TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijonai vaikų pagalbos prašymų lieka neišgirsti

drproodian.com nuotrauka

Statistika rodo, kad 40 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, tačiau gauti psichologinę pagalbą šiems vaikams yra labai ribotos, LRT radijo laidoje „60 minučių“ ketvirtadienį sakė „Vaikų linijos“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis.

„Darbuojuosi įstaigoje, kuri labai daug kalbasi su vaikais. Per metus atsiliepiame į 1,5 tūkst. vaikų skambučių, tačiau mums prisiskambinti kasmet bandoma apie 4 mln. kartų, – apgailestauja R.Povilaitis. – Kiek beatidarytume linijų, kiek pailgintume darbo laiką, visada yra lavina skambučių.“

Psichologo teigimu, įvairių paslaugų vaikams ir šeimoms, skirtų padėti įveikti įvairias psichikos sveikatos problemas, srityje Lietuva taip pat tikrai dar turi pasitempti.

„Žinoma, šiek tiek tos pagalbos yra švietimo sistemoje. Pedagoginės-psichologinės tarnybos padeda vaikams ir šeimoms, jei yra tam tikrų mokymosi sunkumų, tačiau sveikatos sistemoje juntamas didžiulis psichologinės pagalbos stygius. Bandžiau skaičiuoti, kiek iš viso Lietuvoje yra psichologų, lyginau su Norvegija. Rezultatai – liūdinantys: Lietuvoje turime septynis psichologus 100 tūkst. gyventojų, Norvegijoje tam pačiam gyventojų skaičiui tenka 67 psichologai“, – apgailestauja R.Povilaitis.

Daugybė skambučių į „Vaikų liniją“ ir dar didesnis mėginimų prisiskambinti skaičius, anot R. Povilaičio, patvirtina tai, kad realios psichologinės pagalbos jiems labai trūksta. O tokios pagalbos trūkumas kartais gali turėti itin skaudžių pasekmių.

„Žmonėms trūksta suvokimo, kas yra psichikos problema. Tai yra sunkių išgyvenimų sukeltas stresas, negebėjimas koncentruoti dėmesio, nerimas, baimė. Labai gerai, jei yra žmonių, su kuriais galime pasidalinti tais sunkumais, kartu ieškoti išeities. Bet kartais sunkumai įveikia mus. Milžiniško skausmo nebepakeliantis žmogus kartais, deja, pakelia ranką prieš save“, – kalba psichologas.

„Vaikų linijos“ tyrimo duomenimis, jauni žmonės, kurie vaikystėje turėjo keturias arba daugiau neigiamų patirčių, bandė žudytis 13 kartų dažniau nei tie, kurie tų patirčių neturėjo. Neigiamomis patirtimis įvardijamos tėvų skyrybos, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtas šeimoje ar mokykloje.

„Vaikui tampa labai sunku įveikti šias patirtis, susikaupusios jos tarsi sprogsta. Jei nėra pagalbos iš šalies, jie gali palūžti, pamėginti žudytis“, – pažymi R.Povilaitis.

Jau 17 metų veikiančios „Vaikų linijos“ patirtis rodo, kad dažniausiai dėl savo problemų skambina paaugliai. Dažniausi jų klausimai ir problemos yra susiję su bendraamžiais. Jaunuoliai jaučiasi vieniši, kalba apie nesutarimus, patyčias mokykloje, namuose.

Tačiau psichologas pastebi esant ir teigiamų pokyčių vaikų psichikos problemoms įtakos galinčioje turėti aplinkoje: „2004 metais, kai inicijavome kompaniją „Be patyčių“, labai daug žmonių klausdavo, kodėl tokią problemą keliame. Šiandien galima matyti labai teigiamų pokyčių. Patyčių problema mokyklose ir darželiuose yra vis labiau pastebima, su ja bandoma kovoti. Mažėja besityčiojančių ir patyčias patiriančių vaikų. Tai yra sritis, kur šviesos lopinėlis yra matomas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"