TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Milijonų dalybos pagal korupcinę schemą

2011 01 19 0:00
Elektros supirkimo kiekis nustatomas pagal seną korupcinę schemą, sukurtą tada, kai energetikos šakos valdymui vadovavo tuometis Ūkio ministerijos sekretorius A.Ignotas.
LŽ archyvo nuotrauka

LŽ toliau analizuoja, kaip valdžia skirsto šimtus milijonų litų mokesčio, surenkamo iš visų elektros vartotojų. Ar remiama išties ta veikla, kuri yra skatinama Europos Sąjungos (ES)? Kokiais kriterijais remdamasi Energetikos ministerija (EM) nustato iš termofikacinių jėgainių superkamos elektros kiekį?

Vakar (2011 01 18) LŽ jau rašė, kad šimtus milijonų litų paramos, kuriai naudojamos į elektros kainą įskaičiuotos ir iš visų elektros vartotojų surenkamos lėšos už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), valdžia skirsto nusižengdama ES reikalavimams.

Mat ES įpareigojo šalis nares skatinti ir plėtoti kogeneraciją,

pagrindiniu šios priemonės tikslu įvardydama pirminių energijos šaltinių taupymą ir taršos mažinimą.

Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol kogeneracijos skatinimas ir parama nukreipiama į jau esamas, iš sovietinių laikų likusias stambias termofikacines elektrines, deginančias rusišką organinį kurą - joms atitenka didžioji dalis paramos pinigų.

EM turi galios nustatyti, kiek elektros iš vieno ar kito gamintojo bus nupirkta (arba nenupirkta) didesne nei rinkos kaina. Supirkimo kiekis nustatomas "iš lubų", pagal seną korupcinę schemą, sukurtą ankstesnės Ūkio ministerijos, kurioje energetikos šakos valdymui vadovavo tuometis Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) kasmet kiekvienai iš remiamų įmonių paskelbia konkretų supirkimo tarifą.

Pirkdami elektros energiją visi Lietuvos elektros vartotojai sumoka į jos kainą įtrauktą VIAP mokestį - šiemet 6,01 cento (ct) už kiekvieną kilovatvalandę (kWh). Šiemet bus paskirstyta 614 mln. litų iš VIAP mokesčio surinktos paramos.

Kaip jau rašė LŽ (2011 01 17), EM smogė ir pramonės įmonių planams plėtoti kogeneraciją. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas savo įsakymu įpareigojo visas pramonės įmones, turinčias prie elektros tinklų prijungtas kogeneracines ar atsinaujinančių energijos šaltinių jėgaines, kurių pagaminta elektra naudojama pačios įmonės reikmėms, nuo šių metų mokėti VIAP mokestį.

Supirkimo kainos - skirtingos

A.Sekmoko vadovaujamos EM sudarytame šiais metais remiamų termofikacinių elektrinių sąraše - 13 jėgainių. Didesnė jų dalis priklauso ne valstybei ar miestų savivaldybėms, o yra valdomos arba yra išnuomotos privačiam kapitalui.

"Vilniaus energijos" II-oji bei III-ioji elektrinės ir Salininkų katilinė iki 2017 metų yra išnuomotos Prancūzijos kompanijai "Dalkia", o faktiškai čia šeimininkauja lietuviško kapitalo įmonė "ICOR" (buvusi "Rubicon Group"). Iš jų, EM nurodymu, yra įsipareigota už VIAP lėšas nupirkti iš viso 503,15 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos, o supirkimo kaina, priklausomai nuo konkrečios jėgainės, svyruoja nuo 23,88 iki 31,79 ct už kWh.

Tai gerokai daugiau nei "Vilniaus energija" gautų parduodama pagamintą energiją elektros biržoje, kur pernai vidutinė elektros pirkimo kaina buvo apie 16 ct už kWh.

Iš Rusijos energetikos koncerno "Gazprom" valdomos Kauno termofikacinės elektrinės įsipareigota už VIAP lėšas nupirkti 250 GWh elektros, supirkimo tarifas - 22,45 ct už kWh.

