TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijonais grįsti "Klaipėdos keliai"

2012 11 06 7:51
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka/Vietoj naujos žiedinės sankryžos pernai rudenį Pilviškių kelyje atsirado labai avaringas kelio ruožas.

Prieš dvejus metus perpirkta ir jau restruktūrizuojama bendrovė "Klaipėdos keliai" (KK) nusinešė milijonus Lietuvos įmonių lėšų. Verslininkai dėl jos veiklos žada kreiptis į prokuratūrą.

Nuo šių metų rugsėjo 24-osios teismo sprendimu restruktūrizuojama įmonė KK Šiaulių bankui skolinga 10 mln. litų, kreditoriams, o jų eilėje išsirikiavo beveik 200, - daugiau kaip 8 mln. litų. Įmonės, pasitikėjusios bendrove, su kuria didžiulės apimties sutartį 2011-ųjų pavasarį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos (SM), prarastus pinigus gali tikėtis atgauti per 4-5 metus, nors verslininkai jau dabar abejoja gera istorijos pabaiga.

LAKD nurodo pretenzijų sunkumų patiriančiai bendrovei neturinti. "KK tenkino visus pirkimo dokumentų kvalifikacinius reikalavimus, kurie buvo nustatyti vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Be to, ji pasiūlė mažiausią kainą. Taigi, vadovaudamasi Viešojo pirkimo įstatymo nuostatomis, Viešojo pirkimo komisija neturėjo jokio pagrindo bendrovės pasiūlymą atmesti", - nurodoma LŽ pateiktame LAKD Investicijų skyriaus vedėjo Remigijaus Lipkevičiaus atsakyme.

Neslepia nerimo

Į KK projektus savo lėšas sukišusiems Lietuvos verslininkams nerimą kelia paini įmonės valdymo struktūra, vykdoma per kelias akcininkų bendroves, taip pat - gaunami duomenys apie abejotiną per jas vykusių lėšų judėjimą.

"Mes turime informacijos apie didžiulį sandorį, kurį sudarius KK teikta paskola tapo ją valdančios įmonės ar akcininkų finansiniu turtu, nors bendrovė jau turėjo daugybę skolų. Konsultavomės su teisininkais, galime kreiptis į prokuratūrą, nes kalbama apie milijonines sumas", - LŽ teigė akcinės bendrovės "Dolomitas", neatgaunančios beveik 0,5 mln. litų, generalinis direktorius Antanas Bartulis.

Tai, kad svarsto galimybę ieškoti teisėtvarkos pagalbos, LŽ sakė ir bendrovei "Balgra ir Ko", siekiančiai susigrąžinti daugiau kaip 300 tūkst. litų už tiektas prekes, atstovaujantis Jaunutis Barauskas.

"Su tokia situacija per beveik 20 metų, kai veikia mūsų bendrovė, susidurti dar neteko, nors dirbome su didžiausiomis kelių įmonėmis. Gal patys esame kalti, kad nepasidomėjome, kas yra užsakovas, bet patikima atrodė tai, kad sutartį, pagal kurią gavome užsakymą, su KK pasirašė LAKD", - sakė verslininkas.

Per kelias rankas

Kelių statybos ir remonto įmonė KK, anksčiau valdyta Klaipėdos savivaldybės, nuo 2004-ųjų buvo siejama su prieštaringos reputacijos verslininku Pranciškumi Jurgučiu, prieš kelerius metus pagarsėjusiu mėginimu papirkti Klaipėdos uosto vadovą Eugenijų Gentvilą. Dėl tuo metu valdomas įmones užklupusių sunkumų P.Jurgutis 2011 metų pradžioje buvo priverstas atsisakyti KK, kurių oficiali akcininkė buvo bendrovė "Logic Step", priklausiusi dviem verslininko sūnums.

Praėjusių metų pavasario pradžioje KK iš brolių Martyno ir Donato Jurgučių įsigijo bendrovė "Parko namas".

