TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijonai – į dumblo balą

2015 08 14 6:00
Valentino Miltienio vadovaujami "Vilniaus vandenys" dumblo tvarkymo įrenginiams sukišę šimtus milijonų, naudojasi ne jais, bet perka privačios bendrovės paslaugas. Delfi.lt (T.Vinicko) nuotrauka

Bendrovė „Vilniaus vandenys“, dar 2013-aisiais pasistačiusi moderniausius dumblo apdorojimo įrenginius už daugiau kaip 156 mln. litų (apie 45 mln. eurų), iki šiol nenaudoja jų visu pajėgumu. Pusiau apdorotas nuotekų dumblas miestiečių lėšomis ir toliau perduodamas kompostuoti privačiai bendrovei, užtikrinant jai milijoninį pelną.

„Jei paaiškėtų, kad milijonus kainavę naujieji Vilniaus dumblo tvarkymo įrenginiai tikrai nenaudojami, arba naudojami ne visos apimties, dėl ko dumblas toliau siunčiamas kompostuoti į privačią bendrovę „Biastra plius“, tai būtų skandalas!“ – LŽ tvirtino „Vilniaus vandenų“ Stebėtojų tarybos nariu po savivaldybių rinkimų tapęs Vilniaus tarybos deputatas konservatorius Vidas Urbonavičius.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“, kurios 95 proc. akcijų priklauso sostinės, o likusios – Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybėms, teigimu, dumblo apdorojimo įrenginių statybos projekto tikslai pasiekti.

„Tačiau šiuo metu neeksploatuojamos dumblo džiovyklos, nors jos visiškai parengtos darbui, kadangi visos Lietuvos mastu iki galo neįgyvendinta džiovinto dumblo panaudojimo strategija. Nesant kur panaudoti didelių kiekių džiovinto dumblo, buvo nuspręsta laikinai naudoti ekonomiškiausią technologiją, tai yra toliau kompostuoti dumblą, todėl buvo paskelbtas konkursas dėl Vilniaus miesto nuotekų valyklos dumblo kompostavimo, jį laimėjo bendrovė „Biastra plius““, – LŽ nurodė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Rūta Mackevičiūtė.

Užtikrina pelną

2005-aisiais gyvavimą pradėjusi bendrovė „Biastra Plius“, kaip nurodoma įmonės tinklalapyje, buvo įsteigta tam, kad kompostuotų Vilniaus miesto nuotekų dumblą. Itin pelningai veikianti bendrovė nurodo perdirbanti daugiau kaip 30 tūkst. tonų dumblo ir dar tiek pat žaliųjų atliekų per metus.

Visas įmonės kompostuojamas dumblas į ją atkeliauja iš „Vilniaus vandenų“. Jo apdorojimas užtikrina ypatingą įmonės pelningumą: tik praėjusiais metais „Biastra plius“, gavusi 5,3 mln. litų (1,5 mln. eurų) pajamų, skaičiavo 2,3 mln. litų (666 tūkst. eurų) grynąjį pelną. Bendrovės pelningumas viršijo 42 procentus. Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenų bazė atskleidžia, kad per pastaruosius šešerius metus „Biastra plius“ pajamos siekė apie 9,5 mln. eurų – maždaug 7,8 mln. eurų šių lėšų dengė sutartys su „Vilniaus vandenimis.

Kaip LŽ nurodė „Vilniaus vandenų“ atstovė R. Mackevičiūtė, šįmet jie papildomų paslaugų iš „Biastra plius“ nepirko, o 2014 metų vasario pradžioje „buvo papildomai įsigytos paslaugos „Vilniaus miesto nuotekų valyklos dumblo tvarkymas“. Šios trejiems metams sudarytos sutarties planuojama vertė – 1,4 mln. eurų, o numatomas perdirbti dumblo kiekis – maždaug 27 tūkst. tonų per metus.

Vilniaus tarybos nario V. Urbonavičiaus teigimu, tokia situacija – skandalinga. „Po dumblo apdorojimo naujajame „Vilniaus vandenų“ įrenginyje turėtų susidaryti kieta masė, kuri turėtų būti pardavinėjama arba perduodama deginti kaip biokuras, o ne už pinigus perduodama „Biastrai Plius“. Galima tarti, kad nuo įrenginių paleidimo 2012-aisiais reikėjo tam tikro laiko jų darbui suderinti, bet 2015-aisiais tikrai nebegali būti jokio tokios pačios apimties kiekio išvežimo kompostavimui“, – piktinosi miesto politikas.

vv.lt nuotrauka

Žadėjo revoliucinius pokyčius

Modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniuje visu pajėgumu pradėjo veikti 2012-ųjų vasarą. „Vilniaus vandenys“ juos iš rangovo – Vokietijos bendrovės „WTE Wassertechnik“ – perėmė lygiai po metų. Nuo 2008-ųjų vykdyto projekto, kainavusio apie 45 mln. eurų, du trečdaliai buvo finansuota iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, likusį trečdalį skyrė Vilniaus savivaldybė ir „Vilniaus vandenys“. Pastaroji įmonė tam iš Šiaurės investicijų banko pasiskolino 10,3 mln. eurų, kuriuos su fiksuotomis 1,8 proc. metinėmis palūkanomis turi grąžinti iki 2026 metų rugsėjo.

