TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijardų iš „šešėlio“ ištraukti nepavyksta

2014 03 10 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kaip rodo Vyriausybei pateikti kovos su šešėline ekonomika duomenys, pernai sulaikyta ir sunaikinta daugiau nelegalių cigarečių, alkoholinių gėrimų ir kuro nei užpernai, nustatyta daugiau nei 3 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų, pradėta apie 500 ikiteisminių tyrimų, o į biudžetą papildomai priskaičiuota daugiau nei 300 mln. litų. Tačiau keliasdešimties milijardų litų „šešėlio“ jūroje, tai – tik lašas.

Siekdama stiprinti kovą su „šešėliu“, Vyriausybė atnaujino šių metų kovos su šešėline ekonomika planą. Jame numatytomis priemonėmis siekiama mažinti akcizinių prekių kontrabandą ir nelegalią apyvartą vidaus rinkoje, neregistruotos ekonominės veiklos vykdymą ir vengimą apskaityti pajamas.

Politikai ir ekspertai pažymi, kad labai svarbu šviesti visuomenę, jog nesumokėti mokesčiai, rūkomos kontrabandinės cigaretės, naudojamas nelegalus kuras reiškia mažesnes pensijas, prastesnes sveikatos priežiūros paslaugas.

190 mln. kontrabandinių cigarečių

Vyriausybė įvertino, kaip pernai valstybėje sekėsi kovoti su šešėliu. Teisėsaugos ir kontrolės institucijų pateikti duomenys rodo, kad 2013 metais iš nelegalios apyvartos išimta 190,5 mln. vnt. cigarečių (3 proc. daugiau nei 2012 metais), 158 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų (19 proc. daugiau nei 2012 metais) ir 324 tonos naftos produktų (3 proc. daugiau nei 2012 metais). Skaičiuojama, kad vidaus rinkoje oficiali tabako gaminių realizacija išaugo 2,98 proc., stiprių alkoholinių gėrimų – 2,8 proc., o dyzelinio kuro – 1,6 proc.

Atliekant mokestinės kontrolės priemones, pernai į biudžetą papildomai priskaičiuota 337 mln. litų. Pradėta 419 ikiteisminių tyrimų, susijusių su šešėline ekonomika, taip pat 75 – dėl neteisėto praturtėjimo. Nustatyti 3267 neteisėtai dirbę asmenys.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad teisėsaugos ir kontrolės institucijų rezultatai gerėja, tačiau būtina ir toliau tobulinti įstatyminę bazę siekiant užkirsti kelią pažeidimams. „Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti kontrolės efektyvumą, finansinių operacijų skaidrumą Vyriausybė jau pasiūlė įteisinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimą. Projektai pateikti Seimui. Mažinamos prielaidos sukčiavimui pasinaudojant atidėto mokėjimo už akcizines prekes režimu. Seimui pateikti projektai, kuriais siūloma įtvirtinti draudimą fiziniams asmenims įsigyti kontrabandinius bei nepažymėtus banderolėmis alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius. Taip pat pateiktas projektas, kuriuo didinama atsakomybė už kontrabandą ir su ja susijusius pažeidimus“, – aiškino A.Butkevičius.

Siųs įspėjamuosius laiškus

Atnaujintame šių metų kovos su „šešėliu“ plane numatyta užkirsti kelią akcizais neapmokestintų gaminių patekimui ir apyvartai vidaus rinkoje. Žadama stiprinti tokių prekių gabenimų tarp sandėlių, gavėjų ir siuntėjų, dokumentinę bei fizinę kontrolę. Ketinama griežtinti įvežamų degalų, esančių transporto priemonių kuro bakuose kontrolę, tikrinti degalinėse parduodamo kuro kilmę. Žadama rengti įstatymų pakeitimus, kuriais būtų draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kuriose pakeistos ar papildomai sumontuotos konstrukcijos, pritaikant jas kontrabandos gabenimui.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas kontrabandinių, falsifikuotų alkoholinių gėrimų, „naminukės“ gamybos ir pardavimo vietų nustatymui.

Mažinant „šešėlį“ numatoma griežčiau kontroliuoti pajamų neapskaitymo požiūriu rizikingiausias sritis: didmeninę ir mažmeninę prekybą, statybas, paslaugų, įskaitant viešojo maitinimo, teikimą, metalų ir atliekų laužo supirkimą, keleivių vežimą, naudotų automobilių ir jų detalių prekybą.

Siekiant didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, didžiausias dėmesys bus skiriamas šio mokesčio atskaitos ir nulinio tarifo taikymo pagrįstumui nustatyti bei prekių ar paslaugų suvartojimo privatiems poreikiams tenkinti apmokestinimui. Norima nustatyti trumpesnį prekių išgabenimo į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį terminą, kai siekiama pasinaudoti importuojamoms prekėms numatytu neapmokestinimu PVM.

Kovojant su nelegaliu darbu ir algomis „vokeliuose“ bus taikomas modelis „Įspėjau – pasirink“, siunčiant ūkio subjektams institucijų įspėjamuosius laiškus, inicijuojant prevencinius pokalbius ir atliekant bendrus tikrinimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas rizikingiausioms sritims: prekybos, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms, taip pat statybų įmonėms.

Nusikalstamų veikų tyrimus žadama atlikti kuo trumpesniais terminais. Keliamas tikslas užtikrinti efektyvią nusikalstamu būdu įgyto turto paiešką ir padarytos turtinės žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą.