Su ICOR siejamos "Litesko" valdomos "Alytaus energijos" jėgainė palankia 24,48 ct už kWh kaina parduos 36 GWh elektros, o tos pačios įmonės kontroliuojamos "Druskininkų šilumos" jėgainė - net po 29,67 ct už kWh parduos 2,2 GWh elektros.

Itin brangiai VKEKK įkainota bendrovei ENG priklausančios Pasvalio rajoninės katilinės pagaminta elektra - net po 30,88 ct už kWh, jos įsipareigota nupirkti 8,55 GWh.

Iš VIAP lėšų remiamos ir miestų savivaldybių valdomos "Klaipėdos energijos", "Panevėžio energijos", "Šiaulių energijos" jėgainės.

Mįslingi kriterijai

Kokiais kriterijais remiantis EM nustato iš termofikacinių jėgainių superkamos elektros kiekį, lieka mįslė ne tik šios rinkos dalyviams, bet ir auditą atlikusiai Valstybės kontrolei.

"Nenumatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti paskirstomos superkamos elektros energijos gamybos apimtys termofikacinėms elektrinėms", - pernai ataskaitoje pažymėjo kontrolieriai.

Jokios pažangos nematyti ir šiemet. "Ir toliau VIAP reglamentavimas, jo kainų nustatymas, skirstymas išlieka neaiškus, neskaidrus. VIAP mokėjimo tvarka ir dydis kiekvienais metais nustatomas visai naujai, niekuo nepagrindžiant ir neargumentuojant, nesivadovaujant jokiais konkrečiais kriterijais. Ypač tai pasakytina apie senų sovietinių, nieko bendra su kogeneracija neturinčių elektrinių rėmimą. Ši ydinga praktika tęsiasi nuo 2003 metų - nepriklausomai nuo pažadų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kreipimųsi tiek į Ūkio, tiek į Energetikos ministeriją, viskas pasiliko kaip buvę. Visi Lietuvos elektros energijos vartotojai įpareigojami remti keletą termofikacinių elektrinių, tiekiančių šilumą tik daliai šalies gyventojų", - rašoma LPK laiške Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.

Iš tiesų, nors pagrindinis kuras - gamtinės dujos - visoms jėgainėms paprastai kainuoja panašiai, palyginus kiekvienai jų pernai taikytą ir šiemet nustatytą jų elektros supirkimo kainą, matyti didžiulis skirtumas: iš vienų superkama elektra buvo įkainota gerokai brangiau nei pernai, kitoms kaina kito nedaug.

Antai elektros supirkimo kaina iš Vilniaus III elektrinės šiemet ūgtelėjo kone trečdaliu arba beveik 7 ct už kWh (nuo 16,98 iki 23,88 ct už kWh), iš "Šiaulių energijos" jėgainės - 8 ct už kWh (nuo 20,12 iki 28,29 ct už kWh). Tačiau elektros supirkimo kaina iš Kauno termofikacinės elektrinės padidėjo tik apie 2 ct už kWh (nuo 20,16 iki 22,45 ct už kWh), o iš Panevėžio termofikacinės jėgainės netgi sumažėjo - nuo 25,69 ct už kWh pernai iki 24,38 ct už kWh 2011-aisiais.

Valstybės kontrolieriai pernai pastebėjo, kad EM, nustatančiai superkamos elektros apimtį, termofikacinės elektrinės net nepateikia visų duomenų, kurių reikalaujama pagal Elektros energijos supirkimo iš bendrųjų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisykles. Be to, nustatant kvotas 2010 metams, nebuvo vertinami termofikacinių elektrinių pateikti pastarųjų trejų metų duomenys.

LŽ kalbintas ekspertas pateikia dar vieną pavyzdį: antai neseniai pradėjusiai veikti Pasvalio rajoninei katilinei, kurią valdo su buvusio "Lietuvos energijos" vadovo Rymanto Juozaičio šeima siejama bendrovė ENG, suteikta 8,55 TWh supirkimo kvota, o nustatyta supirkimo kaina - viena didžiausių iš visų jėgainių. "Bet 1 megavato (MW) galios elektrinės įrenginys net ir dirbdamas visu pajėgumu visus metus nesustodamas - t. y. 8760 valandų - pagamintų tik apie 6,4 TWh elektros energijos. Taigi kvota viršija jo gamybos pajėgumą, juolab kad joks įrenginys niekada nedirba 100 proc. pajėgumu", - aiškina ekspertas.