Lietuvos registrų centro (LRC) duomenimis, "Parko namą" tų pačių 2011 metų sausio 14 dieną nupirko Mindaugas Žilinskas - buvęs bankininkas, dabar taip pat skandalingai žlungančios bendrovės "Memelio miestas" valdybos pirmininkas. Akcijas jis perpirko iš Vilmos Gaidukevičienės, žinomo Klaipėdos Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovo, tuometinio uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus partijos kolegos Arvydo Gaidukevičiaus žmonos.

"Parko namas", jau perimtas M.Žilinsko, už bendrovės "Logic Step" akcijas sumokėjo apie 2 mln. litų. Beje, P.Jurgutis, 2004-aisiais iš Klaipėdos savivaldybės pirkęs 70 proc. KK akcijų, už jas paklojo beveik 8 mln. litų.

Praėjus vos keliems mėnesiams nuo "Logic Step" įsigijimo jos akcininkė "Parko namas" pakeitė pavadinimą į "Klaipėdos krašto keliai", o netrukus ir "Parko namas" tapo bendrove "Kelių aptarnavimas". Tik akcininkas išliko tas pats - M.Žilinskas. Jis ėjo ir KK generalinio direktoriaus pareigas.

Pasirinko prasiskolinusią bendrovę

Sandoris dėl KK perpirkimo įsiteisėjo 2011 metų kovo pradžioje, o jau po kelių savaičių bendrovė sėkmingai dalyvavo LAKD skelbtame konkurse rekonstruoti 6 žiedines sankryžas Vilkaviškio, Šakių, Šilalės, Plungės ir Mažeikių rajonuose. KK, už nugaros palikusi tokias daug kelių statybos patirties sukaupusias įmones kaip "Panevėžio keliai" ir "Alkesta", praėjusių metų kovo 21 dieną pasirašė su LAKD 10,7 mln. litų vertės sutartį.

Pretendentų atranką vykdžiusios LAKD nesustabdė tuo metu viešai prieinama informacija apie KK iškilusius finansinius sunkumus ir akcininkų pasikeitimus, nors, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko teigimu, viešąjį pirkimą organizuojanti įstaiga privalo visapusiškai įvertinti tiekėjo pajėgumą ir tik tada spręsti, ar jis atitinka reikalavimus.

Nors KK sutartį su LAKD pasirašė 2011-ųjų kovą, jos samdyti žmonės šešiose žiedinėse sankryžose pasirodė tik vasarą. Rudeniop už regioninių kelių priežiūrą atsakingos įmonės ir rajonų savivaldybės viešai prabilo, kad darbų išraustose sankryžose KK iki šalčių greičiausiai nebesuspės atlikti, taigi projektas bus sužlugdytas. Apie tai, kad su KK norėtų nutraukti sutartį, tų metų spalį pranešė ir LAKD, bet pasiguodė, kad pagal įstatymus to padaryti negali iki lapkričio 14-osios - sutartos darbų pabaigos.

Iš visų pusių spaudžiama KK skubėjo ne atlikti darbus, bet - pakeisti įmonės vadovą. Lapkričio 16-ąją, praėjus dviem dienoms po sutarties pabaigos, juo vietoj M.Žilinsko tapo Liberalų sąjūdžio atstovas Valdas Kniukšta. Prieš tai jis buvo vadovavęs bendrovėms "Gargždų technika", "Neto", "Optimalūs statybų sprendimai" - visos jos bankrutavo.

Parėmė valstybė

Paradoksalu, kad LAKD, kuri teigė negalinti nutraukti sutarties su KK nepasibaigus sutartam terminui, vis dėlto tai padarė iki jo pabaigos likus trims dienoms - 2011 metų lapkričio 11-ąją. Tačiau iki tol LAKD ne tik sumokėjo KK avansą - 1,4 mln. litų, bet ir atsiskaitė už esą padarytus darbus.

Iš viso klaipėdiečių bendrovei iš valstybės kišenės nubyrėjo 3,6 mln. litų, nors jų išdarkytas sankryžas teko sutvarkyti šiais metais naują LAKD konkursą laimėjusiai bendrovei "Alkesta".

