla.

Iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kurios valdo kitų įvairių paskirčių valstybės NT ir kurių turtas šiuo metu teisės aktuose nenumatytas valdyti centralizuotai (visuomenės ir krašto apsaugos, švietimo, gydymo, socialinės ir kitos paskirties), tikimasi atsakingo, nežinybiško ir nesavanaudiško požiūrio į turto valdymo efektyvumą, atsisakant nenaudojamo NT, o valdomą turtą panaudojant efektyviau.

Klerkui – didelė erdvė

Premjeras S. Skvernelis akcentavo būtinybę pertvarkyti valstybės NT valdymą. Skaičiuojama, kad iš pradžių tai leistų sutaupyti 20 mln. eurų per metus, o vėliau – dar daugiau.

Pasak Vyriausybės vadovo, siūloma pereiti prie centralizuoto valstybės NT valdymo, atsisakyti nereikalingų funkcijų, realizuoti nereikalingus objektus, peržiūrėti nuomos sutartis, ar jos atitinka rinkos kainas, atsisakyti neatlygintino panaudos davimo. „Neturėtų vienas valstybės tarnautojas turėti tiek ploto, kiek siekia dviejų kambarių butas. Numatyti žingsniai tikrai leistų generuoti didesnes pajamas šiame sektoriuje arba, kitaip sakant, mažinti valstybės turto išlaikymo išlaidas“, – tikino S. Skvernelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad per šią kadenciją 70 proc. valstybei priklausančių pastatų turėtų pereiti Turto banko žinion. „Tai iš tikrųjų leistų sutaupyti labai daug valstybės lėšų. Centralizavimas duoda tai, kad valstybės institucijos atsisako nereikalingo turto, optimizuoja savo turimą NT ir pasilieka tiek, kiek reikia“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"