TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijonai litų - investicija į būsimus bedarbius

2007 10 29 0:00
Darbo biržos padaliniai plėtrai turėtų sulaukti nemažų finansinių injekcijų.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors Lietuvoje bedarbių reikia ieškoti su žiburiu, svarstomame kitų metų biudžeto projekte į akis krinta darbo biržos poreikiams tenkinti skiriamos didžiulės lėšos iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) kišenių. Realioms problemoms spręsti pinigų nerandantys valdininkai ginasi mąstantys toliaregiškai.

Valstybė neranda lėšų nutriušusiems vaikų darželiams, mokykloms ir policijos komisariatams remontuoti, o darbo birža suka galvą, kur padėti plūstančius milijonus litų. Finansų ministerija (FS) neleidžia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vaikų dienos centrams skirtų 10 mln. litų. Tačiau darbo biržos patalpų plėtrai ir kitiems poreikiams lengva ranka iš Užimtumo fondo atriekiama apie 6,6 mln. litų, jau nekalbant apie 33 mln. litų iš Europos regioninės plėtros fondo. Iki 2013 metų sritį, kurioje Lietuva jau kurį laiką neturi problemų, pasieks net apie 200 mln. litų. Tokius skaičius LŽ pateikė SADM.

Komitetas nepritaria

Tokios realijos papiktino 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą svarstantį Seimo Žmogaus teisių komitetą (ŽTK). Jis pasiryžęs pateikti pastabą, kad FM turi sukrapštyti nurėžtą pusantro milijono ir duoti visą 10 mln. litų sumą vaikų dienos centrams.

SADM atstovus išklausę parlamentarai nutarė nepritarti biudžeto projekte numatytiems lėšų paskirstymo prioritetams, jie pabrėžė abejonių keliantį dosnumą teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtrai.

"Nedarbas nulinis, o biržos padaliniai plečiami, renovuojami. Lyg tai būtų svarbiausias reikalas, tarsi nebūtų didesnių bėdų - vaikų nusikalstamumo, šeimos problemų", - piktinosi ŽTK narė, Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos atstovė Laima Mogenienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) dar nesvarstė šio klausimo, tačiau opozicijai priklausantis liberalas Eligijus Masiulis LŽ patikino, kad problema nenauja: "Darbo biržos pozicijos toliau stiprinamos iš inercijos. Darbo mastas sumenkęs, o naujos patalpos dygsta, valdymo išlaidos pučiamos. Problema atskleidžia ydingą prioritetų parinkimo problemą."

Burtažodis "Lisabonos strategija"

Tačiau SADM valdininkai aiškina žvelgiantys toli į ateitį. Viceministras Povilas Vytautas Žiūkas LŽ tikino, kad problemą reikia vertinti plačiau. "Darbo birža nėra tik nedarbui mažinti skirtas instrumentas. Naujos Lisabonos strategijos kontekste užimtumo klausimai - svarbiausi. Tai, kad šiuo metu Lietuvoje nedidelis nedarbas, dar nereiškia, kad su šiomis problemomis nesusidursime. Globalizacijos sąlygomis poreikiai labai greitai keičiasi. Būtent darbo birža užtikrins lankstų prisitaikymą. Ne veltui kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą, persikvalifikavimą - tai svarbiausi Europos Komisijos keliami tikslai", - aiškino viceministras.

Seimo SRDK pirmininkas Algirdas Sysas gina partijos kolegų vadovaujamos SADM politiką. "Nereikia žiūrėti tik į skaičius - milijonus litų ir mažą nedarbo lygį. Taip - pinigai dideli, todėl atrodytų, kad darbo birža apskritai nereikalinga. Tačiau ji iš esmės pakeitė savo funkcijas ir dirba pagal ES iškeltus reikalavimus - rūpinasi kuo didesne įtrauktimi į darbą. Per palyginti ilgą didelio nedarbo laikotarpį susiformavo grupė asmenų, kurie įprato gyventi iš išmokų. Juos vis dar reikia įdarbinti", - įsitikinęs parlamentaras.

Neduosi - negausi

Seimo ŽTK posėdyje parlamentarams aiškinta, kad didžiąją dalį minėtų milijonų skiria ES, o Lietuva finansiškai prisidėti privalo. SADM atstovai nuolat kartojo, kad negalima atiduoti pinigų kitoms sritims.

Tarp Seimo narių kilo pasipiktinimas, kad tenka šokti pagal Briuselio dūdelę. Pasigirdo raginimų, jog atsakingi šalies valdininkai turėtų aiškinti ES institucijose, kad Lietuvai nedera taikyti bendrų kriterijų, nes pinigai reikalingi kitoms sritims.

Viceministras P.V.Žiūkas LŽ pabrėžė, kad ES davė pinigų tiksliniams projektams, o norint panaudoti juos kitur reikia atsakingų Bendrijos institucijų pritarimo. Tai, viceministro teigimu, beveik neįmanoma.

"Jei neišnaudosime ES pinigų, matysime juos kaip savo ausis. Čia kyla klausimas, ar verta neduoti kelių milijonų litų iš savo kišenės ir nepasiimti dešimčių milijonų litų?" - neatlyžo ir SRDK pirmininkas A.Sysas. Čia pat Seimo narys užsiminė, kad galbūt galima sutaupyti skiriant lėšų iš kitų šaltinių. "Užimtumo fondo lėšų panaudojimas turės būti pagrįstas. Gal iš tiesų kažkur keliauja per dideli pinigų srautai", - savo vadovaujamame komitete opų klausimą žadėjo svarstyti A.Sysas.

Visų Seimo komitetų pastabos galiausiai pasieks Biudžeto ir finansų komitetą (BFK). "Svarbu, kad komitetai atsakingai įvertintų lėšų poreikį ir skyrimą jų kuruojamoms sritims. Jų pastabos ir siūlymai labai svarbūs", - sakė BFK pirmininkas Jonas Lionginas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"