LAKD dabar tvirtina apgynusi valstybės interesus, t. y. iš KK draudiko atsiėmusi darbų atlikimo garantijos sumą - 885,6 tūkst. litų. Mažas pastebėjimas: šie pinigai buvo išleisti KK išdraskytų sankryžų konservavimo išlaidoms padengti.

Nors už nebaigtus darbus buvo sumokėta 3,6 mln. litų, o keliams konservuoti išleistas milijonas, LAKD tvirtina pretenzijų KK neturinti. "LAKD šiuo metu nėra tarp KK kreditorių", - nurodė R.Lipkevičius.

Bankas pasitikėjo

Vis dėlto prie KK rikiuojasi maždaug 200 kreditorių eilė, sudaryta iš Lietuvos verslo įmonių. Jos pretenzijas bendrovei pradėjo reikšti dar praėjusių metų vasarą, mat naujieji KK savininkai, perpirkę bendrovę, perėmė ir ankstesnius įsipareigojimus, kreditorius auginosi ir patys.

Maža to, skolų spaudžiama KK, kaip nurodoma oficialiuose dokumentuose, 2010 metus baigusi nuostolingai, 2011-ųjų gegužę, jau valdoma naujųjų savininkų, iš Šiaulių banko Klaipėdos filialo apyvartinėms lėšoms pasiskolino 10 mln. litų. Reikia žinoti, kad 2009-ųjų pabaigoje KK nuosavo kapitalo vertė siekė 9 mln. litų, ilgalaikio turto - 5,8 mln. litų, o skolos viršijo kelis milijonus.

Iš Šiaulių banko gauta paskola nežinia kodėl nebuvo panaudota atsiskaitymams su vis gausėjančiais kreditoriais. Praėjus vos pusmečiui nuo jos paėmimo ir mėnesiui po to, kai KK sąskaitą papildė LAKD sumokėti daugiau kaip 3 mln. litų, bendrovės vadovas V.Kniukšta, įgaliotas 2011 metų gruodžio 23 dieną priimtu akcininkų - t. y. M.Žilinsko - sprendimu, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir paprašė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Tokios bylos paprastai keliamos nemokiems ūkio subjektams, kai skolos viršija daugiau kaip pusę jų įstatinio kapitalo, bet dar yra vilties, kad jos galės atsigauti ir atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas, konstatavęs, kad KK nėra nutraukusi veiklos ir bankrutuojanti, prašymą patenkino. Tuo pačiu metu tam pačiam teismui pateiktas grupės Lietuvos verslo įmonių prašymas kelti KK bankroto bylą buvo atmestas remiantis pradedama restruktūrizacija.

Vietoj skolų - pažadai

Kaip LŽ pasakojo J.Barauskas, jo atstovaujamą įmonę "Balgra ir Ko" praėjusią vasarą suklaidino didžiulis KK gautas LAKD užsakymas. Jį vykdydama Klaipėdos bendrovė, paskelbusi konkursą, su "Balgra ir Ko" praėjusių metų birželį pasirašė sutartį į šešias žiedines sankryžas pristatyti granitinius aplinkos tvarkymo elementus, kainuojančius daugiau kaip 300 tūkst. litų. Prekės buvo patiektos, trijose sankryžose jos panaudotos, dar trijose - ne. Tačiau pinigų už įvykdytą užsakymą "Balgra ir Ko" taip ir nesulaukė. "Ta skola - visos mūsų apyvartinės lėšos. Dabar vos kvėpuojame", - LŽ sakė J.Barauskas.

2011-ųjų gruodžio 16 dieną Klaipėdos apygardos teismas bendrovei iš KK priteisė pagal sutartį suderėtą sumą ir delspinigius - beveik 315 tūkst. litų. Jau šią vasarą, niekaip negalėdama atsiimti pinigų, "Balgra ir Ko" kreipėsi į KK bei pasiūlė grąžinti nepanaudotus granitinius elementus ir taip sumažinti skolą. Netrukus paaiškėjo, kad KK šiuos gaminius pardavė darbus atliekančiai bendrovei "Alkesta". Tik gautus pinigus pasiliko sau, o ne grąžino kreditoriui.

