TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijonai leidžiami negalvojant apie ateitį

2007 01 10 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Statomoje Šiaulių multifunkcinėje arenoje nebus vadinamojo pado, ant kurio būtų galima išlieti ledą. Šiaulių valdžia tvirtina, kad įrengti padą buvo brangu. Specialistai teigia, kad arenos, kuriose jo nėra, praranda daug galimybių.

Šiaulių politikai tikina, kad mieste statoma sporto ir pramogų arena taps pavyzdžiu, kaip reikia ręsti tokius rūmus visoje Lietuvoje. "Mūsų arena modernumu nenusileis ir vilnietiškajai "Siemens" arenai", - pradėjus didžiausią Šiauliuose statybą žadėjo miesto meras Vytautas Juškus.

Iš pradžių nesisekė

Vyriausybė šį statinį, kurį miesto valdininkai vadina Aukštabalio multifunkciniu kompleksu, o paprasti šiauliečiai - Šiaulių arena, pripažino nacionalinės svarbos objektu. Jo projektas buvo įkainotas daugiau kaip 65 mln. litų, iš jų beveik 50 mln. litų - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Planuojama, kad naujajame beveik 20 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse sporto varžybas galės stebėti 5 tūkst. žiūrovų, o prireikus sporto areną bus galima transformuoti į kultūros renginių salę su scena, netrūks patalpų treniruotėms, komercinei veiklai ir net sporto muziejui.

Netrukus, kai buvo pradėta statyti, Šiaulių arena pernai pavasarį įgriuvo - betonuojant antrą aukštą 200 kvadratinių metrų plote neišlaikė metalo sijos. Laimė, aukų išvengta. Vėliau darbai, kurių daugumą atlieka akcinė bendrovė Panevėžio statybos trestas, tapo sklandesni, ir rugsėjį premjeras Gediminas Kirkilas bei kiti valdžios atstovai jau grožėjosi virš arenos rūmų iškeltu statybos vainiku. Šiuo metu jau uždengtas stogas, greit bus įjungtas šildymas ir ventiliacija, pradedami vidaus apdailos darbai. "Liepos šeštąją - Mindaugo karūnavimo dieną - kviečiu į arenos atidarymą", - džiaugėsi sparčiais darbais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys.

Nuomos išlaidos viršys pado kainą

Vis dėlto Šiaulių arena tikrai nebus pavyzdinė. Mat buvo nuspręsta, kad jai nereikalingas vadinamasis ledo padas - nuolat šią dangą gaminantis ir šaldantis įrenginys. Tad bet kurią dieną išlieti ledą ir surengti ledo ritulio ar dailiojo čiuožimo varžybas Šiauliuose bus beveik neįmanoma.

"Pasaulyje yra toks standartas: ekspertų suskaičiuota, kad didesnės arenos, kuriose nėra ledo pado, praranda 20-25 proc. savo multifunkcionalumo, - sakė gerai ledo įrengimo klausimus išmanantis Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Rolandas Bučys. - Visame pasaulyje didžiosiose arenose ledo padas yra įrengtas. Pavyzdžiui, Vašingtone toje pačioje arenoje vieną dieną žaidžia Dainiaus Zubraus "Capitals" ledo ritulio komanda, o kitą dieną ten jau bėgioja "Wizards" komandos, kuriai priklauso Darius Songaila, krepšininkai. 2003 metais lietuviai tapo Europos krepšinio čempionais taip pat žaisdami aikštelėje, kurioje paprastai vyksta ledo ritulio varžybos."

"Iš tiesų ledo pado nebus, bet tai nereiškia, kad nebus ir ledo bei renginių ant jo", - ramino Mikšys. Pasak jo, ledo liejimo įrangą pigiau ne įsirengti, o prireikus nuomoti. "Kai klausėme specialistų, kiek kainuos tas ledo padas, iš pradžių sakė, jog 300 tūkst. litų, bet atsiųstoje sąmatoje suma beveik patrigubėjo", - stebėjosi savivaldybės administracijos vadovas.

Jo teigimu, buvo nuspręsta taupyti. "Vokiečiai mums paaiškino, jog bus pigiau ir paprasčiau, jei prieš renginį pasikviesime ledą gaminančią bendrovę, kad nutiestų vamzdžius, sumontuotų bortus, pripiltų vandens ir jį užšaldytų. Juk renginiai ant ledo vyksta ne kasdien", - svarstė Mikšys.

