TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijonai profsąjungoms: kur nutekėjo pinigai

2016 06 29 6:00
Nors valdžia skatino socialinį dialogą, profsąjungos pastaruoju metu nevengė rengti protesto akcijų. Alinos Ožič nuotrauka

Didžiosioms profsąjungoms per kelerius metus išdalyta daugiau kaip 1,7 mln. eurų. Už šiuos pinigus buvo skatinamas socialinis dialogas. Realybėje tai – įvairūs mokymai, studijos ir apskritojo stalo diskusijos, turėjusios baigtis gausybe kolektyvinių sutarčių. Tačiau pinigai panaudoti, o rezultatas – menkas.

Tai parodė nepriklausomas vertinimas. Socialinio dialogo srityje jokio proveržio Lietuva nepadarė: pasirašyta perpus mažiau kolektyvinių sutarčių, nei planuota, o iš pasirašytų – ne viena fiktyvi. Kol Vyriausybė kalbėjo apie naująjį socialinį modelį ir darbo santykių liberalizavimą, profesinės sąjungos naudojo europines lėšas.

Proveržio nepasiekė

„Neabejotina, kad pagal socialinio dialogo būklę atspindinčius vertinimo kriterijus Lietuva proveržio nepasiekė. Taip pat pažymėtina, kad socialinio dialogo skatinimo priemonės didžiausius projektus vykdė jau veikiančios ir daugiausia patirties šioje srityje turinčios darbuotojų ir darbdavių organizacijos“, – nurodė ekspertai, atlikę 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonės „Socialinio dialogo skatinimas“ poveikio, efektyvumo ir sukurtų rezultatų vertinimą.

Tai išsamiai pristatoma bendrovės „ESTEP Vilnius“ ataskaitoje, 285 puslapių dokumente, kurį paviešino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vadinamajai socialinio dialogo skatinimo priemonei, įgyvendintai 2011–2015 metais, buvo skirta per 4,2 mln. eurų.

Profesinėms sąjungoms teko didžioji šių lėšų dalis – 1,74 mln. eurų. Dar 1,5 mln. gavo asociacijos, 552 tūkst. eurų – Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, 217 tūkst. eurų – įmonės, 146 tūkst. eurų – biudžetinės įstaigos. Didžiausias sumas savo projektams gavo pareigūnų, švietimo, kultūros darbuotojų profsąjungos, „Solidarumas“, Lietuvos darbo federacija.

Mostai buvo platūs

Antai Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga, kuriai buvo skirta 231,7 tūkst. eurų, nurodė, kad projekto veikla apims mokymus pagal parengtas kryptingas programas, metodikos rengimą, kolektyvinių sutarčių rengimą ir pasirašymą, dvišalių komisijų, saugos ir sveikatos komitetų steigimą.

Lietuvos darbo federacija įsipareigojo įgyvendinti projektą „Socialinės partnerystės plėtra, siekiant įgyvendinti Nacionalinę reformų darbotvarkę“, kuriam gavo 228,5 tūkst. eurų. „Projekto metu socialiniai partneriai bus konsultuojami ir mokomi visais socialinio dialogo klausimais, teikiama praktinė pagalba, todėl pagerės darbuotojų ir darbdavių teisinės žinios ir tolesnis bendradarbiavimas“, – teigiama projekto aprašyme.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ projekto „Socialinio dialogo vystymas ir interesų derinimas, siekiant racionalių sprendimų, ekonominės ir socialinės pažangos“ vertė – 264 tūkst. eurų. „Siekiant lygiavertės partnerystės projekte numatyti socialinio dialogo gebėjimų tobulinimo mokymai – kolektyvinių sutarčių rengimas, derybų menas, darbo teisė, lyčių lygybės darbe užtikrinimas ir kt.“, – apibūdinama veikla.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ketverius metus įgyvendino projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“, kurio vertė – 276,9 tūkst. eurų. Profsąjunga, kaip matyti iš projekto aprašymo, planavo, kad „bus tobulinama darbdavių ir darbuotojų organizacijų vadovų bei darbuotojų kvalifikacija socialinės partnerystės ir kolektyvinių santykių srityse“.

226,6 tūkst. eurų atiteko Lietuvos švietimo profesinei sąjungai ir projektui „Socialinės partnerystės plėtra ir kolektyvinių derybų skatinimas šalies švietimo sektoriuje“.

