Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Mindaugo Basčio šešėliai gaubia socialdemokratus

 
2017 03 15 6:00
Abejotini Mindaugo Basčio ryšiai su Rusijos atstovais į skandalą įtraukė ir "valstietį" Kęstutį Smirnovą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Neskaidrūs ryšiai su Rusijos verslo atstovais, dėl kurių Seime pradedama apkaltos procedūra iš parlamento vicepirmininko pareigų priverstam atsistatydinti Mindaugui Basčiui, gali tapti visos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) problema. Aiškėja, kad socialdemokratus siejo glaudūs ryšiai su Valstybės saugumo departamento (VSD) surinktoje informacijoje minimais kontroversiškais asmenims, kurių pageidavimai buvo tenkinami nepaisant valstybės interesų.

Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei LSDP atstovai vakar pradėjo apkaltos procedūrą Seimo nariui socialdemokratui M. Basčiui, siekdami ištirti, ar politikas nesulaužė parlamentaro priesaikos.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui praėjusį ketvirtadienį pateiktoje VSD medžiagoje aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M.Bastį pažeidžiamą, todėl keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui. Pildydamas VSD anketą, parlamentaras duomenų apie šiuos ryšius nepateikė.

Seimo opozicija, savo ruožtu, siekia, kad būtų sudaryta laikinoji komisija, kuri tirtų M. Basčio ryšių galbūt keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio teigimu, valdančiųjų iniciatyva dėl apkaltos tėra politinis manevras žinant, kad šis procesas greičiausiai būtų sustabdytas remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog priesaikos sulaužymas galioja dėl veiksmų, padarytų ją davus. M. Bastys Seime prisiekė praėjusį lapkritį, naujos kadencijos Seimui pradėjus darbą, o VSD pažymoje minimi anksčiau buvę įvykiai.

Prieš dešimtmetį socialdemokratai neneigė, kad Jevgenijus Kostinas – jų partijos narys.

Kreipėsi į politikos naujoką

Kaip rašoma VSD informacijoje, M. Bastys su J. Kostinu – buvusiu Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėju, į saugumo tarnybų akiratį pakliuvusiu kaip nelegaliai Lietuvoje veikusio Baltijos humanitarinio centro, vėliau pervadinto Tarptautine Baltijos akademija (TBA, Rusijos remiamo Rygoje veikiančio Baltijos rusų instituto filialo), steigėju – yra pažįstamas nuo 2001–2002 metų. Būtent tuo metu J. Kostinas esą kreipėsi į M. Bastį, prašydamas politiko paramos šią įstaigą kuriant.

Prieš dešimtmetį socialdemokratai neneigė, kad Jevgenijus Kostinas - jų partijos narys./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Taip, pažįstu profesorių J. Kostiną. Jis yra dirbęs Vilniaus universitete. Aš jį pažįstu būtent kaip akademinės visuomenės atstovą. Taip, jis yra kalbėjęs kaip Lietuvos pilietis, norintis kurti akademiją“, – apie šią situaciją yra sakęs M. Bastys.

2001 metais M. Bastys didžiojoje politikoje buvo vos apšilęs kojas, o Seime nėjo jokių svarbesnių pareigų. Iki tol vadovavęs tėvo – buvusio Kriūkų kolūkio vadovo Juozo Basčio – įsteigtai bendrovei „Agrolina“, kurį laiką dirbęs Kriūkų seniūnu, į Seimą pirmą kartą jis buvo išrinktas 2000-aisiais. Tais pačiais metais, prieš Seimo rinkimus, M. Bastys, anksčiau nedalyvavęs politikoje, tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nariu. Tačiau jau 2001-aisiais LDDP susijungus su LSDP, partinės hierarchijos kopėčiomis priartėjo prie aukščiausių pozicijų – tapo jungtinės organizacijos prezidiumo nariu.