Pats ledo pado įrengimas kainuoja iki 400 tūkst. litų. LŽ žiniomis, Šiauliuose ledo pado įrengimo darbų kaina pakilo dėl vėdinimo sistemą įrengiančios firmos reikalavimų. Sistema arenoje bus įrengta bet kuriuo atveju, tačiau buvo pasakyta, kad dėl ledo pado jos įrengimo kaina išaugs 300 tūkst. litų.

Mikšio teiginys, kad kviestis bendrovę, kuri trumpam nuties vamzdžius, sumontuos bortus, pripils vandens ir jį užšaldys, bus pigiau, negu įrengti ledo padą, gerokai nustebino Bučį.

"Visa tai yra labai brangu, - sakė LLRF prezidentas. - Neturint ledo pado reikalingi specialūs bortai, nes jų tiesiog nėra prie ko tvirtinti. Visų įrenginių nuoma keliems renginiams kainuos tiek pat, kiek įrengti stacionarų ledo padą."

Renkantis pigiausią įrangą, kuria įmanoma išlieti ledą, galima neabejoti, kad ledo kokybė bus prasta. Geros kokybės ledui išlieti arenoje reikėtų įrengti specialų diuraliuminio padą ir montuoti specialius bortus. Tokia sistema buvo panaudota Rygos "Skonto" arenoje pernai per pasaulio ledo ritulio čempionatą. Čempionatas vyko 3 savaites, o įrangos nuoma, pasak latvių, kainavo daugiau nei pusę milijono eurų.

"Tokio dydžio arenai, kokia bus Šiauliuose, tokios įrangos nuomoti tikrai neapsimoka, nes iš bilietų pardavimo nuoma neatsipirktų, - sakė Bučys. - Nebent renginys turėtų galingą rėmėją. Jei man reikėtų nuomotis visą tą įrangą, jai panaudoti ieškočiau mažiausiai 10 tūkst. vietų arenos."

Kubas už 2,2 mln. litų

Mikšys priminė, kad didėja ir bendros statybų sąnaudos. Nors darbams galo dar nematyti, bendra jų kaina jau padidėjo bent dviem milijonais litų. Arenai baigti trūksta dar daugiau kaip 9 mln. litų. Miesto meras Juškus šiomis dienomis paprašė Vyriausybės papildomai skirti bent 6 mln. litų. Jis priminė, kad Lietuva įsipareigojo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes surengti naujoje Šiaulių arenoje.

Kai tokia padėtis, nustebino Šiaulių miesto valdžios sprendimas išlaidauti kitoje vietoje. Miesto taryba pritarė, kad vaizdo ekranų kubas, kurį arenoje įrengs Vilniuje įsikūrusi elektroninių inžinerinių sprendimų kūrimo ir projektų valdymo bendrovė "Fima", būtų perkamas už 2,2 mln. litų. Toks kubas yra ir Vilniaus universaliojoje arenoje.

Šiaulių miesto taryba kurį laiką dvejojo, ar verta išlaidauti šiam įrenginiui, tačiau statant arenos konstrukcijas jam vieta buvo numatyta, o ir infrastruktūra buvo planuojama taip, kad kubą būtų galima prijungti prie bendros informacinės sistemos.

"Tarybos nariai nusprendė: tai turime daryti", - tarsi teisinosi savivaldybės administracijos direktorius. Pasak jo, Panevėžio statybos trestas jau paskelbė konkursą įsigyti vaizdo ekranų kubą.

"Kubą galima nupirkti bet kada, jam numatyta vieta gali pabūti tuščia kurį laiką: vėliau nupirkai, atvežei ir pakabinai, - stebėjosi Bučys. - O ledo padą įrengti bus jau vėlu. Be to, po poros metų kubas jau bus pasenęs. Stebina tai, kad Šiaulių valdžia gyvena šia diena. Lietuvoje dar nėra ledo renginių kultūros, tačiau ji ateina. Sakykime, Šiauliai pasistatys nedidelę ledo areną, joje išaugs jaunų ledo ritulininkų, dailiojo čiuožimo atstovų karta. Jie suaugs, ir ledo sporto šakų varžyboms Šiauliuose 500-600 vietų arenos jau bus per mažai. Ar tada Šiauliai statys dar vieną didelę areną ledo renginiams, užuot statomoje įrengę ledo padą?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"