TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Militarizmo muziejus virsta fikcija

2010 08 14 0:00
Iš išorės nė neįtartum, kad viduje - milžiniškos patalpos, kuriose kadaise įrengtos ne tik gyvenamosios erdvės, mokymo klasės, bet ir kino salė, pirtis, ryšių pultas bei autonominė elektrinė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ne vienus metus Kazlų Rūdoje puoselėta idėja buvusioje sovietų kariuomenės vadavietėje - tūkstančio kvadratinių metrų ploto po žeme slypinčiose patalpose - įrengti militarizmo muziejų ir privilioti turistų iš visos Europos eina perniek.

Šiandien net Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai nenori prisiminti, kad jie taip pat yra viešosios įstaigos, kadaise pasišovusios įrengti lankytojus galintį šokiruoti muziejų, dalininkai.

Unikali vieta.

Sovietmečiu Kazlų Rūdos apylinkių miškai slėpė ne vieną čia šeimininkavusios sovietinės kariuomenės paslaptį. Į Lietuvą atsikrausčius 7-ajai Pabaltijo desantinei divizijai kariškiai pasirinko šiuos miškus. Juose buvo pastatyti keli dideli aerodromai, karininkų poilsio namai, mokomieji poligonai. Tačiau unikaliausias statinys, į kurį negalėjo užklysti joks pašalaitis, - maždaug 1978 metais viduryje miškų įrengta požeminė vadavietė.

Nuo pašalinių akių kariai slėpė ne tik ją, bet ir beveik 5 hektarų teritoriją, saugomą dvigubos spygliuotos vielos tvoros. Tuoj už jos kas keliolika metrų buvo iškastos tankečių tranšėjos. Pats bunkeris įrengtas iškirtus per 4 hektarus miško ir nukasus viršutinį žemės sluoksnį. Pastačius vadavietę ant jos buvo vėl užverstos žemės ir prisodinta eglaičių.

Dabar virš žemės likusi tik nedidelė dalis bunkerio atrodo tarsi daržinė. Iš išorės nė neįtartum, kad viduje - daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų ploto patalpos, kuriose kadaise buvo ne tik kareiviams ir karininkams skirtos gyvenamosios erdvės, mokymo klasės, bet ir kino salė, pirtis, ryšių pultas, autonominė elektrinė. Prie statinio, įleisto į žemę beveik 12 metrų, įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.

Netolimoje praeityje šis karinis objektas turėjo išskirtinę svarbą. Kilus neramumams Lenkijoje į vadavietę buvo perkeltas Varšuvos pakto šalių karinis komunikacijų mazgas, iš jos ketinta vadovauti užgniaužiant beprasidedantį demokratinį judėjimą ne tik Lenkijoje, bet ir kituose Sovietų Sąjungos įtakos zonos kraštuose. Kazlų Rūdos miškuose 1991 metais buvo sutelktos didžiulės sovietinių desantininkų pajėgos, pasirengusios kruviniausiomis priemonėmis apginti sovietinę valdžią laisvėjančioje ir nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje.

Vietoj pagalbos - tik pažadai

Prieš dešimtmetį šį sovietinės kariuomenės paliktą turtą perėmė viešoji įstaiga "Judrės parkas". Įstaiga, kurios dalininkais tapo ne tik paliktų statinių nauji savininkai, bet ir Kazlų Rūdos savivaldybė, puoselėjo viltį miškuose įrengti XX amžiaus militarizmo muziejų.

Tokiai minčiai pritarė ir Marijampolės apskrities turizmo plėtros strategiją rengę Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Jų nuomone, įkurti muziejų, kuriame būtų galima įrengti sovietinės karinės technikos ekspozicijas, rekonstruoti miškuose išlikusius Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų apkasus, visiškai realu. Pasak mokslininkų, toks objektas turėtų būti patrauklus ne tik sovietinius laikus dar menantiems Lietuvos turistams, bet ir atvykstantiems iš kitų Europos kraštų.

"Kurdami viešąją įstaigą kartu su savivaldybe tikėjomės kur kas didesnės jos paramos, ir nebūtinai finansinės, tačiau nesulaukėme. Buvo tik nuolatiniai trukdymai. Pinigų iš Europos Sąjungos (ES) fondų muziejui įkurti dar iki krizės negavome vien dėl to, kad savivaldybė nesugebėjo laiku ir tinkamai pateikti savo dokumentų", - aiškino LŽ kalbintas viešosios įstaigos "Judrės parkas" direktorius Evaldas Vaičiūnas.

Jis neslėpė, jog savivaldybės parama apsiribojo vos 1001 litu. Visa kita buvo daroma tik paties E.Vaičiūno ir jo bendraminčių pastangomis bei lėšomis. Direktorius pats vedžiojo lankytojus po vadavietės požemius, pats kurpė projektus ES fondams, pats mokėjo pasamdytiems žmonėms už miškuose esančių pastatų apsaugą ir priežiūrą.

Ateitis be ateities

Pasižiūrėti požeminės sovietinės kariuomenės vadavietės jau buvo pradėję važiuoti net turistai iš užsienio, o susidomėjimas ja kasmet tik didėjo, tačiau šiemet lankytojų čia nelaukiama. "Stengiamės, kad atvažiuotų kuo mažiau žmonių, nes nebėra lėšų nuolat lakstyti po miškus", - atviravo E.Vaičiūnas.

Jis, nematydamas jokios perspektyvos Kazlų Rūdos miškuose įkurti militarizmo muziejų, tikino jau susitaikęs su mintimi, kad sovietinius laikus menančius karinius statinius teks parduoti, o viešąją įstaigą "Judrės parkas" likviduoti. "Bandėme parduoti pastatus. Tikėjomės, kad atsiras susidomėjusiųjų tiek statiniais, tiek mūsų idėjomis, tačiau kol kas - tyla", - kalbėjo viešosios įstaigos direktorius.

Kazlų Rūdos meras Vytautas Kanevičius tik iš LŽ sužinojo, kad "Judrės parko" dalininkė yra ir savivaldybė. "Savivaldybė neturi pinigų "Judrės parko" sumanymams paremti. Nejau mokyklai renovuoti skirtus pinigus atiduosime muziejui kurti? Žiūrim, ką turim. Darbuotojai vieną dieną per mėnesį verčiami eiti nemokamų atostogų, nes neužtenka lėšų atlyginimams, o čia skirtume pinigų nežinia kam. Žmonės to nesuprastų", - tvirtino V.Kanevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"