Trūksta ekonominės dedamosios

„Planas gražiai surašytas. Vyriausybė turi imtis tokių priemonių ir viskas gerai, kad ji tą daro. Tik klausimas, kiek jos bus efektyvios?“, - patobulintą planą įvertino Seimo Ekonomikos komiteto narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Jis abejoja kai kuriais plane numatytais tikslais. Esą kol benzino akcizas Lietuvoje didesnis nei kaimyninėse šalyse, padidinti jo surinkimą ir sumažinti nelegalaus kuro naudojimo mastą, sudėtinga. Lygiai tas pats ir su tabako gaminiais, kurie, vertinant su mūsų šalies gyventojų pajamomis, yra labai brangūs. K.Daukšys plane pasigenda ne tik ekonominės dedamosios, bet ir siekio padidinti žmonių norą mokėti mokesčius, nepirkti kontrabandinių prekių.

Kalbėdamas apie kovą su „šešėliu“, K.Daukšys pastebėjo, kad ne viskas Lietuvoje taip ir blogai. Jis priminė, kad kažkada netgi buvo madinga nemokėti pelno mokesčio. Tačiau jį sumažinus, sutvarkius atsiskaitymo tvarką, anot „darbiečio“, jį mokėti vengia mažuma verslininkų. „Kai mokestis pasidaro realiai apčiuopiamas, o daryti visokias nesąmones kainuoja tiek pat, kiek jį sumokėti, niekas nesąmonių nedaro. Manau, ir kitais atvejais valstybė padarys pažangą“, - kalbėjo K.Daukšys.

Kosmetinės priemonės

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno Eligijaus Masiulio nuomone, Vyriausybės ketinimai kovoti su „šešėliu“ yra geri. Tačiau pasirinktos konkrečios priemonės dažniausiai yra kosmetinės, todėl proveržio nematyti. Kaip pavyzdį jis paminėjo degalų įvežimo ribojimą sunkiasvoriams automobiliams, atvykstantiems iš Baltarusijos. „Kiek žinau, tik padidėjęs biurokratizmas „ant sienos“. Kažkokio efekto, kad būtų aišku, jog pakilo degalų pardavimas pasienyje esančiose degalinėse, nėra, - pažymėjo jis.

E.Masiulis įsitikinęs, kad kova šešėline ekonomika stringa dėl gajaus mąstymo, kad „šešėlis“ mažės kuo griežčiau reglamentavus vieną ar kitą sritį. Nors praktikoje dažnai nutinka priešingai. Liberalsąjūdietis apgailestavo, kad iki šiol nesugebėta eliminuoti kai kurių teisėsaugos institucijų darbuotojų korupcijos. Esą spręsti šią problemą padėtų didesnis pareigūnų piniginis skatinimas. Taip pat E.Masiulis pažymėjo, kad Lietuvos mokestinė politika taip pat nėra tinkama valstybei, turinčiai sienas su trečiosiomis šalimis.

Inkaras biudžeto pajamoms

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pastaraisiais metais stebima „šešėlio“ stabilizacijos tendencija. Šešėlinė ekonomika ženkliai padidėjo 2009-2010 metais, kai dėl suprastėjusios finansinės padėties daugiau gyventojų pradėjo vartoti kontrabandinę produkciją, ėmė vengti mokesčių. „Kol kas nė vienas tyrimas nerodo, kad šešėlinė ekonomika pradėtų mažėti. Ji nebeauga, stabilizavosi. Tačiau tam, kad ji nebūtų didelis inkaras biudžeto pajamoms, sugrįžtų į žemesnį lygį ar priartėtų prie ES vidurkio, reikėtų įgyvendinti nemažai priemonių“, - pabrėžė ekspertas.

Šešėlinė ekonomika, pasak N.Mačiulio, yra pakankamai inertiška. Sunku įsivaizduoti, kaip staiga jai užkirsti kelią. Be to ši problema tiesiogiai susijusi su visuomenės mentalitetu. Kaip rodo apklausos, 60 proc. Lietuvos gyventojų patys vartoja kontrabandines prekes arba pateisina tuos, kurie tai daro. „Tai labai geras indikatorius, kad kovoti su šešėline ekonomika, kontrabanda ir mokesčių vengimu bus pakankamai sudėtinga. Iškyla klausimas, kodėl beveik 2/3 gyventojų nemato problemos šešėlinėje ekonomikoje. Atsakymą valdžia gali rasti pasiėmusi veidrodėlį ir pažiūrėjusi, kaip atrodo viešasis sektorius, pati valdžia, kuri priima įstatymus ir paskirsto mokesčiais surinktas lėšas. Didelė dalis gyventojų galvoja, kad šis skirstymas yra neefektyvus, neskaidrus, korumpuotas ir jie nesijaučia blogai, jeigu randa galimybę nemokėti mokesčių ir tam tikra prasme apgauti valstybę“, - aiškino jis.

N.Mačiulio manymu, valstybė su tuo turėtų kovoti šviesdama visuomenę, nuolat aiškindama, kad didžioji dalis - apie 70 proc. - viešojo sektoriaus išlaidų tenka švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai. Nesumokėti mokesčiai, rūkomos kontrabandinės cigaretės, naudojamas nelegalus kuras reiškia mažesnes pensijas, mokytojų atlyginimus, prastesnes sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat valdžia turėtų didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, skaidrumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"