"Kol nežinojome visų aplinkybių, M.Žilinskas (KK akcininkas ir tuometinis vadovas) vis pas mus užvažiuodavo. Jis žadėjo atsiskaityti, nuolat pasakojo "ką tik" lankęsis LAKD ir tvirtino, kad pinigai tuoj bus. Dabar suprantame, kad taip jis tempė laiką, norėjo, kad nesikreiptume į teismą. Pasirodo, tuo metu, kai KK su mumis sudarė sutartį, kreditorių jie turėjo jau daugiau kaip 100", - LŽ tvirtino J.Barauskas.

Įtaria neteisėtą veiklą

Apie nuolatinius M.Žilinsko pažadus sumokėti pasakojo ir bendrovės "Dolomitas", neatgaunančios apie 0,5 mln. litų, vadovas A.Bartulis. "Bendravimas nutrūko praėjusią vasarą, kai kreipėmės į teismą ir laimėjome 4 bylas, o dalį sumos pavyko išieškoti per antstolius. Išieškojimas užstrigo, kai buvo paskelbtas KK restruktūrizavimas", - sakė jis.

Jau šių metų gegužę "Dolomitas", siekdamas susigrąžinti pinigus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones KK - taip padėti gauti reikiamus rašytinius įrodymus, nes kreditorių jau tuo metu stebino keistas lėšų judėjimas tarp KK įmonių akcininkių.

"Skolininkas yra gavęs paskolą iš Šiaulių banko Klaipėdos filialo. Tačiau paaiškėjo, kad skolininkas, vengdamas atsiskaityti su pareiškėju, sudarytu sandoriu tarp KK ir "Klaipėdos krašto kelių" (M.Žilinsko bendrovės, valdančios įmonę "Kelių aptarnavimas", kuriai priklauso KK - red.) dalį piniginių lėšų yra perleidęs. <...> Akivaizdu, kad KK, gavusi iš Šiaulių banko 10 mln. litų paskolą apyvartinėms lėšoms ir medžiagoms pirkti, nesugebėjo atsiskaityti su "Dolomitu". Šios aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti gana pagrįstą prielaidą apie sandorio šalių veiksmus, kuriais buvo siekiama sumažinti KK mokumą", - nurodoma pareiškime teismui.

Vis dėlto teismas prašymo padėti surinkti trūkstamus įrodymus netenkino. Šiuo metu "Dolomito" vadovas A.Bartulis tvirtina pats renkantis reikiamus įrodymus, kurie gali sudaryti pagrindą kreiptis į prokuratūrą.

"Mes tikriname labai rimtą informaciją apie lėšų judėjimą KK, kuri tikrai kelia nerimą, nes ten minimos sumos yra įspūdingos. Ieškome informacijos, norėdami apginti savo interesus, nors turint reikalų su M.Žilinsku tai padaryti nėra labai paprasta", - pasakojo A.Bartulis.

Iš tiesų M.Žilinskas, dar pernai plačiai dėstęs savo įmonių perspektyvas, dabar bendrauti nelinkęs. "Tai yra tam tikri įmonės dalykai, ir aš nenorėčiau jų komentuoti", - pareiškė jis LŽ.

Asociacijos "Lietuvos keliai", vienijančios kelių statybos, priežiūros ir remonto bendroves, vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas LŽ teigė tokios situacijos kelių sektoriuje neprisimenąs. Pasak jo, istorija su KK puikiai atskleidžia, ką ir taip pertekliniam kelių statybos sektoriui reiškia patirties neturinčių naujokių atėjimas, nulemtas dabartinės SM vadovybės inicijuoto viešųjų pirkimų konkursų liberalizavimo.

"Dėl šios istorijos, kalbu apie sužlugusį LAKD konkursą, nuostolių patyrė pirmiausia visos Lietuvos ūkis, nes už numatytas lėšas laiku nebuvo atlikti darbai. Padaryta daug žalos ir rinkai, nes tvarkingai dirbančios bendrovės negauna užsakymų, o apsišaukėliai laimi konkursus, bet įsipareigojimų nevykdo. Žala tokiu atveju yra dviguba", - tvirtino R.Gradauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"