Trūksta daugelio gebėjimų

SADM pateiktoje nepriklausomų ekspertų vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad vietoj planuotų 600 pasirašytos 284 kolektyvinės sutartys, mokymuose dalyvavo 23,6 tūkst. asmenų, 21,5 tūkst. juos sėkmingai baigė. Iš viso mokymai buvo rengiami pagal 18 temų, dalyvavusieji juose įgijo mokymo kursų baigimo pažymėjimus.

Kolektyvinių sutarčių – perpus mažiau, nei planuota, tačiau ir dalis pasirašytų, kaip aiškėja, yra „tuščios“. „Aukštesnio lygio privataus ir viešojo sektoriaus sutartys yra labiau deklaratyvaus, politinio pobūdžio, tačiau esminių naujų kokybiškų darbo sąlygų nesukuria“, – rašoma bendrovės „ESTEP Vilnius“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje.

Galiausiai ekspertai nurodė, jog išanalizavus kolektyvinių sutarčių turinį paaiškėjo, kad daugeliui derybininkų (socialinių partnerių) atstovų trūksta šios srities gebėjimų: darbo teisės, vadybos, ekonominių žinių ir pan. „Priemonės rezultatų analizė atskleidė, kad socialiniai partneriai piktnaudžiavo pasirašydami kolektyvines sutartis: buvo pasirašyta ne viena fiktyvi šakos kolektyvinė sutartis, nekokybiškomis patys dalyviai laikė ir teritorines sutartis. Kai kurie respondentai netgi abejojo, ar Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis iš viso buvo racionalu finansuoti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, nes tai iškraipė socialinio dialogo situaciją Lietuvoje“, – paskelbė ekspertai.

Susitarimuose – kas savaime suprantama

Tokią ekspertų nuomonę stiprina ir pačių profsąjungų atstovų vertinimai. Aktyviai veikiančios Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė įsitikinusi, kad tokios pinigų dalybos dialogo nestiprina.

„Ministerija pastangas buvo nukreipusi ne į rezultatą, o į pinigų „įsisavinimą“. Mes tokiame procese nedalyvaujame. Yra tokių kolektyvinių sutarčių, kuriomis susitariama, tarkime, darbo užmokestį mokėti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai čia susitarimas ar akiplėšiškumas? Ir ministerija paskui pasirašo, kad toks projektas – geras“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo G. Gruzdienė.

Tiesa, jos teigimu, kai kurie už ES lėšas organizuoti mokymai praverčia, tačiau rezultatai, palyginti su išleistais pinigais, nykūs. „Vienas iš to socialinio dialogo rezultatų – įsteigti darbų saugos komitetus. Jie privalomi pagal įstatymus. Buvo ir tokių „rezultatų“, – pridūrė G. Gruzdienė.

Kultūrininkams – į gera

Tačiau profesinės sąjungos, kurių darbuotojai dalyvavo mokymuose, su tokiu vertinimu sutinka tik iš dalies.

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus, kurio vadovaujama organizacija gavo 232 tūkst. eurų finansavimą, įsitikinęs, kad pinigai panaudoti prasmingai. „Buvo šešių rūšių seminarai, visoje Lietuvoje organizavome. Įvairios temos – darbo teisės klausimai, kolektyvinės sutartys, derybų menas ir kita. Taip, tai buvo naudinga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. J. Rimkus pažymėjo, kad kultūros darbuotojų situacija po mokymų pasikeitė į gera. „Žmonės patikėjo, kad asocijuoti jie gali pasiekti daugiau, nei būdami išsibarstę po vieną“, – teigė jis.

Vienas socialinio dialogo skatinimo priemonės poveikio, efektyvumo ir sukurtų rezultatų vertinimą atlikusių ekspertų Darius Žeruolis komentavo, jog apklausus projekto dalyvius paaiškėjo, kad mokymų turiniu ir kokybe jie buvo patenkinti. Tačiau, anot jo, siūloma, kad vėliau tokių projektų dalyviai galėtų būti ne vien asocijuotų struktūrų nariai.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, darbo žmonių bendrystė mūsų šalyje – labiau svajonė nei realybė. Per kiek mažiau nei dešimtmetį profsąjungas apleido kelios dešimtys tūkstančių narių, mažėjimo tendencija matyti toliau. Profsąjungų vaidmenį ir jų atstovavimą darbuotojams lietuviai supranta miglotai, šioms organizacijoms, nelygu šaltiniai, priklauso nuo 9 iki 20 proc. visų samdomų darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"