Itin brangus rezervavimas

Rinkos dalyviams kyla nemažai klausimų ir dėl įsipareigojamo iš Lietuvos elektrinės nupirkti elektros kiekio ir elektros supirkimo kainos. Elektros tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti pernai iš AB Lietuvos elektrinė buvo įsipareigota nupirkti 2500 GWh, o šiemet - 1740 GWh, nors situacija šalies elektros rinkoje per šiuos metus iš esmės nepasikeitė.

Nežinia kodėl vertinant tiekimo saugumo požiūriu neatsižvelgta į Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galimybes, nors hidroresursus naudojantys įrenginiai visame pasaulyje laikomi vienais stabiliausių elektros gamintojų.

Šiemet AB Lietuvos elektrinei, kurios pagamintai elektros energijai nustatytas 30,75 ct už kWh tarifas, iš vartotojų sumokėto VIAP mokesčio už remiamą elektrą turi būti atiduota beveik 350 mln. litų, iš jų 70 mln. litų žadama skirti naujojo - devinto - bloko statybai Elektrėnuose finansuoti.

Kaip sako Martynas Nagevičius, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos (LEKA) direktorius, nėra viešai prieinami skaičiavimai, koks elektros kiekis turi būti nupirktas iš Lietuvos elektrinės, kad būtų užtikrintas patikimas elektros sistemos funkcionavimas.

"Jeigu norima rasti lėšų naujam Lietuvos elektrinės blokui statyti, būtina tiesiai šviesiai pasakyti, kad vartotojai už jį sumokės tokią ar kitokią sumą. Nesuprantu, kam reikia įtraukti šias sąnaudas į VIAP, perkant elektrą iš Elektrėnų jėgainės, ir taip didinti rusiškų dujų vartojimą", - svarstė M.Nagevičius.

Kaip audito ataskaitoje pažymi Valstybės kontrolė, nuo 2010 metų sausio 1 dienos, sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos elektrinei nustatoma remiamos elektros gamybos apimtis ne tik energetikos sistemos rezervams, kaip buvo anksčiau, bet ir tiekimo saugumui užtikrinti.

Tačiau auditoriai sakosi pasigedę kriterijų. "Kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti įvertinamas tiekimo saugumas - nenustatyta, todėl kyla pagrįstų abejonių, kokio dydžio kvota AB Lietuvos elektrinei reikalinga, kiek reikia generavimo pajėgumų, norint užtikrinti tiekimo saugumą", - pabrėžia auditoriai.

Neatmestina, kad iš brangiau nei rinkoje superkamos elektros Lietuvos elektrinės vadovai galėjo ir neteisėtai pasipelnyti. Tokie įtarimai kilo Seimo socialdemokratų frakcijai, kuri neseniai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, ar Lietuvos elektrinė nespekuliavo, pirkdama elektrą iš Baltarusijos ir vėliau ją parduodama kaip savo.

Kita vertus, valstybinei Lietuvos elektrinei nustatytas elektros supirkimo tarifas yra mažiau palankus nei, tarkime, nustatytasis prancūzų kompanijai išnuomotoms "Vilniaus energijos" termofikacinėms jėgainėms.

"Iš vieno kubinio metro gamtinių dujų Vilniaus termofikacinėje elektrinėje galima pagaminti 3 kWh elektros energijos ir 4,6 kWh šilumos energijos, o jas pardavus VKEKK nustatytomis kainomis, įmonė iš viso gautų 1,615 lito pajamų. Lietuvos elektrinėje iš kubinio metro dujų galima pagaminti 3,9 kWh elektros energijos, o ją pardavus VKEKK nustatyta kaina, gautos pajamos būtų mažesnės - tik 1,199 lito", - nurodo LŽ kalbintas ekspertas.