Prieštaringas veikėjas – socialdemokratas

Tai, kodėl J. Kostinas kreipėsi į politikos naujoką M. Bastį, galbūt galėtų paaiškinti to meto žiniasklaidoje minėtas faktas. Kaip 2006-aisiais paskelbė žurnalas „Ekstra“, nagrinėjęs TBA steigimo peripetijas, J. Kostinas buvo ne tik akademinės bendruomenės, bet ir Algirdo Brazausko vadovautos Socialdemokratų partijos narys, ieškojęs – ir radęs – partiečių užtarimą įgyvendinant jo interesus.

Tuo metu J. Kostinas buvo ryški figūra, turėjusi įtakos šalies rusų diasporai ir palaikiusi artimus kontaktus su Rusijos ambasada. Kaip skelbta to meto spaudoje, socialdemokratas J. Kostinas, artimai bendravęs su tuomečiu Rusijos ambasadoriumi mūsų šalyje Jurijumi Zubakovu, praeityje – Kremliaus žvalgybininku, šio diplomato buvo pasiūlytas pirmąją kadenciją dirbančiam prezidentui Valdui Adamkui kaip patarėjas rusakalbių klausimais. Paskyrimą, kaip skelbta, sustabdė VSD, suabejojęs artimiausia J. Kostino aplinka: jo tėvas sovietmečiu dirbo Šiaulių KGB, o brolis ėjo pareigas Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FST).

Netapęs prezidento patarėju, J. Kostinas nuo 2001 metų Lietuvoje bandė legalizuoti latviškojo Baltijos rusų instituto, finansiškai remto Kremliaus, filialą TBA, kuris kelerius metus Lietuvoje veikė nelegaliai. Ekspertai tuo metu skelbė, jog šioje įstaigoje buvo dėstoma pagal ideologizuotas Rusijos programas, o Maskva siekė, kad joje studijuotų kuo daugiau su valstybės paslaptimis dirbančių asmenų.

Realizuoti savo siekį J. Kostinui pavyko 2003 metais. Jį aptarnavo ne tik M. Bastys, bet ir visa Socialdemokratų partija. Tuo metu švietimo ir mokslo viceministro pareigas ėjusio Rimanto Vaitkaus iniciatyva, J. Kostinui prašant, buvo parengtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, atveriančios kelią TBA veiklai Lietuvoje. Pataisas skubos tvarka patvirtino A. Brazausko vadovauta Vyriausybė. Kilus didžiuliam skandalui, dvejus metus studentus priiminėjusios TBA veikla 2005 metais buvo sustabdyta. Speciali Švietimo ir mokslo ministerijos komisija, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad TBA nuolat pažeidinėjo Lietuvos teisės aktus. Ši istorija R. Vaitkui stipriai apkartino gyvenimą – 2004-aisiais dėl pagalbos J. Kostinui jis nebuvo paskirtas švietimo ir mokslo ministru, 2006 metais turėjo atsisakyti pasiūlymo užimti viceministro postą.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis valdančiųjų sumanytą apkaltą vadina gudriu manevru.

Pažintis su žvalgybininku

Šiuo metu J. Kostinas minimas kaip Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ lobistas, besirūpinantis Baltarusijos atominės elektrinės Astrave įvaizdžiu. VSD išvadose konstatuojama, kad dar 2013 metais M. Bastys J. Kostino prašymu organizavo slaptą „Rosatom“ padalinio „Rosatom Overseas“ direktoriaus Rytų Europai Aleksandro Merteno susitikimą su tuomečiu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu. Susitikimo metu, VSD duomenimis, buvo aptariamos galimybės realizuoti „Rosatom“ planus regione.

Gali būti, kad kontaktus su „Rosatom“ J. Kostinas užmezgė talkindamas kitai anksčiau prieštaringai vertintai bendrovei – Lietuvoje veikusiai rusijos koncerno „Gazprom“ tarpininkei „Dujotekanai“. 2006-aisiais Lietuvos Seime vykdyto VSD veiklos parlamentinio tyrimo metu į viešumą iškilo žinios, kad šios įmonės steigimas buvo derinamas net su tuomečiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o įgyvendinamas per KGB pulkininką P. Vojeiką, ilgus metus ėjusį „Dujotekanos“ viceprezidento pareigas.