Tuo metu „Vilniaus vandenų“ vadovas Valentinas Miltienis viešai gyrėsi, kad nuotekų valykloje pastatyti termohidrolizės įrenginiai yra ne tik tokie pirmi Baltijos šalyse, bet ir vieni pirmųjų Rytų Europoje. „Iš viso pasaulyje tokia technologija naudojama tik keliasdešimtyje nuotekų valyklų. Džiugu, kad lygiuojamės į tokias šalis kaip JAV, Australija, Norvegija ar Didžioji Britanija“, – aiškino jis.

Pastačius įrenginius žadėta, kad naudoji dumblo apdorojimo sistema penkis kartus sumažins susikaupiančio dumblo kiekį. Moderniuose termohidrolizės įrenginiuose bei uždaruose dumblo pūdytuvuose perdirbtas dumblas virs bekvapėmis granulėmis, priskiriamomis biokurui, jas bus galima deginti arba naudoti žemės ūkyje kaip vertingą mineralinę trąšą. Būtent taip elgiamasi Vokietijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose šalyse, kur džiovintas dumblas deginamas išgaunant ir elektros, ir šilumos energiją.

Išgauti energijos iš džiovinamo dumblo tikėjosi ir „Vilniaus vandenys“. Kaip 2012 metais kalbėjo „Vilniaus vandenų“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis, jei sostinės dumblas būtų perdirbamas visu pajėgumu – 62 tonos sausos medžiagos per parą – iš jo būtų pagaminama 16 mln. kilovatvalandžių elektros energijos ir 19 mln. kilovatvalandžių šiluminės energijos per mėnesį. Skaičiuota, kad ši energija, perduota į LESTO tinklus, įmonei galėtų užtikrinti nemenką pelną, o galbūt ir sudaryti prielaidas mažinti įmonės paslaugų kainas vilniečiams.

Kaip LŽ nurodė „Vilniaus vandenys“, praėjusiais metais iš dumblo apdorojimo metu susidarančių biodujų buvo pagaminta 8,3 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Galima manyti, kad visa ji liko įmonės reikmėms, nes, LESTO Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovės Linos Rimkutės-Žičkės teigimu, Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius energijos iš „Vilniaus vandenų“ į tinklą negavo.

vv.lt nuotrauka

Prakalbo apie skyrybas

„Vilniaus vandenys“ šiuo metu užsimena planuojantys nutraukti santykius su „Biastra Plius“ – bet tik tada, kai įsirengs naujus dumblo galutinio utilizavimo įrenginius.

„Spręsdami susidariusią padėtį „Vilniaus vandenys“ dar 2013 metais užsakė „Vilniaus nuotekų valyklos dumblo galutinio apdorojimo galimybių studiją“. Joje nustatyta, kad ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektais naudingiausia džiovintą dumblą utilizuoti pačioje nuotekų valykloje. Šiuo metu atliekamos dumblo galutinio utilizavimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Pastačius naujus džiovinto dumblo galutinio apdorojimo įrenginius, dumblo kompostavimas bus nebenaudojamas“, – LŽ nurodė „Vilniaus vandenų“ atstovė R. Mackevičiūtė.

Bendrovės „Biastra plius“ direktorius Stanislavas Tracevičius savo ruožtu tvirtino, esą priekaištuose „Vilniaus vandenims“ ir jo įmonei įžvelgiąs siekį išstumti juos iš sostinės rinkos. „Sutartis su „Vilniaus vandenimis“, sudaryta 2014-aisiais dvejiems su puse metų pratęsiant kasmet, baigsis šį lapkritį. Matome, kažkas nori, kad ji nebūtų pratęsta – siekiama kažkuo apkaltinti mus, kažkuo – „Vilniaus vandenis“. Akivaizdžiai kažkas nori mus pakeisti, bet juk mes visada laimime konkursus pagal mažiausią kainą ir stengiamės labai gerai dirbti“, – aiškino jis. Pasak S. Tracevičiaus, jo atstovaujama „Biastra plius“ tvarko ne tik dumblą, bet nemokamai priima ir miesto žaliąsias atliekas, pakuočių, medienos, senų namų liekanas.

Verslininkas tikino, kad „Vilniaus vandenims“ nusprendus bendradarbiavimą su jais nutraukti dėl to labai neišgyventų.

„Jie („Vilniaus vandenys“ – red.) ir dabar mums skolingi apie milijoną eurų, dėl to negalime vykdyti modernizacijos, daryti investicijų, nuolat ieškau pinigų. Iš kitos pusės, mes turime projektų Ukrainoje, Rusijoje, dabar pakvietė suomiai – jei „Vilniaus vandenys“ nutrauktų sutartį, dėl to nelabai išgyventume. Nesirengiame nei teistis, nei kovoti – sprendimus priima miestas, o aš jį gerbiu, nes esu vilnietis.Tik nežinau, kas dar galėtų tokiomis sąlygomis dirbti naudingai miestui kaip mes“, – kalbėjo S. Tracevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"