Paramos schema neįteisinta

Šiais metais VIAP sąraše atsirado dar viena netikėta pozicija - apie 92 mln. litų iš surinktų lėšų planuojama skirti strateginiams energetiniams projektams. Kaip nurodo EM, tai projektai, susiję su energetinio saugumo didinimu - tarpsisteminių jungčių Lietuva-Švedija ir Lietuva-Lenkija projektų rengimas ir įgyvendinimas, taip pat Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbai.

Nors šių projektų svarba neginčijama, bet sprendimas projektus finansuoti iš VIAP mokesčio lėšų kelia abejonių - jis buvo priimtas tik ministro A.Sekmoko įsakymu, be jokių rimtesnių diskusijų su vartotojais, kuriems ant pečių buvo uždėta ši papildoma prievolė. Kai kurie ekspertai svarsto, kad gerokai skaidriau būtų šiuos svarbius projektus finansuoti išlaidas įtraukiant į elektros energijos tarifą kaip investicijų dedamąją, atitinkamai pagrindžiant reikalingą kainą.

Neatmestina, kad ateityje gali paaiškėti, jog Lietuvoje jau ne pirmus metus taikoma parama iš VIAP lėšų yra ydinga ir ES teisės požiūriu. Tokia valstybės pagalbos schema nėra nei sukurta, nei pristatyta Europos Komisijai (EK), nei įteisinta. Tačiau tokia prievolė yra - šalys narės privalo EK pranešti apie paramos schemas ir gauti jos pritarimą, kad nebūtų iškraipyta konkurencija. Dokumentas "Valstybės pagalba Nr. N 197/2008 - Lietuva. Regioninė pagalba energetikos sektoriui" yra vienintelė EK užregistruota regioninės pagalbos schema šiam sektoriui. Šioje schemoje numatytos šešios priemonės, bet paramos iš VIAP lėšų nėra.

Elektros supirkimo iš termofikacinių elektrinių kaina ir kiekis

Gamintojas 2011 m. 2010 m. 2009 m.

kiekis (GWh) kaina (ct/kWh) kiekis (GWh) kaina (ct/kWh) kiekis (GWh) kaina (ct/kWh)

UAB "Vilniaus energija" TE3 457,1 23,88 531,7 16,98 516,9 28,18

UAB "Vilniaus energija" TE2 44,19 26,39 37 16,25 28,3 29,34

UAB "Vilniaus energija" Salininkų TE 1,86 31,79 1,8 16,13 1,8 36,76

UAB Kauno termofikacinė elektrinė 250 22,45 315,2 20,16 374,4 28,18

AB "Klaipėdos energija" 15 25.96 9.2 16.85 14.2 29.34

AB "Kauno energija" 8,6 25,27 10,8 21,00 12,00 23,14

AB "Panevėžio energija" RK1 7,3 27,59 4,1 22,92 6,2 33,42

AB "Panevėžio energija" TE 180 24,38 146,1 25,69 181,10 34,33

UAB "Litesko" filialas "Druskininių šiluma" 2,2 29,67 1,8 23,91 1,1 33,42

UAB "Litesko" filialas "Alytaus energija" 36 24,48 32,1 19,23 46,00 30,73

AB "Šiaulių energija" 6 28,29 7 20,12 7 33,42

UAB "Utenos šilimos tinklai" 0,08 29,22 0,08 16,09 0,05 45,34

UAB ENG Pasvalio rajoninė katilinė 8,55 30,88 3,1 29,24 - -

AB "Lifosa" - - - - 21 13,1

UAB "Girių bizonas" - - - - 19,95 25,45

Vidutinė elektros supirkimo iš TE kaina (ct/kWh):

2011 23,93

2010 18,9

2009 28,95

Bendras elektros supirkimo iš TE kiekis (GWh):

2011 1016,88

2010 1099,98

2009 1230

TE pajamos iš VIAP (mln. litų):

2011 85,71

2010 35,7

2009 165,4

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"