VSD darbuotojai tuo metu liudijo turėję duomenų apie P. Vojeikos ryšius su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba („Služba vniešnej razvedki“, SVR, kurios pareiga – rinkti politinę, ekonominę, karinę, techninę ir ekologinę informaciją užsienio šalyse) bei V. Putino dešiniąja ranka vadintu tuomečiu Rusijos transporto ministru KGB generolu majoru Vladimiru Jakuninu.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis valdančiųjų sumanytą apkaltą vadina gudriu manevru./Romo Jurgaičio nuotrauka

Teigta, kad Lietuvoje įkurta „Dujotekana“ turėjo ne tik duoti pelną: per statytinių valdomas akcijas dalis už itin pelningai parduodamas dujas gautų lėšų turėjo būti panaudotos „Rusijos interesams ginti“. Jomis buvo remiama Kremliui lojali rusų diasporos mūsų krašte dalis, taip pat finansuojamos partijos, atskiri politikai, perkama žiniasklaida, taip įgyvendinant Maskvos interesus. Ši veikla, kaip matyti iš VSD tyrimo medžiagos, Lietuvoje galėjo būti plėtojama padedant J. Kostinui, vadintam „Dujotekanos“ strateginiu konsultantu.

Kaip paaiškėjo šiomis dienomis, būtent J. Kostinas su P. Vojeika supažindino parlamentarą M. Bastį. Šis, VSD duomenimis, su P. Vojeika palaikė nereguliarius santykius, kurie plėtoti tarpusavio prašymų pagrindu. Vienas tokių prašymų į besiplečiantį skandalą įtraukė ir naujai išrinktą Seimo narį, LVŽS frakcijos atstovą Kęstutį Smirnovą. VSD pažymos dalyje apie M. Basčio ryšius su „Dujotekanos“ viceprezidentu P. Vojeika rašoma apie tai, kad politikas prašė „Dujotekanos“ atstovo suteikti paramą K. Smirnovo kovos menų mokyklai už M. Basčio palaikymą rinkimų kampanijos metu.

Savo ruožtu, P. Vojeika prašė M. Basčio pagalbos kitais klausimais, pavyzdžiui, sprendžiant „Dujotekanos“ bėdas dėl Kauno termofikacijos elektrinės.

Kaltinimai – sulaužius priesaiką

Kaip skelbiama vakar paviešintame valdančiųjų partijų teikime dėl apkaltos M. Basčiui, šis politikas, pildydamas anketą dėl leidimo dirbti su visiškai slapta informacija, nenurodė savo abejotinų pažinčių. „Pabrėžtina, jog siekdamas nuslėpti šiuos ryšius ir faktus, M. Bastys pažeidė leidimo dirbti su slapta informacija gavimo tvarką. Negana to, Seimo narys savo viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su J. Kostinu, P. Vojeika, E. Mackevičiumi, S. Dubininku ar V. Pachomovu, nors privačių interesų deklaracija aiškiai nurodo, jog Seimo narys (ar kandidatas į Seimo narius) privalo deklaruoti bet kokius kitus duomenis ir ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tai leidžia teigti, jog M. Bastys siekė sąmoningai nuo visuomenės nuslėpti po VSD pažymos paviešinimo išaiškėjusią informaciją apie įvardintus ryšius“, – rašoma teikime.

Jame taip pat teigiama, jog apibendrinus argumentus yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog M. Bastys šiurkščiai sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, „kadangi nuslėpė savo ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais bei fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu“.

Pats M. Bastys, kaip pranešė agentūra BNS, tvirtino nematantis pagrindo jam rengti apkaltos procesą, tačiau aiškino nesmerkiantis ir procesą pradėjusių kolegų iš valdančiosios daugumos. „Mano įsitikinimu, pagrindo apkaltai jokio nėra, kadangi ir VSD yra grynai subjektyvi. O kaip Seimo nariai, kaip komisija manys, parodys laikas“, – teigė politikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"